- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-29
- Bylos Nr.
- I-1733-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00007-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. (J. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. A. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K; po reorganizacijos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).
Pareiškėjas teigia, kad nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, kad per dušo patalpų duryse įrengtas stebėjimo akutes jis buvo stebimas pareigūnų, įskaitant ir moteris. Be to, dušo patalpos nebuvo atskirtos nuo persirengimo kambario, todėl prausimosi metu visi drabužiai sudrėkdavo. Pasak pareiškėjo, jis buvo verčiamas maudytis patalpose, kurios neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų. Jam buvo pablogintos laikymo sąlygos, jautė nepatogumus ir diskomfortą, patyrė žalą.
Pareiškėjas pažymi, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl skunde nurodytų sąlygų, nesutiko su institucijos atsakyme išdėstyta pozicija, nes buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai.
Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nesutiko su Lukiškių TI-K išdėstyta pozicija (b. l. 152–154) ir nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kuriomis skundą grindė.
Lukiškių TI-K su skundu nesutinka. Tvirtina, kad keliami reikalavimai yra nepagrįsti, neprieštarauja bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 10–13) nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Įkalinimo įstaigoje laikomų asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys.
Pažymi, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą, dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis – 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 metro. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, kurie valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones.
Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia. Hermetiniai šviestuvai tinkamai apšviečia patalpą. Nuolat tiekiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada sudaryta galimybė prausti visą kūną šiltu vandeniu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais, Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, prižiūrėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį.
Tvirtina, kad pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Nurodo, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemą (DVS) buvo nustatė, jog pareiškėjas dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į įstaigos administraciją nesikreipė, todėl jo skundo, prašymo, pareiškimo ir atsakymų į juos kopijų pateikti neturi galimybės.
Atkreipia dėmesį, kad skundą pareiškėjas grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pasak atsakovės atstovo, būtina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos darbo trūkumai tiesiogiai įtakojo jį sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirtus nepatogumus atsakovės atstovė sieja su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Atsakovės atstovo nuomone, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo jo nurodytos žalos atsiradimą. Šiuo atveju atsakovės įgaliotas atstovas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teismo prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovės atstovas neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų, t. y. neužtikrinto privatumo naudotis dušu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neginčijo, kad turėjo galimybę naudotis dušu kaip nustatyta Higienos normoje.
Jis teigia, kad per duryse įrengtas stebėjimo akutes maudydamasis duše buvo stebimas pareigūnų ir taip buvo pažeistas privatumas.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais, Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė.
Taigi, prižiūrėtojai per stebėjimo langelį, vykdydami laikomų asmenų stebėjimo kontrolę, turi teisę stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį, tačiau toks stebėjimas turi nepažeisti asmens privatumo.
Pateikti duomenys, kad dušo patalpose įrengtos pertvaros, tačiau, teismo vertinimu, tai, kad besimaudantis duše nuteistasis (suimtasis) gali būti stebimas pareigūnų per duryse įrengtą stebėjimo langą, sudaro pagrindą pripažinti, jog ši aplinkybė neužtikrina visiško asmens privatumo buvimo.
LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir Lukiškių TI-K dušo patalpoje, esančioje priežiūros poste, įrengtas stebėjimo langas. LVAT akcentavo, kad, vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens maudymasis duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018).
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. gegužės 23 d., išvyko 2017 m. birželio 29 d., atvyko 2017 m. lapkričio 10 d., išvyko 2017 m. lapkričio 13 d. (b. l. 10, 14).
Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kad dušo patalpose įrengtos pertvaros (b. l. 16–17). Tačiau, remiantis ginčui aktualia anksčiau minėta LVAT praktika, vien pertvarų duše įrengimas, nesant galimybės bent iš dalies nuo duryse įrengto stebėjimo lango užsidengti dušo užuolaidėle, nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas per duryse įrengtą stebėjimo langą būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista.
Minėta, kad pareiškėjas neginčijo, jog jam vieną kartą per savaitę buvo sudaryta galimybė naudotis dušu, todėl jis, įvertinus laikotarpį, kai buvo laikomas Lukiškių TI-K, 6 kartus naudojosi dušu, kuris neužtikrino privatumo.
Pažymėtina, kad teismui pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro (vėliau – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento) patikrinimo aktai dėl, be kita ko, dušo patalpų Lukiškių TI-K įrengimo atitikties HN 134:2015 reikalavimams, taip pat dėl to, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, (b. l. 18–145) nagrinėjamai bylai yra neaktualūs, nes pareiškėjas skundo teismui šiais aspektais negrindė, t. y. pareiškėjas neginčijo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše ar dušo patalpos neatitiko HN 134:2015 reikalavimų, todėl nevertinami.
Pareiškėjo skundo argumentai, kad nebuvo atskirų persirengimo kambarių ir jam sušlapdavo rūbai, laikytini nepagrįstais.
Akcentuotina, kad teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų, taigi, ir prievolės dušuose įrengti pertvaras bei atskirai nuo dušo patalpos įrengti persirengimo kambarius. Kadangi pertvarų dušo patalpose įrengimo ir persirengimo kambarių įrengimo atskirai nuo dušo patalpos teisės aktai nenumato, tai jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas ir šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Be to, pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu yra abstraktūs, teismas pareiškėjo teisių pažeidimo nenustatė.
Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie išvados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, tačiau, įvertinus pažeidimo trukmę (6 kartai) ir tai, kad jis nenurodė jokių išskirtinių neigiamų pasekmių, t. y. neigiamų fizinių ar dvasinių išgyvenimų, o tik abstrakčiai skunde nurodė patirtus nepatogumus, teismas pripažįsta, jog jo teisė naudotis dušu (stebint per akutę) užtikrinant privatumą Lukiškių TI-K buvo pažeista.
Teismas nenustatė tokio pažeidimo lygio, kad jam būtų priteista piniginė kompensacija pinigais. Taigi, reikalavimas priteisti žalą pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. A. (J. A.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo J. A. (J. A.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjimus sąlygas, naudojantis dušu, neužtikrinus privatumo, nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. birželio 29 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d., buvo pažeista.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.