Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-08-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-684-366/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-13
Bylos Nr.
1S-684-366/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Advokatai
Dalius Baranauskas
Kategorijos
1S-684-366/2014

Teisėjas Gytis Stasevičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 13d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs „Swedbank“ AB atstovo advokato Daliaus Baranausko (toliau Pareiškėjo) skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nutarties, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2014-05-09 nutarimo, kuriuo buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2014-03-26 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

„Swedbank" AB atstovas pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 184 str. 2 d. Pareiškime buvo nurodyta, kad „Swedbank" AB ir (duomenys neskelbtini) 2007-10-29 pasirašė overdrafto sutartį Nr. 07-122089-OJ/07-122853-OJ (su visais pakeitimais ir papildymais), kuria remiantis (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 142 346 Lt ir 203 698 Eu kreditas. Šie (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai buvo užtikrinti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių ir esamų ir būsimų prekių atsargų, esančių apyvartoje, kurių vertė pagal 2008-10-01 aprašą buvo 6 624 004,95 Lt ir 95/100 įkeitimu pagal sutartinio hipotekos lakštą, identifikacinis kodas 10220090000038. Iš šio lakšto 8 punkto matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir „Swedbank" AB susitarė, kad įkeistą turtą perleisti kitiems asmenims draudžiama ir kad (duomenys neskelbtini) visu prievolės pagal 2007-10-29 pagal overdrafto sutartį Nr. 07-122089-OJ/07-122853-OJ (su visais pakeitimais ir papildymais) galiojimo metu turės „Swedbank" AB įkeistų prekių atsargų ne mažesnei nei 3 000 000 Lt sumai.

Taip pat pareiškime buvo nurodyta, kad 2010-06-19 Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškėlus (duomenys neskelbtini) bankroto bylą buvo nustatyta, kad nebuvo rasta prekių atsargų nustatytų pagal sudarytą sutartį bei hipotekos lakšto 8 dalį kreditoriniams reikalavimams padengti. Tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) neteisėtai iššvaistė ir perleido „Swedbank“ AB įkeistą. Pagal „Swedbank“ AB pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 str. 2 d.

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu 2014-03-26 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2014-05-05 nutarimu Pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjo skundo dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2014-05-05 nutarimo, kuriuo buvo atmestas skundas dėl Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2014-03-26 nutarimo, skundžiama 2014-07-01 nutartimi netenkino ir Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, motyvuodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 184 str. 2 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nutartį. Skunde nurodoma, jog Utenos rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino faktines aplinkybes, susijusias su draudimu perleisti įkeistą turtą tretiesiems asmenims ir dėl to padarė nepagrįstas bei neteisėtas išvadas. Kaip matyti iš sutartinio hipotekos lakšto, identifikacinis kodas 10220090000038, 8 dalies „Sąlygos ir reikalavimai", „Swedbank", AB ir (duomenys neskelbtini) susitarė, kad įkeistą turtą t.y. įkeistus automobilius perleisti kitiems asmenims draudžiama ir kad (duomenys neskelbtini) visu prievolės pagal 2007 m. spalio 29 d. overdrafto sutartį Nr. 07-122089-OJ/07-122853-OJ (su visais pakeitimais ir papildymais) galiojimo metu turės „Swedbank", AB įkeistų prekių atsargų ne mažesnei nei 3 000 000 (trys milijonai) litų sumai. Minėtas susitarimas reiškia, kad (duomenys neskelbtini) turi teisę be atskiro raštiško „Swedbank", AB sutikimo parduoti įkeistą turtą tik tokiu atveju, jeigu po įkeisto turto dalies pardavimo, likusio įkeisto turto vertė bus ne mažesnė nei 3 000 000 (trys milijonai) litų. Tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo byloje esančios 2013 m. liepos 15 d. specialisto išvados Nr. 5-5/55, (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. nebeturėjo 3 000 000 litų vertės prekių atsargų. Pagal ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, „Swedbank", AB įkeisto turto pardavimas paspartėjo nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d., kai per devynis mėsius buvo parduoti ne mažiau kaip 317 automobilių, kurių vertė ne mažesnė kaip 2 238 247,25 (du milijonai du šimtai trisdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt septyni) litų 25 ct. Nors tuo metu (duomenys neskelbtini) turėjo ženklių pradelstų įsipareigojimų „Swedbank", AB, tačiau lėšos, gautos pardavus „Swedbank", AB įkeistas prekių atsargas ir priklausiusios „Swedbank", AB neteisėtai pasisavintos ir panaudotos „Swedbank", AB nežinomai paskirčiai ir nėra galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš „Swedbank", AB įkeistų prekių atsargų įsigijusių asmenų.

