- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- I-4067-644/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- Ž. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui Ž. R., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui A. A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. R. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 4898 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-8) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 12 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad keturvietėje kameroje Nr. 204 buvo laikomas su dar 4 asmenimis, taigi jam trūko vietos, negalėjo judėti, pasimankštinti. Kameros sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, tualetas atviras, kameroje nebuvo šilto vandens ir lentynėlės prie kriauklės. Pažymėjo, kad kreipėsi į tardymo izoliatoriaus pareigūnus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau pareiškėjo skundai nebuvo registruojami ir į nusiskundimus niekas nereagavo. Paaiškino, kad laikant dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsakovas pažeidė LR Konstitucijos 21 str., Konvencijos 3 straipsnį, pareiškėjas patyrė moralinę žalą, kuri pasireiškė dvasinius sukėtimu, fiziniais skausmais, depresija. Prašė skundą tenkinti, atlyginti neturtinę žalą, kurią įvertino 4898 Eur.
Atsiliepimas
2015 m. spalio 20 d. teisme gautas pareiškėjo Ž. R. atsikirtimas į atsiliepimą (b. l. 50-51), kuriame pareiškėjas nurodė, kad nesutiko su Kauno tardymo izoliatoriaus atsiliepime išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad kamera, kurioje jis gyveno, buvo nešvari, nuolat perpildyta, sienos, lubos bei palangės apdaužytos. Teigė, kad valymo inventorius jam nebuvo išduotas, pasivaikščioti jis nebuvo vedamas, apskaitos žurnalai nebuvo pildomi, su socialiniais darbuotojais pareiškėjas nesusitiko. Pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir netaikyti senaties termino, kadangi apie pažeidimus sužinojo tik tą dieną, kai kreipėsi į teismą.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 10-14) bei atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 236, kur ploto norma vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų, tačiau kameroje laikomų asmenų skaičius kito. Pažymėjo, kad ploto normatyvas buvo pažeistas neilgą laiko tarpą, todėl minėtos aplinkybės negalėjo padaryti žymesnio poveikio pareiškėjo sveikatai, be to, pareiškėjui buvo suteikti pasivaikščiojimai, jis galėjo eiti į dušą, naudotis sporto kiemeliu, kompiuterių klase. Atkreipė dėmesį, kad kameras valyti privalo patys jose laikomi asmenys, be to, jos yra reguliariai remontuojamos, jų stovį tikrina Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai. Higienos palaikymui suimtieji aprūpinami sanitarinėmis priemonėmis, o sanitarinis mazgas kameroje yra atitvertas. Paaiškino, kad pareiškėjas nesikreipė į tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas institucijas dėl gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti.
Skundas netenkinamas.
Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 12 d. netinkamomis sąlygomis.
Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė ieškinio senaties termino netaikyti, kadangi pažeidimas buvo tęstinis, o apie jam padarytą žalą pareiškėjas suvokė tik tada, kai teikė skundą.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno tardymo izoliatoriuje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto, sanitarinių bei higieninių sąlygų į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį, nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 12 d., žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2015-08-17 (b.l. 8), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį.
CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Atsiliepimas
Nors pareiškėjas prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą neišreiškė, tačiau teismo posėdyje argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, taip pat atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 50-51) nurodė, kad į teismą anksčiau nesikreipė, nes nežinojo apie savo teisių pažeidimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas jas pripažįsta subjektyviomis, nesvarbiomis ieškinio senaties praleidimo priežastimis ir sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį, atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.