Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Dvarčionių keramika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Dvarčionių keramika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas AB „Dvarčionių keramika“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (t. I, b.l. 3–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 2K-144 dėl pažeidimo bylos Nr. 12K-7 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 24 d. Komisija surašė tikslinio patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog Bendrovė nepateikė informacinio pranešimo apie Opoczno S.A. prisijungimą prie Cersanit S.A. ir kartu apie pagrindinio bendrovės akcininko pasikeitimą. Komisija 2008 m. gruodžio 16 d. surašė pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad Bendrovė nepateikė informacinio pranešimo apie kontroliuojančio akcininko pasikeitimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnį. 2009 m. sausio 25 d. Komisija surašė dar vieną pažeidimo protokolą Nr. 12K-7, kuriame nurodė, jog Bendrovė nepateikė pranešimo apie esminį įvykį ir tuo pažeidė Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnį. Sprendimu Komisija skyrė Bendrovei 17 000 Lt baudą. Komisija Bendrovei už tą patį pažeidimą surašė du protokolus, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ATPK) tokios galimybės nenumato. Komisija turėjo teisę priimti galutinį sprendimą, vadovaudamasi pirmiau surašyto 2008 m. gruodžio 16 d. pažeidimo protokolu Nr. 12K-23, nes šio protokolo Komisija nepanaikino ar nepripažino negaliojančiu. Cersanit S.A., įsigijusi Bendrovės akcijų paketą, nepranešė Bendrovei apie akcijų paketo įsigijimą, nors pagal Vertybinių popierių įstatymo 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Cersanit S.A. privalėjo ne vėliau kaip per 4 prekybos dienas pranešti Komisijai ir emitentui turimų balsų kiekį. Bendrovė nepatikrintos informacijos apie akcininko pasikeitimą viešai neskelbė, nes Lenkijos interneto puslapyje pateiktos informacijos apie Opoczno S.A. ir Cersanit S.A. nebuvo galima laikyti esminiu įvykiu, kadangi tokia informacija nebuvo tikslaus pobūdžio, taip kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 40 dalyje. Be to, Bendrovė vadovavosi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. 2008 m. gruodžio 5 d. iš AB FMI „Finasta“ gavęs pažymą apie pagrindinio akcininko pakeitimą, 2008 m. gruodžio 8 d. pateikė reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui, Komisijai, viešai paskelbė ir įdėjo į centrinę reglamentuojamos informacijos bazę informacinį pranešimą apie esminį įvykį. Įvertinus Vertybinių popierių įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsižvelgiant į tai, kad tokiame įstatyme numatytos baudos gali būti skiriamos juridiniam asmeniui, o baudos viršutinė riba yra žymiai mažesnė už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalų baudos juridiniam asmeniui dydį, padarė išvadą, jog tokios ekonominės sankcijos turi būti prilyginamos administraciniams teisės pažeidimams. Vertybinių popierių įstatyme praktiškai nėra taisyklių, kurios priskirtinos bendrai administracinių teisės pažeidimų teisei, todėl turi būti užpildoma teisės spraga, taikant teisės analogiją. Nagrinėjant ginčo protokoluose nurodytą pažeidimą, turi būti tiesiogiai taikomos ATPK bendrosios dalies normos, jei tokių taisyklių nėra tiesiogiai numatyta Vertybinių popierių įstatyme ir Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Atsakovas Komisija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 88–90) prašė Sprendimą palikti galioti.