Pareiškėjo manymu, faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad jau parduodant „Swedbank", AB įkeistas prekių atsargas, buvo ketinama gautų lėšų nepervesti „Swedbank", AB, t.y. buvo sąmoningai švaistomas „Swedbank", AB įkeistas turtas ir atliekama veika turinti nusikalstamos veikos požymių.

Pareiškėjas pažymi, kad „Swedbank", AB skundų šioje byloje pagrindas yra ne tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai priimdami skundžiamus procesinius veiksmus neatliko visų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų - „Swedbank", AB skundų pagrindas tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai kvalifikavo nustatytas faktines aplinkybes ir dėl to nepagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad ikiteisminiame tyrime tirta nusikalstama veika pilnai atitinka BK 184 str. 2 d. dispoziciją, todėl skundžiama nutartis, jo manymu, turi būti panaikinta.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad šiame ikiteisminiame tyrime tirta veika galimai atitinka ir BK 208 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau ikiteisminio tyrimo institucijos dėl to visiškai nėra pasisakiusios.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 50-9-00073-13, apeliacinį skundą bei skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nutartį, visiškai pritaria šios nutarties išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 184 str. 2 d. Iš šios nutarties seka, jog apylinkės teismas sutiko su prokuroro ir aukštesniojo prokuroro nutarimais iš esmės todėl, kad šiuo atveju tarp „Swedbank", AB ir (duomenys neskelbtini) kilęs ginčas spręstinas, visų pirma, civiline tvarka.

Pareiškėjas „Swedbank“ AB atstovas advokatas Dalius Baranauskas apeliaciniame skunde tvirtina, kad (duomenys neskelbtini), su kuriuo 2007-10-29 buvo sudaryta overdrafto sutartis bei suteiktas 142 346 litų ir 2 032 696 eurų kreditas, pažeisdama sutarties sąlygas, perleido tretiesiems asmenims įkeistą turtą – (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančias ir apyvartoje esančias prekes. Šalys buvo susitarusios, kad įkeistą turtą tretiesiems asmenims perleisti draudžiama ir kad (duomenys neskelbtini) visu prievolės pagal overdrafto sutartį galiojimo metu turės „Swedbank“ AB įkeistų prekių atsargų ne mažesnei kaip 3 000 000 litų sumai. Minėtas susitarimas reiškė, kad (duomenys neskelbtini) turi teisę be atskiro raštiško „Swedbank“ AB sutikimo parduoti įkeistą turtą tik tokiu atveju, jei po įkeisto turto dalies pardavimo likusio įkeisto turto vertė bus ne mažesnė kaip 3 000 000 litų. Tačiau pagal specialisto išvadą nuo 2009-09-30 (duomenys neskelbtini) nebeturėjo 3 000 000 vertės prekių atsargų. Tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) be raštiško banko sutikimo pardavė įkeistas prekių atsargas, o gautų lėšų nepervedė hipotekos kreditoriui, jos neteisėtai pasisavintos ir panaudotos „Swedbank“ AB nežinomai paskirčiai. Tokie (duomenys neskelbtini) veiksmai, pareiškėjo manymu atitinka BK 184 str. 2 d.

