- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- e2-2804-1070/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20805-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Atsakovas
- S. M., R. V.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Advokatai
- Vygaudas Molis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams S. M. ir R. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų S. M. ir R. V. 29 958,40 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (104, 105 b. l.).
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2018 m. sausio 14 d. trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. A. sudarė su ieškove Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraudė namą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. pavasarį draudėja nusprendė pakeisti apdrausto namo šildymo sistemą, reikalingiems santechnikos, šildymo katilo montavimo darbams atlikti ji pasitelkė pažįstamų rekomenduotus asmenis – atsakovus S. M. ir R. V.. 2018 m. gegužės 18 d. atsakovams atliekant radiatorių montavimo darbus name kilo gaisras, kurio metu apdraustas namas buvo apgadintas. Dėl gaisro metu apgadinto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovė sumokėjo draudėjai 29 958,40 Eur dydžio draudimo išmoką. Gaisrą lokalizavusi ir gesinusi Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nurodė pažymoje, kad tikėtina gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (galbūt numesta nuorūka arba kibirkštis atliekant metalo pjaustymo darbus). Ši pažymą yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 197 straipsnio 2 dalis). Atsakovai neišsaugojo jiems perduoto remontuoti ieškovės apdrausto namo, tokiu būdu atlikto neteisėtus veiksmus. Dėl turto sugadinimo trečiajam asmeniui išmokėta draudimo išmoka pagrindžia ieškovės žalos dydį, namo neišsaugojimas lėmė nuostolių atsiradimą, todėl konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Atsiliepimas
3. Atsakovai S. M. ir R. V. pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (113-119 b. l.). Atsiliepime nurodyta, kad atsakovai visada laikosi visų atsargumo priemonių, išeidami iš objekto visada susirenka darbui reikalingus įrankius, išjungia elektros prietaisus, laikosi darbo vietoje visų atsargumo priemonių. Trečiasis asmuo A. A. pasamdė atsakovą S. M. dėl to, kad girdėjo apie jį gerų atsiliepimų. Tai patvirtina, kad atsakovu pasitikima, kad jis vertinamas kaip puikus specialistas, kad užsakovai juo nesiskundė. Atsakovai ėmėsi visų atsargumo priemonių dirbdami trečiojo asmens name, todėl byloje negalima išvada, kad jie pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.657 straipsnį. Pažymėtina, kad gaisro kilimo metu atsakovai pietavo, kai pamatė iš stogo besiveržiančias liepsnas, iškvietė gaisrinę pagalbą. Gaisro dieną atsakovai atliko pirmame namo aukšto radiatorių montavimo darbus, o gaisras kilo palėpėje tuo metu, kada atsakovai pietavo. Atsakovai gaisro kilimo metu nebuvo namo viduje, vadinasi elektros prietaisai buvo išjungti ir neįmanoma, kad gaisras kilo dėl kibirkšties. Atsakovų darbo vieta buvo pirmame namo aukšte, kur jie įrenginėjo radiatorius, jie neatliko jokių darbų palėpėje, todėl jokių darbo įrankių ten nebuvo palikta bei jokia kibirkštis ar nuorūka negalėjo patekti ten. Atsakovas S. M. rūkydavo kieme, o atsakovas R. V. apskritai nerūko, todėl gaisras negalėjo kilti ir nuo nuorūkos. Byloje nėra įrodymų, kad gaisras kilo būtent dėl atsakovų kaltės. Pažymėtina, kad 2018 m. gegužės 18 d. pranešime apie įvykį papildomojoje informacijoje nurodyta, jog galbūt gaisras kilo nuo elektros laidų. Vėliau gaisrininkams sužinojus, kad name buvo atliekami santechnikos darbai, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje nurodyta, jog gaisro priežastimi galėjo būti numesta nuorūka ar kibirkštis atliekant metalo pjaustymo darbus.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. A. nepateikė byloje atsiliepimo į ieškinį. Ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jai įteikti tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį (popierinės bylos 27, 30 l.).
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas D. Juraitis prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių priešgaisrinės tarnybos rašte nurodytus duomenis apie gaisro kilimo priežastis. Nagrinėjamu atveju atsakovai turi įrodyti, kad jie atliko visus įmanomus turto išsaugojimo veiksmus, tačiau nuo jų nepriklausančių aplinkybių jiems nepavyko išsaugoti turtą. Labiausiai tikėtina, kad atsakovų veiksmai buvo vienintelė priežastis, dėl kurios kilo gaisras.