Nurodė, kad Komisija 2009 m. sausio 22 d., išnagrinėjusi su teisės pažeidimo byla Nr. 12K-23 susijusią medžiagą, išklausiusi su įtariamu pažeidimu susijusių asmenų paaiškinimus ir vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 4 dalies 3 punktu, nusprendė pratęsti Bendrovės tyrimą, siekiant surinkti papildomų duomenų apie Bendrovės pareigos atskleisti informaciją apie kiekvieną esminį įvykį vykdymą. Įvertinus surinktus papildomus duomenis, 2009 m. vasario 25 d. buvo papildytas 2008 m. gruodžio 16 d. pažeidimo protokolas Nr. 12K-23. Papildytam pažeidimo protokolui buvo priskirtas naujas numeris – 12K-7, tačiau savo esme tai nebuvo naujas pažeidimo protokolas, o papildytas 2008 m. gruodžio l6 d. pažeidimo protokolas Nr. 12K-23. Papildžius šį protokolą papildomais duomenimis bei priskyrus jam naują numerį, senasis pažeidimo protokolas automatiškai neteko galios, tęsiant tyrimą buvo vadovaujamasi tik papildytu pažeidimo protokolu Nr. 12K-7. Sprendimu pareiškėjas pripažintas padariusiu Vertybinių popierių įstatymo pažeidimą bei jam paskirta piniginė bauda, vadovaujantis būtent 2009 m. vasario 25 d. pažeidimo protokolu Nr. 12K-7. Įstatymo pažeidimo protokolas pats savaime nesukelia jokių pasekmių jame nurodytiems asmenims, protokolas laikytinas dokumentu, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATPK nenustatyta, kaip turi būti elgiamasi pareigūnui ar institucijai nusprendus pratęsti tyrimą, todėl nelaikytina, jog Bendrovei už ta patį pažeidimą buvo surašyti du pažeidimo protokolai. Pažymėjo, jog Cersanit S.A. 2008 m. rugpjūčio 8 d. rašte pareiškėjui ir jį atstovaujančiam advokatui aiškiai nurodė, kad bendrovės Cersanit S.A. bei Opoczno S.A. susijungė, veiklą tęsia Cersanit S.A. vardu, o Opoczno S.A. savo veiklą nutraukė nuo reorganizavimo įregistravimo registre momento, t. y. nuo 2008 m. gegužės 23 d. Be to, Cersanit S.A. tiesiogiai paklausė, ar informacija apie šių bendrovių susijungimą buvo tinkamai atskleista. Pabrėžė, jog nėra jokio pagrindo abejoti Cersanit S.A. pateiktos informacijos tikrumu. Tuo atveju, jeigu pareiškėjui kilo abejonių dėl Cersanit S.A. jam pateiktų faktų tikrumo, jis galėjo tokios informacijos atitikimą tikrovei pasitikrinti atitinkamame Lenkijos valstybiniame registre. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į atitinkamą registrą, bei duomenų, kad Cersanit S.A. pateikta informacija neatitiktų tikrovės. Padarė išvadą, jog pareiškėjas, iš Cersanit S.A. gavęs informaciją apie bendrovių susijungimą, suprasdamas, kad toks įvykis laikytinas esminiu įvykiu, tačiau suabejojęs tokios informacijos tikrumu ir nusprendęs nepatikrinus jos atitikimo tikrovei neatskleisti viešai, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai bei pažeidė Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnį. Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnis nustato, kad informacija apie esminius įvykius turi būti atskleista nedelsiant. Tuo tarpu Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalis reglamentuoja tik nematerialių akcijų perleidimo fiksavimo faktą, tačiau atitinkamas įrašas neturi esminės reikšmės, sprendžiant, kada buvo sudarytas pats akcijų perleidimo sandoris. Nagrinėjamu atveju esminis įvykis yra akcijų perleidimo sandoris, o ne jo įregistravimas asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, nes būtent nuo tokio sandorio sudarymo momento jį sudariusiems asmenims atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu (t. I, b.l. 195–198) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IX skirsnis, įskaitant 57 ir 58 str.). Pabrėžė, jog negali būti įrodymo šaltiniu asmens pareiškimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę. Nustatė, jog Komisijos pirmininko 2008 m. rugsėjo 22 d. pavedimu Nr. 4K-117 buvo pradėtas tikslinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar Bendrovė tinkamai ir laiku vykdė Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintą pareigą atskleisti informaciją apie kiekvieną esminį įvykį. Dėl objektyvių aplinkybių užsitęsus atliekamam Bendrovės tiksliniam patikrinimui, 2008 m. spalio 28 d. Komisijos pirmininko pavedimu Nr. 4K-143, kuris ir buvo nurodytas tikslinio patikrinimo akte, buvo pratęstas tikslinio patikrinimo atlikimo terminas. Atliekamo tyrimo metu 2008 m. gruodžio 16 d. Bendrovei surašytas pažeidimo protokolas Nr. 12K-23. Komisija 2009 m. sausio 22 d., išnagrinėjusi pažeidimo bylos Nr. 12K-23 medžiagą, išklausiusi Bendrovės atstovų paaiškinimus bei atsižvelgusi į tai, kad paaiškėjo naujų aplinkybių, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio 4 dalimi, nusprendė pratęsti tyrimą (2009-01-22 Komisijos sprendimas Nr. 2K-5). Tęsiamo tyrimo eigoje 2009 m. vasario 