Su tokia pareiškėjo pozicija sutikti negalima. Overdraftas - tai civilinė sutartis dėl trumpalaikio kredito limito banko sąskaitoje. Atsakomybę už sutarties sąlygų pažeidimą reguliuoja civilinės teisės normos. Sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-85/20013 išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, jog teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Vadovaujantis ultima ratio principu, baudžiamoji teisė turėtų būti taikoma tik paskutiniu atveju, kai išnaudojamos visos kitos švelnesnės priemonės, ir, naudojant šias priemones, negalima apginti nukentėjusiojo asmens interesų. Teismų praktikoje turto pasisavinimo bei iššvaistymo bylose, sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės arba jos vykdomos netinkamai, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įvardyti tikrojo jo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pažeidė overdrafto sutarties sąlygas, nes nuo 2009-08-30 balanse turėjo automobilių, kurių bendra vertė buvo mažesnė, nei 3 000 000 Lt, o sutarties pasibaigimo dienai, t.y. 2009-12-31 (duomenys neskelbtini) balanse turėjo automobilių, kurių bendra vertė buvo tik 1 786 379,03 litų (2013-07-15 specialisto išvada Nr. 5-5/55, 1 punktas). Apklausta šios bendrovės vienintelė akcininkė A. T. paaiškino, kad įmonės finansinei būklei neigiamos įtakos turėjo tuometinė krizė (3 t., b.l. 8-9). Tačiau, nežiūrint į tai, negrąžinto kredito „Swedbank“ AB suma sutarties pasibaigimo dienai buvo tik 979 035,20 Lt, t.y. ženkliai mažesnė, nei (duomenys neskelbtini) balanse likusių automobilių vertė, todėl „Swedbank“ AB iš šios sutarties kylančius reikalavimus galėjo pilnai patenkinti civilinio proceso tvarka. Apklaustas įtariamuoju (duomenys neskelbtini) direktorius N. M. paaiškino, kad pagal tuometinį (duomenys neskelbtini) balansą buvo matyti, kad įmonės ekonominė padėtis buvo sunki, nes išlaidos viršijo pajamas. Suėjus kredito gražinimo terminui, (duomenys neskelbtini) kredito „Swedbank“ AB negrąžino, tačiau jokio raginimo iš Banko dėl kredito grąžinimo negavo, atvirkščiai – 2010 m. sausio – vasario mėnesiais vyko derybos su „Swedbank“ AB atstovais dėl overdrafto sutarties pratęsimo (4 t., b.l. 118-121). Swedbank“ AB projektų vadovas A. R. pripažino, kad „Swedbank“ AB kėlė klausimą dėl overdrafto sutarties pratęsimo, tačiau iki 2010 m. balandžio mėnesio pabaigos šalys nerado bendrų priimtinų sprendimų, todėl 2010 m. gegužės mėnesį Swedbank“ AB pradėjo išieškojimo procedūrą.

Kaip žinia, Bankas tai yra finansų įstaiga, teikianti finansines paslaugas, joje dirba kvalifikuoti ir specialių žinių turintys darbuotojai, kurie, sudarydami sutartis, privalo įvertinti klientų mokumą ir galimas rizikas. Šiuo atveju pagal overdrafto sutartį banko atstovai turėjo teisę gauti kas ketvirtį ataskaitas apie įmonės finansinę padėtį, tikrinti vietoje bankui įkeistą turtą, kredito gavėjo veiklą bei susipažinti su reikiama dokumentacija, tačiau jie šių sutartyje numatytų priemonių nesiėmė, įmonės sparčiai blogėjančios finansinės padėties neįvertino ir vietoj reikalavimo skubiai grąžinti kreditą, inicijavo ilgai trunkančias derybas dėl sutarties pratęsimo. Nepavykus pratęsti sutartį, 2010 m. gegužės mėnesį Swedbank“ AB pradėjo išieškojimo procedūrą, tačiau (duomenys neskelbtini) jau buvo nemoki, jai Panevėžio apygardos teismo 2010-06-18 nutartimi buvo iškelta bankroto byla, kurioje Swedbank“ AB pateikė 896 930,75 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių tarp (duomenys neskelbtini) ir „Swedbank“ AB atsiradę civiliniai teisiniai santykiai būtų peraugę į baudžiamuosius teisinius santykius. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pilnai pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 184 str. 2 d.

Tačiau iš 2013-07-15 specialisto išvados Nr. 5-5/55 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2 punkto matyti, kad besibaigiant overdrafto sutarties terminui iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. nuo 2009-12-01 iki 2010-04-30 daugiausia automobilių už 998 458, 30 Lt parduota juridiniam asmeniui - (duomenys neskelbtini). Pinigai iš (duomenys neskelbtini) už parduotus automobilius nebuvo gauti nei į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas, nei į kasas. Šie pinigai pagal (duomenys neskelbtini) prašymus ir įsiskolinimo užskaitymo aktus buvo pervedami bendrovės tiekėjui (duomenys neskelbtini). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas buvo A. T., o (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas buvo jos brolis K. J. T.. Pagal „Swedbank“ AB projektų vadovo A. R. parodymus, bendrovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcijos priklausė Tilvyčių šeimos nariams, visose derybose su „Swedbank“ AB šias bendroves atstovavo K. J. T.. Visos šios aplinkybės kelia abejonę, ar (duomenys neskelbtini), būdama sunkioje ekonominėje padėtyje, kai jai grėsė bankrotas, ir neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pasirinktinai netenkino vieno kreditoriaus reikalavimą, ignoruodamas kitus kreditorius. Todėl būtina patikrinti ar nėra BK 208 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas

Nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nutartį panaikinti ir dėl „Swedbank" AB skundo priimti naują sprendimą :

panaikinti 2014-05-05 Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimą, kuriuo paliktas galioti 2014-03-26 Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius