Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Bruneros“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-5, 10) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022-08-31 iki 2023-03-27 jis atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu kartu su maisto daviniu jam nebuvo išduodama arbata ir kompotas. Pagal valgiaraštį arbatą turėjo išduoti du kartus per dieną, kompotą – vieną kartą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neišduotų gėrimų jis kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau jam buvo paaiškinta, jog gėrimus turi įsigyti pats pataisos namų parduotuvėje. Pažymėjo, kad maistas buvo dalinamas nehigieniškai, bendro naudojimo patalpose (koridoriuje). Be to, 2022-12-16 pietų metu jam buvo išduota ne visa maisto porcija, nes gavo tik burokėlių sriubos ir raugintą agurką. Pareiškėjui žodžiu išreiškus pretenzijas dėl nepakankamos maisto porcijos, pareigūnas pasiūlė kitą kartą anksčiau ateiti maisto davinio. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, kančią, nepasitikėjimą, pradėjo vartoti narkotines medžiagas, vogė gėrimus parduotuvėje. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė gydytis dėl narkotikų vartojimo, bet skiriamos drausminės nuobaudos.

Atsakovės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagal 2022-01-25 sudarytą Maitinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 76-5/1065, maitinimo paslaugas Pravieniškių 1-ame kalėjime nuteistiesiems/suimtiesiems teikia VšĮ ,,Bruneros“, kuri yra įpareigota maistą gaminti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintomis fiziologinėmis mitybos normomis, taip pat Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02. įsakymu Nr. 4/07-117 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Kiekvienam nuteistajam yra paskaičiuojamos porcijos ir atitinkamai išduodami visi maisto daviniai. Pagamintas maistas sudedamas į šilumą palaikančius indus ir išvežiojamas po maitinimo barus. Atviro tipo bausmės vietoje nedirbančių vyrų maisto daviniai išdalinami tokia tvarka, t. y. Turto valdymo skyriuje įdarbintas nuteistasis šilumą palaikančiuose induose atvežtus maisto davinius išdalina nuteistiesiems, prižiūrint Saugumo valdymo skyriaus specialistui. Turto valdymo skyriuje laikotarpiu nebuvo gauta pareiškėjo skundų ar prašymų dėl neišduodamos arbatos ar kompoto. Byloje nenustatyta, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime (b. l. 81-86) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad maitinimo paslaugos nuteistiesiems teikiamos griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. VšĮ „Bruneros“ yra kontroliuojamas tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos, tiek kitų valstybės institucijų, kuriems deleguota maisto tvarkymo subjektų priežiūra. Kalėjimų tarnybos atsakingi darbuotojai nuolat kontroliuoja ir prižiūri, kad maitinimo paslaugos nuteistiesiems atitiktų reikalavimus. Ginčo laikotarpiu maistas nuteistiesiems buvo gaminamas 2-ojo sektoriaus (dabar 2-ojo kalėjimo) virtuvėje. Pagal įkalinimo įstaigos administracijos užsakymą, užsakytas dienos patiekalų kiekis (porcijų skaičius) sufasuojamas į šilumą palaikančius indus ir virtuvės darbuotojų pristatomas į užsakovo nurodytą vietą, šiuo konkrečiu ginčo atveju - į atviro tipo bausmės vietą. Pristatytą maistą išdalina užsakovo, t. y. įkalinimo įstaigos administracijos paskirti atsakingi asmenys (nuteistieji, įdarbinti įkalinimo įstaigos ūkio skyriuje), prižiūrimi apsaugos skyriaus atsakingo darbuotojo. Per skunde nurodytą laikotarpį VšĮ „Bruneros“ nebuvo gauta nė vieno skundo dėl gėrimo neišdavimo. Visas užsakytas porcijų kiekis buvo pagamintas ir pristatytas į skyrius. Pareiškėjo teiginiai dėl neišduoto maisto davinio neatitinka tikrovės ir vertintini kaip siekis praturtėti valstybės sąskaita. Pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinų sąlygų atsirasti deliktinei atsakomybei, todėl skundas atmestinas.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) veiksmais, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje pareiškėjo neaprūpinus pilnu maisto daviniu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal BVK 173 straipsnio 5 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys atvirose kolonijose arba perkelti į pusiaukelės namus nuteistieji maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis apsirūpina patys. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekančių nuteistųjų, kurie atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą arba neturi lėšų maistui, drabužiams, avalynei ar higienos priemonėms įsigyti ar jų turi nepakankamai, aprūpinimas maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis organizuojamas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Detaliau nuteistųjų maitinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 311 ir 312 punktus nuteistųjų maitinimą organizuoja įkalinimo įstaiga, valgiaraščius tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Kamerose laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Kiti nuteistieji maitinami bausmės atlikimo vietos valgykloje. Nuteistųjų maitinimosi valgykloje grafiką tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas darbuotojas (Vidaus tvarkos taisyklių 314 p.)