Atsiliepimas
6. Atsakovas R. V. prašė atmesti ieškinį. Paaiškino, kad gaisro dieną jis su S. M. grįžo po pietų su papildomomis medžiagomis ir maistu, atsisėdo papietauti ir pamatė gaisrą. Atsakovai apie 12 val. išvažiavo į parduotuvę „Šilumos vizija“, kad nupirktų papildomų medžiagų. Po to, kai nusipirko papildomas medžiagas, nuvažiavo į užeigą nupirkti maisto pietums, paskui, kai grįžo į trečiojo asmens namus, atsisėdo pavalgyti ir pamatė gaisrą. Tada atsakovas iškvietė gaisrinę, parašė paaiškinimus, o šeštadienį atsiskaitė su parduotuve už medžiagas, nes dirba pagal panaudos sutartį su parduotuve. Gaisro dieną atsakovai dirbo pirmame aukšte, truputį rūsyje. Atsakovai neatliko darbų antrame aukšte, nes ten nėra šildymo. Pirmame aukšte keitė radiatorius, naudojo raktą, nenaudojo elektrinių prietaisų, turėjo akumuliatorinį gręžtuvą. Nusuko seną radiatorių, ištraukė kaišius, sudėjo naują ir prijungė naują. Atsakovai gaisro dieną atvyko į trečiojo asmens namą apie 9-10 val., į antrą aukštą atsakovas nėjo, galbūt ten ėjo pačioje darbų pradžioje, kad apžiūrėtų antro aukšto patalpas. Gaisro dieną namo teritorijoje taip pat buvo vyras, kuris pjovė žolę. Atsakovo kaip santechniko darbo patirtis apie 20 metų, išsilavinimas yra vidurinis, priešgaisrinės saugos reikalavimus atsakovas žino. Atsakovas neatlieka suvirinimo darbų, nes jų jo darbe nereikia. Atsakovas R. V. yra nerūkantis. Atsakovai dirbo trečiojo asmens name su akumuliatoriniais prietaisais, kuriais dirbant neatsiranda kibirkštis. Atsakovų nebuvo objekte gaisro dieną nuo 12:00 val. iki 13:30-14:00 val. Grįžę iš parduotuvės atsakovai nebuvo įėję į namo vidų, nuėjo prie staliuko kieme, ten atsisėdo, ir S. M. pamatė, kad rūksta dūmai. Gaisrininkai sakė, kad gaisras galėjo kilti nuo laidų Atsakovai gaisro dieną naudojo akumuliatorinį suktuką, raktus ir akumuliatorinį tiesiapjūklį, pjaustė vieną radiatorių tiesiapjūkliu dieną prieš tą dieną, kai kilo gaisras.
7. Atsakovas S. M. prašė atmesti ieškinį, nurodė, kad patvirtina R. V. parodymus. Papildomai paaiškino, kad jis prieš dieną, kai kilo gaisras, buvo nuėjęs į antrą aukštą, kad nusuktų šildymo sistemos išsiplėtimo indą. Antrame aukšte nebuvo laidų, nusuko išsiplėtimo indą su raktu, kitų prietaisų nenaudojo, nes jie buvo nereikalingi. Indas buvo antrame aukšte per vidurį pastato. Atsakovas nusukęs indą, paliko patalpas tvarkingas. S. M. yra rūkantis, bet pačiame objekte nerūkė, rūkė lauke. Su cigarete nebuvo nuėjęs į pastatą. Gaisro kilimo dieną matė namo teritorijoje, kaip vienas vyras pjovė žolę. Name buvo tik trečiasis asmuo A. A.. Atsakovas dirbo su tais pačiais įrankiais kaip ir R. V.. Atsakovas dirba santechniku apie 20 metų.
