Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-919-896/2015 pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui A. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei D. Ž. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo priešieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi, ieškovės prašymu, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui A. K. matytis ir bendrauti su vaikais K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bei lankytis jų buvimo vietose: dukros mokymosi įstaigoje ir sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vaikų popamokinio ugdymo būreliuose, jų gyvenamojoje vietoje.

2015 m. balandžio 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas, įvertinęs atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, nustatęs, kad ikiteisminis tyrimas, kuriuo vadovaujantis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nutrauktas, sprendė, kad išnyko aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, dėl ko atsakovo prašymą tenkino ir panaikino jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Minėtą nutartį apskundus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatęs, kad atsakovo atžvilgiu yra užvestas dar kitas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00905/2014 dėl mažamečio tvirkinimo, kuriame atsakovui yra pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, jis įpareigotas nesilankyti name, kuriame su vaikais gyvena ieškovė, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove bei šalių dukra, ir pažymėjęs, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, minėtų aplinkybių neįvertino, o taip pat nesant duomenų, būtinų klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išsprendimui iš esmės, darė išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga, tinkamai nemotyvavo savo išvados dėl tėvo teisės matytis su vaikais iki bylos išnagrinėjimo, dėl ko skundžiamą nutartį panaikino ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais bei lankytis jų buvimo vietose – panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

CK 3.156 straipsnio 2 dalis numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). Pažymėtina, jog tarp tėvų susiklostę konfliktiški santykiai neturėtų įtakoti vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais, tačiau skyrium gyvenančio tėvo ir motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime nėra absoliuti, nes šia teise tėvai gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (CK 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovui dėl neterminuoto tėvystės teisių apribojimo, analogišką reikalavimą (priešieškinį)ieškovei yra pareiškęs ir atsakovas. Bylos šalių santuoka yra nutraukta. Atsakovas atskiruoju skundu ginčija nutartį, kuria atsisakyta panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui (vaikų tėvui) matytis ir bendrauti su savo mažamečiais vaikais. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai tiek dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, tiek dėl nepilnametės šalių dukters tvirkinimo buvo nutraukti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, kas, apelianto nuomone patvirtina, kad atsakovo bendravimas su vaikais nepažeidžia jų interesų, ir priešingai – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai riboja atsakovo bendravimą su vaikais.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą,vertino aplinkybę, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00905-14 dėl mažamečio vaiko (šalių dukters) tvirkinimo, kurioje atsakovas buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, o nukentėjusiąja yra pripažinta mažametė šalių dukra K. Ž.. Teismas konstatavo, kad minėto ikiteisminio tyrimo metu, atlikus šalių dukters kompleksinę ambulatorinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę, ekspertai nustatė, jog atsakovo elgesys, susijęs su ketinimu keisti lytį, neabejotinai nepilnametę šalių dukrą veikia psichotraumuojančiai, ko pasėkoje atsiskleidžia jos regresyvus elgesys, o vaiko patiriamas stiprus baimės jausmas padidina mergaitės priklausomybę nuo jai reikšmingo asmens (motinos). Ekspertizės metu šalių dukrai nustatytas potrauminio streso sutrikimas, kuris yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl tėvo emocinio ir fizinio smurto tiriamosios ir jos motinos atžvilgiu (nuolatinių gąsdinimų, grasinimų, persekiojimų, taip pat labai stipriai ir elgesio, susijusio su lyties keitimo problemomis). Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad toks atsakovo elgesys – nuolatiniai vaikų mamos gąsdinimai, grasinimai, persekiojimas, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, neigiamai veiktų šalių vaikų interesus, nes tarp tėvų padaugėtų konfliktinių situacijų, o tai neigiamai veiktų vaikus. Todėl sprendė, kad vaikų interesus geriausiai atitiktų tokia situacija, kai iki bylos išnagrinėjimo atsakovas nesimatytų ir nebendrautų su vaikais.

Sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu pažymėti, kad kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, minėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00905-14 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimo metu yra nutrauktas. Be to, pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo paskirta K. Ž. ambulatorinė, kompleksinė ekspertizė, kurios metu buvo siekiama nustatyti šalių dukters ir tėvų ryšį jiems tiesiogiai bendraujant, tėvų įtaką vaiko nuomonei. Ekspertai, atlikę ekspertizę, konstatavo, kad mergaitės ryšys su tėvu yra ambivalentiškas (prieštaringas) – nors mergaitė pyksta ant tėvo, emocionaliai skausmingai išgyvena tėvo transeksualumą, tačiau netiesiogiai stebimas jos noras bendrauti su tėvu. Mergaitės interesus atitiktų nuoširdus bendravimas su tėvu, jo kaip tėvo domėjimasis ja. Nors ekspertai nustatė, kad bendraudama su tėvu mergaitė jaučia įtampą, pyktį, liūdesį, tačiau pažymėjo, kad bendravimas su tėvu mergaitei nesukelia streso. Ekspertizės išvada pateikta 2015 m. lapkričio 25 d., todėl pirmosios instancijos teismas, 2015 m. spalio 2 d. ginčijama nutartimi spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikino, minėtų duomenų neturėjo ir įvertinti juos neturėjo galimybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės iniciatyva (pareiškimu) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00497-14 prieš buvusį sutuoktinį (atsakovą) dėl ieškovės ir mažamečių vaikų terorizavimo arba sistemingo bauginimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių (b. l. 42-53).

Minėti ikiteisminiai tyrimai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyksta ginčai tiek dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tiek dėl kitų asmeninio pobūdžio nesutarimų, į kuriuos yra įtraukiami ir šalių vaikai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie buvusių sutuoktinių santykiai nesudaro pagrindo maksimaliai apriboti tėvo teisę bendrauti su vaikais. Byloje nepateikta įrodymų apie ypatingai žalingą tėvo elgesį su nepilnamečiais vaikais, juolab, kad šalių dukters psichologinės ekspertizės išvada patvirtina netiesioginį mergaitės norą bendrauti su tėvu. Taigi, nesant akivaizdžių duomenų ir įrodymų, kad atsakovas (tėvas) kelia grėsmę savo nepilnamečių vaikų sveikatai ar gyvybei, ar daro jiems kitokį žalingą poveikį, nėra teisinio pagrindo visiškai apriboti tėvo ir vaikų bendravimą. Įvertinus tai, kad abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, kad tėvams gyvenant skyrium vaikų bendravimas su tėvu (motina) neturi nutrūkti.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui buvo draudžiama bendrauti ne tik su šalių dukra K. Ž., bet ir su šalių sūnumi K. Ž.. Skundžiama nutartimi teismas, spręsdamas klausimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vadovavosi ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00905-14 medžiaga, bei joje atliktos ekspertizės medžiaga, kurios metu išimtinai buvo tiriamos tik aplinkybės, susijusios su atsakovo galimai nusikalstama veika šalių dukters atžvilgiu, nevertinant atsakovo santykio su šalių sūnumi. Nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo bendravimas su sūnumi galėtų pažeisti vaiko interesus, vien bylos šalių konfliktiški santykiai nesudaro pagrindo apriboti šalių sūnaus bendravimo su tėvu.

Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, konstatuotina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, pilnai neištyrus visų bylos aplinkybių, nėra pagrindo maksimaliai apriboti tėvo teisę bendrauti su vaikais. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir šis pažeidimas sudaro pagrindą nutarčiai panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). CPK 320 straipsnyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis), todėl įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. savo iniciatyva (exofficio) patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje proceso stadijoje nenustatyti pagrindai visiškam atsakovo (tėvo) teisės bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais ribojimui, konstatavus šalių (vaikų motinos ir tėvo) santykių akivaizdų konfliktiškumą, remiantis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra tikslinga atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias priemones – draudimą atsakovui bendrauti ir matytis su vaikais – pakeisti ir leisti atsakovui lankyti vaikus tam skirtoje vietoje, dalyvaujant vaiko teisių tarnybos atstovui. Bendravimo laiką ir vietą pavesti nustatyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybai, atsižvelgiant į vaikų tėvų pageidavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias priemones – draudimą atsakovui A. K. bendrauti ir matytis su vaikais K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), – pakeisti ir leisti atsakovui A. K. lankyti savo nepilnamečius vaikus tam skirtoje vietoje (vietose), dalyvaujant Vaiko teisių tarnybos atstovui. Konkrečią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką pavesti nustatyti Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybai, atsižvelgiant į vaikų tėvų pageidavimus.