25 d. papildytas 2008 m. gruodžio 16 d. pažeidimo protokolas Nr. 12K-23, priskiriant jam naują numerį 12K-7. Komisija 2009 m. balandžio 2 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė skirti Bendrovei 17 000 Lt piniginę baudą. Komisija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio nustatyta tvarka, turi teisę skirti piniginę baudą už Vertybinių popierių įstatymo pažeidimus, tame tarpe, emitentams, nesilaikantiems šio įstatymo 18, 20, 21, 22, 23, 25 ar 26 straipsniuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų. ATPK teisės normos netaikomos, pareiškėjui atsakomybės našta taikyta pagal Vertybinių popierių įstatymo ir kitus ginčijamame sprendime minimus įstatymus, teisės aktus (t. y. ekonominė sankcija). Protokolų surašymas pagrįstas juose nurodytais teisės aktais ir pareiškėjo argumentacija dėl dviejų protokolų surašymo dėl to paties pažeidimo nėra adekvati įrodymų visumai. Konstatavo, jog tai, kad Komisija pažeidė tyrimo procedūrą, rašytiniais įrodymais nepatvirtinta. Sutiko su atsakovo argumentais, jog įstatymo pažeidimo protokolą surašo Komisijos pirmininko įgaliotas Komisijos administracijos darbuotojas, o ne pati Komisija, tačiau tik Komisija, kaip kolegialus organas, įvertinusi visą bylos medžiagą (įskaitant ir pažeidimo protokolą), išklausiusi susijusių asmenų paaiškinimus bei vadovaudamasi teisės aktais gali arba (i) pripažinti asmenį padarius Įstatymo pažeidimą bei skirti jam piniginę baudą, arba (ii) nutraukti tyrimą nesant pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti baudą, arba (iii) pratęsti tyrimą (Finansinių priemonių rinkų įstatymo 74 str., 96 str. 4 d., Vertybinių popierių įstatymo 47 str.). Pažeidimo protokolas nesukelia jokių teisinių pasekmių jame nurodytiems asmenims, jis nagrinėjamu atveju laikytinas dokumentu, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Komisijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. gautame Bendrovės 2008 metų šešių mėnesių tarpiniame pranešime prie informacijos apie akcininkus nurodyta, kad 2008 m. gegužės 23 d. Opoczno S.A. įmonė buvo reorganizuota prijungimo būdu prie Cersanit S.A. ir kad nuo tos dienos Cersanit S.A turėjo 78,22 proc. visų bendrovės balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Konstatavo, kad pagrįsta Komisijos išvada, jog AB „Dvarčionių keramika“ 2008 metų šešių mėnesių tarpinio pranešimo pasirašymo dieną, t. y. 2008 m. liepos 30 d., sužinojo apie kontroliuojančio akcininko pasikeitimą. Kontroliuojančio akcininko pasikeitimas atitinka esminio įvykio požymius: įvykis yra susijęs su emitento veikla (kontroliuojantis akcininkas turi didelę įtaką formuojant bendrovės valdymo organų narius bei bendrovės veiklos politiką), įvykis yra žinomas emitentui (duomenys, pateikti Bendrovės 2008 m. šešių mėnesių tarpiniame pranešime) ir galintis turėti didelę įtaką emitento išleistų vertybinių popierių kainai (informacija apie kontroliuojančio akcininko pasikeitimą reiškia galimą naują bendrovės valdymo politiką, bendrovės valdymo organų sudėtį, taip pat naujojo kontroliuojančio akcininko pareigą teikti oficialų siūlymą, kas gali turėti didelės įtakos emitento vertybinių popierių kainai). Bendrovė susiklosčiusioje situacijoje turėjo per 24 val. nuo kontroliuojančio akcininko pasikeitimo arba, jeigu ji apie šį įvykį sužinojo vėliau nei jis įvyko, per 24 val. nuo sužinojimo apie jį dienos pateikti Komisijai ir reguliuojamos rinkos operatoriui pranešimą apie esminį įvykį bei teisės aktų nustatyta tvarka jį viešai paskelbti. Konstatavo, jog Bendrovė sužinojo apie kontroliuojančio akcininko pasikeitimą vėliausiai 2008 metų šešių mėnesių tarpinio pranešimo pasirašymo dieną, t. y. 2008 m. liepos 30 d.. Informacija apie emitento kontroliuojančio akcininko pasikeitimą turėjo būti atskleista Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo taisyklėse nustatyta tvarka. Bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais nepateikė informacinio pranešimo apie tokį esminį įvykį ir tik 2008 m. gruodžio 8 d. paskelbė esminį įvykį apie tai, kad 2008 m. spalio 29 d. AB FMĮ „Finasta“ padarė įrašus asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose apie Opoczno S.A. priklausiusių AB „Dvarčionių keramika“ akcijų perleidimą bendrovei Cersanit S.A. Padarė išvadą, jog nėra pagrindo naikinti Sprendimą.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. I, b.l. 202–205), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutinka su teismo išvada, jog ATPK nuostatos šiuo atveju netaikomos. Teigia, jog, padarydamas tokią išvadą, teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A11-1046/2004), be to, tokia išvada neatitinka teisės aktų nuostatų (ATPK 2 str. 2 d., ABTĮ 4 str. 6 d.).