8. Trečiasis asmuo A. A. 2019 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad gaisro dieną ji buvo namo pirmame aukšte, virtuvėje, kai atbėgo S. M., pasakė, kad dega namas, abu nubėgo į antrą aukštą, bet negalėjo užlipti, nes iš karto pasirodė liepsnos. Tą dieną A. A. klausė atsakovų, ar jie nupjovė išsiplėtimo indą, jie sakė, kad viskas sutvarkyta. Trečiasis asmuo nežino, ar indą reikėjo pjauti ar nusukti, tik paklausė, ar nupjovė. Antrame aukšte lankėsi atsakovas tik tam, kad būtų nuimtas išsiplėtimo indas. Antrame aukšte yra du kambariukai, kuriuose buvo rozetės, o palėpėje, kur kilo gaisras, visai nebuvo elektros prietaisų. Namas yra vieno aukšto, jame yra mansarda, kurioje yra du kambariukai, ir palėpė (stogas). Ant stogo niekas nelipo, tą dieną namo teritorijoje buvo ir A. A. sūnus, kuris pjovė žolę, bet jis nėjo į namą. Sūnus rūko, bet į namą tą dieną nėjo. Gaisrininkai pasakė trečiajam asmeniui, kad ant stogo buvo antenos laidai, kurie buvo apdegę, bet jais neina elektra, o paskui A. A. nuėjus paimti pažymą, pamatė, jog joje buvo nurodyta, kad gaisras kilo nuo nuorūkos ar žiežirbos. Trečiasis asmuo nežino, ar atsakovai vykdė pjaustymo darbus gaisro dieną. Gaisro dieną atsakovai buvo išvykę kurį laiką, grįžo, atsisėdo pavalgyti ir po kurio laiko atėjo ir pasakė, kad namas dega. Atsakovai po to kai grįžo, nebuvo įėję į pastatą, iš karto atsisėdo pavalgyti. Viduje atsakovai nerūkė, pirmame aukšte pjovė vamzdžius dieną prieš tą dieną, kai kilo gaisras, akumuliatoriniu pjūklu, gaisro dieną suko radiatorius. Trečiasis asmuo nerūko. Namas buvo draustas daug metų, palėpėje yra du langai, A. A. nekūreno kamino gaisro dieną.
9. Atsakovų atstovas advokatas V. Molis prašė atmesti ieškinį. Paaiškino, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų. Priešgaisrinės apsaugos tarnyba paviršutiniškai išnagrinėjo gaisro kilimo priežastis. Atsakovai nebuvo name, kai kilo gaisras, išsiplėtimo indas buvo nusuktas dieną prieš gaisro. Gaisras buvo staigus, tikėtina, kad galėjo įvykti trumpas sujungimas, ar tyčinis padegimas.
10. Liudytojas R. S. 2019 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra UAB „Šilumos vizija“ direktorius, kad atsakovai yra jo įmonės klientai. Žino, kad buvo nelaimingas atsitikimas, kažkas užsidegė pas žmones. Liudytojui reikėjo dirbti prekybinėje salėje, kai vieną dieną atvažiavo atsakovai S. M. ir R. V. ir užsiminė, kad buvo įvykis. Tai buvo 2018 m. pavasarį, matėsi, kad atsakovai yra susirūpinę, jie papasakojo, kas atsitiko. Jie atvažiavo pasiimti medžiagų, paskui atvažiavo antrą kartą per pietus. Liudytojo teigimu, gaisro dieną atsakovai galėjo atvykti į parduotuvę per pietus. Paskutinį kartą, kai atsakovai buvo atvykę į parduotuvę įvykio dieną, tai buvo galbūt antrą kartą po 14:00 val. Atsakovai papasakojo, kad buvo kilęs gaisras. Tą kartą jie atvyko su kažkokiais darbiniais reikalais, gal grąžinti nepanaudotas medžiagas. Čekis dėl atsiskaitymo už prekes atsakovams buvo pateiktas kitą dieną po prekių paėmimo, nes galima grąžinti prekes vieną dieną, o atsiskaityti – kitą dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. 2018 m. gegužės 18 d. trečiojo asmens A. A. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansardoje (palėpėje) kilo gaisras, kurio metu sudegė gyvenamojo namo stogas, medinės stogo konstrukcijos ir mansardoje esančios dvi patalpos su ten buvusiais daiktais, pradegė perdanga, sudegė laiptai tarp pirmo ir mansardinio aukšto, apdegė, aprūko ir vandeniu sulietos pirmo aukšto patalpos (3, 5, 6, 11, 13-20, 22-53, 55, 56, 128, 129, 132-134 b. l.). Gaisro kilimo dieną A. A. name dirbo atsakovai R. V. ir S. M., kurie vykdė radiatorių montavimo darbus (4, 130 b. l.). Trečiasis asmuo A. A. buvo apdraudusi savo namą Gyventojų turto draudimu ieškovės bendrovėje (145, 146 b. l.). Todėl ieškovė, nustačiusi, jog įvyko draudžiamasis įvykis, sumokėjo A. A. 29 958,40 Eur draudimo išmoką (9, 147 b. l.).
12. Ieškovė teigia, kad dėl trečiojo asmens name kilusio gaisro yra atsakingi atsakovai, todėl iš jų turi būti priteistas 29 958,40 Eur draudimo išmokos, sumokėtos A. A., atlyginimas. Atsakovai neigia savo kaltę dėl įvykusio gaisro ir prašo atmesti ieškinį.
Dėl byloje prašomos pritaikyti civilinės atsakomybės pobūdžio
13. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018, 17 punktas).
15. Sprendžiant dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018, 30 punktas).
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovus ir trečiąjį asmenį A. A. siejo sutartiniai rangos santykiai, atsiradę žodinės rangos sutarties sudarymo pagrindu. Trečiasis asmuo atsiradus žalai, sukeltai gaisro jos namuose, kreipėsi į ieškovę dėl tos žalos atlyginimo draudimo sutarties pagrindu. Ieškovė atlygino A. A. žalą, sumokėdama 29 958,40 Eur draudimo išmoką. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė, išmokėjusi trečiajam asmeniui draudimo išmoką, gali reikalauti iš atsakovų šios išmokos atlyginimo, vadovaudamasi sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu, tvirtindama, kad atsakovai pažeidė savo sutartines prievoles, reguliuojamas teisės normų, reglamentuojančių rangos santykius (sprendimo 14, 15 punktai).
Dėl atsakovų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo
17. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
18. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą (CK 6.657 straipsnis).
19. Teismų praktikoje nurodoma, kad rangos sutarties šalims nesudarius rašytinės sutarties, jų elgesio standartai nustatomi pagal bendrąsias teisės normas reglamentuojančias tarp jų susiklosčiusius santykius, be to, bet kokiu atveju kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), todėl rangovas, vykdantis darbus konkrečiame objekte, privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsakyti už šio turto praradimą ar sužalojimą (CK 6.657 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2014).
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal sutartį, turi būti taip pat atsižvelgiama į asmeniui tenkančios prievolės pobūdį, reikalaujamo iš jo rūpestingumo laipsnį ir kitas aplinkybes. CK 6.657 straipsnio normos nuostata „imtis visų įmanomų priemonių“ reiškia, kad paslaugos teikėjui tenkanti turto išsaugojimo pareiga apima visas jam prieinamas protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartą atitinkančias priemones, užtikrinančias turto saugumą. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina nustatyti ne tik tai, ar paslaugos teikėjas apskritai ėmėsi kokių nors priemonių paslaugos gavėjo perduoto turto saugumui užtikrinti, bet ir tai, kokios konkrečiu atveju realios priemonės turto išsaugojimui užtikrinti egzistavo ir ar jos buvo tinkamai išnaudotos. Tik nustačius šiuos teisiškai reikšmingus faktus spręstina, ar paslaugos teikėjas tinkamai įvykdė pareigą, nustatytą CK 6.657 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012).
21. Ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus tuo, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ne ji turi įrodyti, jog atsakovai padarė žalą trečiojo asmens turtui, nesiėmę visų būtinų saugumo priemonių, bet atsakovai turi įrodyti, kad žala kilo ne dėl jų veiksmų.
22. Teismo nuomone, ieškovė netinkamai aiškina įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodinėdama CK 6.657 straipsnio pažeidimą. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CK 6.657 straipsnyje nėra įtvirtinta prezumpcija dėl rangovo kaltės kilus tam tikrai užsakovo žalai dėl šiam priklausančio turto praradimo ar sužalojimo. Šiame straipsnyje yra įtvirtinta rangovo pareiga imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti. Nuostata, kad rangovas atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą turi būti aiškinama kaip pareigos imtis visų įmanomų priemonių rangovui patikėto turto saugumui užtikrinti nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmė. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė privalo įrodyti jos nurodytą aplinkybę, kad atsakovai neįvykdė ar netinkamai įvykdė CK 6.657 straipsnyje įtvirtintą pareigą.
23. Nagrinėjamoje situacijoje reikšminga tai, kad atsakovai atliko radiatorių keitimo darbus tam tikrose atsakovės gyvenamojo namo dalyse ir tam tikru laikotarpiu, t. y. keitė radiatorius pirmame aukšte bei rūsyje. Atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimais, atsakovai taip pat turėjo išmontuoti išsiplėtimo indą, buvusį prie kamino antrame aukšte (mansardoje). Pažymėtina, kad atsakovai visus užsakytus darbus vykdė ne iš karto, bet su tam tikromis vienos nakties, pietų (gaisro dieną) pertraukomis. Šias aplinkybes nurodė ir atsakovai, ir trečiasis asmuo A. A., kuri taip pat paaiškino, kad ji buvo namo teritorijoje tuo metu, kai atsakovai vykdė jos užsakytus darbus.
24. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei ieškinio motyvus, darytina išvada, kad atsakovai kaip rangovai, atlikdami užsakytus darbus, turėjo laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių tuo metu, kai atliko darbus A. A. name. Atsakovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie dirba santechnikais apie 20 metų ir yra susipažinę su priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimais, kad jie, atlikdami darbus trečiojo asmens namuose, laikėsi tų reikalavimų. Atsakovų teigimu, jie naudojo prietaisus, kurie negali sukelti kibirkšties, nerūkė objekte.
25. Ieškovė, įrodinėdama atsakovų neteisėtus veiksmus, remiasi kaip didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis (galimai numesta nuorūka arba kibirkštis atliekant metalo pjaustymo darbus). Teismas, vertindamas šiuos Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos dokumentuose užfiksuotus duomenis, pažymi, kad juose kategoriškai ir vienareikšmiškai nepasisakyta, jog gaisro kilimo priežastis yra nuorūka arba kibirkštis, atsiradusi metalo pjaustymo darbų rezultate. Minėtoje medžiagoje taip pat nenurodoma, kad būtent atsakovai numetė nuorūką, atliko metalo pjaustymo darbus ar kitus veiksmus, kas leistų daryti išvadą, jog būtent atsakovai yra kalti dėl name kilusio gaisro. Todėl nors ieškovė ir nurodo, kad priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma turi didesnę įrodomąją galią, tačiau, atsižvelgiant į tai, kas pirmiau pasakyta, byloje negalima vienareikšmiška išvada, jog šioje pažymoje užfiksuoti duomenys įrodo būtent atsakovų neteisėtus veiksmus, dėl kurių kilo gaisras trečiojo asmens namuose.
26. Trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovai vykdė darbus kelias dienas, gaisro dieną buvo išvykę iš namo teritorijos, paskui grįžo, bet nebuvo įėję į namą, liko lauke. Aplinkybę, kad atsakovai buvo išvykę tam tikram laikotarpiui gaisro dieną užsipirkti papildomų detalių, patvirtino ir liudytoju apklaustas parduotuvės, kurioje atsakovai periodiškai pirkdavo medžiagas jų darbui, direktorius R. S., gaisro dieną dirbęs parduotuvėje, kurioje lankėsi atsakovai. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovai turėjo galimybę ir pareigą imtis visų įmanomų turto apsaugos priemonių ir išsaugoti jiems patikėtą turtą ne 24 valandas per parą, bet būtent tuo metu, kai jie buvo A. A. name ir vykdė ten darbus.
27. Šioje byloje reikšminga ir tai, kad A. A. paaiškino, jog apie kilusį gaisrą ji sužinojo iš S. M., kuris, grįžęs po pietų pertraukos, įbėgo į namą tuo metu, kai ji buvo virtuvėje, ir pasakė, jog namas dega. Tai leidžia daryti išvadą, kad pati A. A. iki S. M. pranešimo nepastebėjo gaisro požymių. Todėl, manytina, kad objektas, sukėlęs gaisrą, pateko į mansardą / užsidegė būtent gaisro dieną, t. y. 2018 m. gegužės 18 d. Priešingu atveju, labiau tikėtina, kad ir trečiasis asmuo, ir atsakovai, pastebėtų gaisro požymius (degėsių kvapą, dūmus nuo svylančių objektų) kur kas anksčiau nei 2018 m. gegužės 18 d. po pietų.
28. Ieškovės atstovo teigimu, byloje esant duomenims, kad atsakovas S. M. rūko ir dieną prieš gaisrą buvo užlipęs į antrą aukštą, siekdamas išmontuoti išsiplėtimo indą, sudaro pagrindą teigti, jog labiau tikėtina, kad būtent S. M. galimi veiksmai (t. y. rūkymas arba metalo pjaustymo darbai išmontuojant išsiplėtimo indą) galėjo būti gaisro priežastimi. Ieškovo atstovas nurodė, kad kibirkštį gali sukelti ir darbas labai paprastais įrankiais (net plaktuku), todėl tikėtina, kad ir atsakovui pjaustant išsiplėtimo indą antrame aukšte, atsirado žiežirba, kuri buvo gaisro priežastimi.