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punkte nustatyta, kad Maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Valgiaraščius: Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai (Maitinimo organizavimo taisyklių 6 p.). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Maitinimo organizavimo taisyklių 7 p.). Kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai (Maitinimo organizavimo taisyklių 24 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atstovas yra sudaręs Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 (toliau – ir Sutartis) su VšĮ „Bruneros“ (b. l. 28-49). Vykdant Sutarties 3.6 punktą paslaugos pirkėjas (bausmę vykdanti įstaiga) paslaugos teikimo metu pastebėjęs prekių įpakavimo, tinkamumo vartoti terminų ar kitus neatitikimus Sutarties reikalavimams, surašo aktą. VšĮ „Bruneros“ pagal Sutartį, be kita ko, yra įsipareigojusi atsakyti į visus nuteistųjų (suimtųjų) skundus, susijusius su paslaugų teikimu (Sutarties 4.1.3 p.), leisti paslaugos pirkėjo (bausmę vykdančios įstaigos) atstovams vykdyti paslaugos teikimo kokybės kontrolę gamybos eigoje, tikrinti pagalbines medžiagas bei žaliavas, jų pirminius įsigijimo dokumentus (Sutarties 4.1.13 p.). Pagal Sutarties Techninės specifikacijos 5 ir 6 punktus, maitinimo paslaugos teikėjas pagamintą maistą į visus maitinimo barus atveža šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Nuteistiesiems/suimtiesiems pateikiamas maistas turi atitikti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintame valgiaraštyje nustatytas normas ir kiekius. Valgiaraščiai visoms maitinamų asmenų grupėms yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu (Sutarties Techninės specifikacijos skyriaus „Maitinimo paslaugos teikimo aprašymas 5, 6 p.). Į visus nuteistųjų/suimtųjų skundus, susijusius su paslaugų teikimu, raštiškai atsako paslaugų teikėjas (Sutarties Techninės specifikacijos skyriaus „Maitinimo paslaugos teikimo aprašymas 17 p.)

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-08-31 iki 2023-03-27 laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, t. y. atviro tipo laisvės atėmimo vietoje. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį (b. l. 58).

Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-18 įsakymu Nr. V-387 patvirtinto nedirbančių vyrų valgiaraščio matyti, kad nuteistieji maitinami tris kartus per parą. Pagal minėtą nedirbančių vyrų valgiaraštį, pusryčiams ir vakarienei, be kita ko, išduodama arbata su cukrumi, pietums – kompotas.

Lietuvos kalėjimų tarnyba pažymoje „Apie nuteistojo G. B. maitinimą“ pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2022-08-31 iki 2023-03-27 nuteistojo skundų ar prašymų dėl neišduotos arbatos ar kompoto nebuvo gauta. Nurodė, kad kiekvienam nuteistajam yra paskaičiuojamos porcijos ir atiduodami visi priklausomi maisto produktai. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo teikiama arbata ir kompotas, kaip ir visiems kitiems nuteistiesiems (b. l. 58). VŠĮ „Bruneros“ atsiliepime taip pat pažymėjo, kad visas užsakytas porcijų kiekis visa apimtimi (patiekalai pagal patvirtintus valgiaraščius, tarp jų ir gėrimai) buvo pagamintas ir pristatytas į skyrius.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas visu maisto daviniu. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2022-08-31 iki 2023-03-27, nesikreipė į atsakovę dėl išduoto ne viso maisto davinio. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovė, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti, tačiau šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo rašytiniais paaiškinimais, kad maisto daviniais pagal patvirtintą valgiaraštį pareiškėjas buvo aprūpintas. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl išduoto ne viso maisto davinio atmetami kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas pažymėjo, kad maisto daviniai buvo išduodami nehigieniškai, t. y. bendro naudojimo patalpose (koridoriuje).

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 9 punktą, atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose turi būti įrengtos šios patalpos: 1) nuteistųjų laikymo patalpos; 2) socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas; 3) tualetas personalui; 4) valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); 5) sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui); 6) kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui); 7) maisto ruošimo patalpa. Kaip buvo minėta, pagal pagal Sutarties Techninės specifikacijos 5 punktą, maitinimo paslaugos teikėjas pagamintą maistą į visus maitinimo barus atveža šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Pagamintas maistas iki pat maisto išdalinimo pabaigos laikomas šilumą palaikančiuose termo induose arba šilumą palaikančioje linijoje. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose nenumatyta įrengti valgyklas ar atskiras maisto išdavimo patalpas, o maistas nuteistiesiems pristatomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamai išdalinamo maisto atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad pataisos namuose vartojo narkotines medžiagas, dėl ko ginčo laikotarpiu jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Konkrečiu atveju pareiškėjas jam paskirtų drausminių nuobaudų neginčija, o tik abstrakčiai pažymi, kad jam buvo skiriamos nuobaudos, bet neteikiamas gydymas.

BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Teismas pažymi, kad pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti toksines priemones. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia to, kad vartojo narkotines medžiagas, t. y. darė bausmės atlikimo režimo pažeidimus, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad nuobaudos buvo skiriamos nepagrįstai.

BVK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaiga privalo užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas šiuo atveju jokių konkrečių aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, ar kreipėsi į atsakovą dėl turimų priklausomybių, ar išreiškė norą gydytis ir pan., o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai apie neskirtą gydymą nuo priklausomybių nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl skunde išdėstytų aplinkybių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kančią, nepasitikėjimą, pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo jam poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.