2. Pažymi, jog atsakovas nė viename dokumente nenurodė, kad nauju protokolu jis tik papildė ankstesnį 2008 m. gruodžio 16 d. protokolą Nr. 12K-23 nauja medžiaga ir kad papildytas protokolas automatiškai neteko galios.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 1–2) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 2K-144, kuriuo, konstatavus, kad Bendrovė nustatyta tvarka nepranešė apie esminį įvykį – kontroliuojančio akcininko pasikeitimą, Bendrovei skirta 17 000 Lt piniginė bauda. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo, jis iš esmės savo nesutikimą su Sprendimu grindžia tuo, kad negalėjo pranešti apie minėtą esminį įvykį, kadangi neturėjo reikiamos tikslios informacijos, apie įvykį nepranešė iki to momento, kol gavo domenų apie nematerialių akcijų perleidimo fiksavimą įrašais jų perleidėjo ir įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, o surašant du pažeidimo protokolus buvo pažeistos ATPK nuostatos.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vertybinių popierių įstatymo redakcijos 2 straipsnio 10 dalis esminį įvykį apibrėžė kaip su emitento veikla susijusį ir jam žinomą ar privalomą žinoti įvykį, galintį turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai. Remiantis to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, Komisijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui, Komisijai ir šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka viešai paskelbti ir įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju kontroliuojančio akcininko pasikeitimas vertintinas kaip esminis įvykis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, Komisijos Sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taip pat sutinka su tokiu teiginiu. Todėl, sprendžiant, ar ginčijamu aktu pagrįstai konstatuotas įstatymo pažeidimas ir Bendrovei skirta piniginė bauda, turi būti įvertinta, ar apie esminį įvykį pareiškėjas žinojo arba privalėjo žinoti.

Pirmiausia, pažymėtina, jog Sprendimu pažeidimas konstatuotas būtent pareiškėjo veiksmuose ir atitinkamai būtent Bendrovei skirta piniginė bauda, todėl bylos dalyku nėra trečiųjų asmenų (nagrinėjamu atveju – Cersanit S.A.) veiksmai ar atitinkamai neveikimas, o visi su tuo susiję argumentai nevertintini. Be to, kaip jau minėta Vertybinių popierių įstatymas pareigą pranešti apie esminį įvykį atitinkamoms institucijoms nustato emitentui, kurios vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Bendrovė atitinka tokį apibrėžimą, todėl būtent ji privalėjo įgyvendinti Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovės 2008 metų šešių mėnesių tarpiniame pranešime prie informacijos apie akcininkus nurodyta, kad 2008 m. gegužės 23 d. Opoczno S.A. įmonė buvo reorganizuota prijungimo būdu prie Cersanit S.A. ir kad nuo tos dienos Cersanit S.A turėjo 78,22 proc. visų bendrovės balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Todėl sutiktina su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog AB „Dvarčionių keramika“ 2008 metų šešių mėnesių tarpinio pranešimo pasirašymo dieną, t. y. 2008 m. liepos 30 d., sužinojo apie kontroliuojančio akcininko pasikeitimą. Todėl Bendrovė, net ir tuo atveju, jeigu, kaip teigia pareiškėjas, iš karto negavo patikimų duomenų apie tokį kontroliuojančio akcininko pasikeitimą, privalėjo nedelsdama imtis veiksmų patikimiems duomenims gauti ir pranešti informaciją įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nepateikti duomenys ir įrodymai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas ėmėsi reikiamų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Bendrovei buvo pateikti išsamūs duomenys, nurodant, kokiu būdų jie gali būti patikrinti (t. I, b.l. 117). Todėl, įvertinus tai, kad Bendrovei buvo žinoma apie esminį įvykį, ji nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdama nedelsiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, jog Bendrovė pažeidė Vertybinių popierių įstatymo nuostatas, o Komisija pagrįstai Sprendimu konstatavo tokį pažeidimą.