29. Teismas, vertindamas šiuos ieškovės atstovo argumentus, pažymi, kad byloje taip pat turi būti atsižvelgta į tai, jog namo teritorijoje atsakovų darbų atlikimo metu buvo ir kitų rūkančių asmenų. Atsakovai paaiškino, kad matė, jog įvykio dieną namo teritorijoje buvo vyras, kuris pjovė žolę. Trečiasis asmuo patvirtino šias aplinkybės, nurodydama, kad tai buvo jos sūnus, kuris yra rūkantis. Atsakovo S. M. paaiškinimais, jis nerūkė A. A. namo viduje, trečiasis asmuo patvirtino šią aplinkybę. Atsakovas R. V. apskritai yra nerūkantis. Esant nustatytiems šiems faktams, laikytina, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog būtent atsakovas S. M. numetė nuorūką trečiojo asmens A. A. mansardoje ir būtent dėl to įsiplieskė ugnis. Ieškovo atstovo argumentas, kad darbas bet kokiu įrankiu gali sukelti žiežirbą, ir šiuo atveju darbas tiesiapjūkliu taip pat galėjo sukelti žiežirbą, grindžiamas prielaida, todėl teismas laiko šį argumentą neįrodytu.
30. Atsakovas S. M. paaiškino, kad buvo pakilęs į antrą aukštą (mansardą), siekdamas išmontuoti išsiplėtimo indą, bet, jo paaiškinimais, tai buvo dieną prieš gaisrą, ir išsiplėtimo indo išmontavimui nereikėjo pjūklo, jis nusuko jį raktu. Trečiasis asmuo negalėjo nei patvirtinti šias aplinkybes, nei paneigti. Ieškovė nepateikė į bylą šiuos atsakovo teiginius paneigiančių įrodymų. Kaip minėta, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje užfiksuoti duomenys nėra kategoriški ir vienareikšmiški, todėl nesant kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovų neteisėtus veiksmus, darytina išvada, kad ši pažyma neįrodo atsakovų CK 6.657 straipsnio pažeidimo (žr. sprendimo 25 punktą).
31. Teismas, įvertinęs atsakovo parodymus (sprendimo 30 punktas), bei tai, kad, labiau tikėtina, jog gaisrą sukėlęs objektas pateko į mansardą / užsidegė būtent gaisro kilimo dieną, t. y. 2018 m. gegužės 18 d., kai atsakovai nesilankė mansardoje bei kurį laiką (apie 1-1,5 valandos) apskritai nebuvo objekte, gaisras buvo pastebėtas tik tuomet, kai atsakovai grįžo po pietų iš parduotuvės, daro išvadą, kad tuo metu, kai atsakovai buvo objekte ir vykdė užsakytus darbus, jie neatliko priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje nurodytų veiksmų, galėjusių sukelti gaisrą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai rūkė namuose, kuriuose vykdė radiatorių montavimo darbus, bei kad jie atliko metalo pjaustymo darbus mansardoje gaisro kilimo dieną. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai pažeidė kitas priešgaisrinės saugos taisykles.
32. Teismas, apibendrindamas, tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai pažeidė CK 6.657 straipsnyje įtvirtintą rangovų pareigą ir būtent dėl to trečiojo asmens name kilo gaisras. Byloje nenustačius būtinų sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos, ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Atmetus ieškovės ieškinį, prašymas dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Atsakovai šioje byloje turėjo po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Sąskaitose faktūrose nurodyta, kad advokato paslaugas šioje byloje sudarė susipažinimas su byla, atsiliepimo į ieškinį parengimas bei atstovavimas atsakovams teisimo posėdžiuose (122, 125 b. l.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgia į tai, kad atsakovai pateikė bendrą atsiliepimą į ieškinį, advokatas atstovavo atsakovus dviejuose parengiamuosiuose bei dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo apie tris valandas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 7, 8.2, 8.19 punktus, laikytina, kad atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų maksimalių advokato paslaugų įkainių. Todėl, atmetus ieškovės ieškinį, CPK 98 straipsnio 1 dalies pagrindu iš ieškovės atsakovų naudai priteistina po 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
35. Valstybė šioje byloje turėjo 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu šalims. Atmetus ieškinį šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams R. V. ir S. M..
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovui S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 6,64 Eur (šešių Eur 64 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.