Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimu V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 78 straipsnio 1 dalį 200 Lt bauda, nurodant atlyginti kraštovaizdžiui padarytą 2 092,50 Lt žalą už tai, kad ji, neturėdama Palangos miesto savivaldybės išduoto leidimo medžių ir krūmų kirtimo darbams, organizavo bei sunaikino (nukirto, nupjovė) 54 kaulenio krūmus, 1 jazminų krūmą, 7 erškėčio krūmus. Sunaikinti krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, augantiems ne miško paskirties žemėje pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.1 p. ir 3.2. p. bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 II sk. 3.1. p. ir 3.2. p. reikalavimus, kadangi auga kurorto apsaugos zonoje bei kultūros paveldo objektų teritorijoje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyresniojo aplinkos apsaugos inspektoriaus Karolio Šežiko 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimą. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, jas pažeisdamas, todėl skundžiama 2011-12-21 nutartis yra neteisėta ir naikintina.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros nutarimo dalis dėl 2 092,50 Lt žalos atlyginimo naikintina, atsižvelgiant į V. J. ketinimus senus sergančius krūmus atsodinti, pakeičiant naujais. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nors žalos dydis apskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta „nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“, tačiau pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 29 straipsnis vieną kaip žalos atlyginimo būdų numato būklės, buvusios iki pažeidimo, atkūrimą, todėl įpareigojo V. J. atkurti iki pažeidimo buvusią būklę, atsodinant pašalintus krūmus naujais. Apelianto teigimu, tokie teismo argumentai nemotyvuoti ir nepagrįsti. Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo grindė pažeidėjos V. J. ketinimais senus sergančius krūmus atsodinti, pakeičiant naujais, tačiau nenagrinėjo tokių ketinimų pagrįstumo, be to, niekuo nepagrįstas teismo teiginys, kad krūmai buvo sergantys. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ (toliau - Tvarka) 9 punkte įtvirtinta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. toks leidimas išduotas nebuvo (Palangos miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio skyriaus raštas 2011-10-18 Nr. (15.9.)-KŪ1-466), jau nekalbant apie iškirstų želdynų atkūrimą ar vertės atlyginimą. Be to, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nurodydamas, kad V. J. iškirto sergančius krūmus, taip pat netinkamai įvertino aplinkai padarytos žalos skaičiavimą, jame Departamento Palangos aplinkos apsaugos agentūros pareigūnas sunaikintų krūmų būklę įvertino kaip patenkinamą, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymo Nr. Dl-343 nuostatomis. Pagal minėtą įsakymą yra skiriama dviejų rūšių želdinių būklė – patenkinama ir nepatenkinama. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iškirsti krūmai nebuvo įvertinti kaip neigiamos būklės želdynai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei. Minėtame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veikla, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad V. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, tačiau nepagrįstai panaikino nutarimo dėl žalos kraštovaizdžiui atlyginimo, dalį, atribodamas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę ir žalą.

Fizinių ir juridinių asmenų pareigos aplinkos apsaugos srityje nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, kuriame įtvirtinta pareiga saugoti aplinką, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, o vykdant ūkinę veiklą, susijusią su kenksmingu poveikiu aplinkai – eksploatuoti ūkinės veiklos objektus pagal įstatymų numatytais atvejais gautame leidime nustatytas sąlygas, neviršijant aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiame įstatyme reglamentuotas visuotinis aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principas. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nurodyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK). Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 straipsnis); 4) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008).

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamoje nutartyje teismas, priėmęs sprendimą įpareigoti V. J. atsodinti pašalintus krūmus naujais, nenurodė jokio konkretaus įpareigojimui įvykdyti termino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

V. J. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimu nubausta už ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

ATPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog teismas be pagrindo panaikino 2011-11-11 nutarimo dalį, kuria V. J. įpareigota atlyginti kraštovaizdžiui padarytą 2 092,50 Lt žalą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6. 249 str.). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008).

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taip pat žala gali būti priteista kaip išlaidos, susijusios su prevencinių priemonių, skirtų sumažinti žalą aplinkai ar užkirsti kelią jos atsiradimui, taikymu. Tada taikoma CK 6.249 straipsnio 4 dalis. Pastarasis atvejis vertintinas kaip civilinė atsakomybė už realią žalos grėsmę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi atskiriant civilinę atsakomybę už žalą aplinkai nuo civilinės atsakomybės už realią žalos grėsmę, darytina išvada, kad pirmoji atsakomybė sietina su neigiamais padariniais aplinkai ir dėl to jos atkūrimo priemonių taikymu bei su tuo susijusiomis išlaidomis, o antroji – su prevencijos priemonių taikymo išlaidų atlyginimu.

Nors apelianto skunde akcentuojama, jog V. J. neteisėtai, t. y. neturėdama leidimo pašalino krūmus, priskiriamus želdiniams, augantiems kurorto apsaugos zonoje bei kultūros paveldo objektų teritorijoje, tačiau už šį pažeidimą ji buvo nubausta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimu pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį 200 Lt bauda, ir apylinkės teismas šią nutarimo dalį pagrįstai paliko nepakeistą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas neigiamo poveikio aplinkai atkūrimo priemones, tinkamai taikė žalos gamtai kompensavimo mechanizmą – pašalintų krūmų atsodinimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 29 straipsnis, įpareigodamas pažeidėją V. J. atkurti iki pažeidimo buvusią būklę, atsodinant pašalintus krūmus. Apygardos teismo vertinimu, toks apylinkės teismo sprendimas, priešingai apelianto tvirtinimui, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau apylinkės teismas nenurodė pažeidimo pašalinimo termino, dėl to skundžiama nutartis keistina, nustatant pažeidėjai šešių mėnesių terminą, per kurį V. J. turi atkurti iki pažeidimo buvusią būklę, atsodinant neteisėtai pašalintus krūmus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį pakeisti: nustatyti V. J. šešių mėnesių terminą neteisėtai pašalintų krūmų atsodinimui, termino pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Kitą Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.