Pažymėtina, jog nors Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalis nustato, kad nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, tokia nuostata šiuo atveju negali būti vertinama kaip tiesiogiai susijusi su Bendrovės pareiga pateikti informaciją apie esminį įvykį. Tokia nuostata atitinkamai nesudaro pagrindo Bendrovei nevykdyti jai teisės aktais nustatytos informacijos pateikimo pareigos ir šios bylos faktinių aplinkybių kontekste neturi reikšmės Sprendimo teisėtumo vertinimui.

Vertybinių popierių įstatymo 47 straipsnis, įtvirtindamas nuostatas, susijusias su piniginių baudų už įstatymo pažeidimus skyrimu, nustato, jog Komisija turi teisę skirti nustatytas baudas, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnio nustatyta tvarka. Kitaip tariant, aiškiai įtvirtinama, jog nustatytos piniginės baudos skiriamos minėto įstatymo nustatyta tvarka. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnis 4 dalis nustato, jog, išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Komisija turi teisę skirti šio įstatymo nustatytą piniginę baudą (1 p.), nutraukti tyrimą nesant pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti baudą (2 p.), pratęsti tyrimą (3 p.).

Byloje nustatyta, kad Komisija 2008 m. gruodžio 16 d. Bendrovei surašė Pažeidimo protokolą Nr. 12K-23 (t. I, b.l. 32–34). 2009 m. sausio 22 d. Komisija Sprendimu „Dėl pažeidimo protokolo Nr. 12K-23“ Nr. 2K-51 (t. I, b.l. 40), įvertinusi turimus duomenis, nusprendė pratęsti tyrimą ir įpareigoti įgaliotą atstovą surinkti papildomus įrodymus, pagrindžiančius arba paneigiančius, kad Bendrovė padarė Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnio pažeidimą ir, prireikus, surašyti Vertybinių popierių įstatymo pažeidimo protokolą. Surinkus papildomą medžiagą, 2009 m. vasario 25 d. surašytas Pažeidimo protokolas Nr. 12K-7 (t. I, b.l. 42–46), o 2009 m. balandžio 2 d. priimtas skundžiamas Sprendimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog Komisija teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka, 2009 m. sausio 22 d. priėmė ir tinkamai įformino sprendimą pratęsti tyrimą. Finansinių priemonių rinkų įstatymas aiškiai detalizuoja bylos dėl Vertybinių popierių įstatyme numatytų pažeidimų nagrinėjimo tvarką, todėl ginčo santykiams pagal analogiją taikyti ATPK nuostatas pagrindo nėra. Įvertinus teisės aktų nuostatas, taip pat sutiktina su atsakovo argumentais, jog pareiškėjo nurodomi įstatymo pažeidimo protokolai tiesiogiai pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukėlė, o teisines pasekmes sukėlė būtent Sprendimas. Tokie protokolai vertintini kaip papildoma įstatymo pažeidimo bylos medžiaga. Be to, byloje nenustatyta esminių pažeidimų, kurie sąlygotų Sprendimo pripažinimą neteisėtu ir jo panaikinimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Komisija, tinkamai įvertinusi faktines bylos aplinkybes, surinkusi ir ištyrusi įrodymus, nepadarydama esminių procedūrinių pažeidimų, priėmė Sprendimą, kuriame pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė, nedelsdama nepranešusi apie esminį įvykį, padarė Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Pagal Vertybinių popierių įstatymo 47 straipsnio 2 punktą emitentams, nesilaikantiems šio įstatymo 18, 20, 21, 22, 23, 25 ar 26 straipsniuose nustatytų reikalavimų, Komisija gali skirti piniginę baudą iki 100 tūkstančių litų. Vadovaujantis Finansinių priemonių rinko įstatymo 96 straipsniu, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda Komisijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą (6 d.). Komisijai taip pat suteikiama teisė laikyti lengvinančiomis atsakomybę ir kitas nenumatytas aplinkybes. Tuo tarpu atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda (7 d.).

Sprendimu Bendrovei skirta 17 000 Lt bauda, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė bendradarbiavo su Komisija ir pateikė paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir pažeidimo protokole nurodytų faktų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog pareiškėjui paskirta bauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškėjo akcinės bendrovės „Dvarčionių keramika“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius Audrius Bakaveckas Laimė Baltrūnaitė