Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. P., V. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. S. motina J. P. 2025 m. gruodžio 1 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, jog J. P. pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjas ir jo broliai S. P. bei V. S., kurie įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad J. P. palikimą sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Iš teikiamo testamentų registro 2025 m. spalio 7 d. išrašo, 2015 m. rugpjūčio 3 d. testamento ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad J. P. 2015 m. rugpjūčio 3 d. testamentu savo visą turtą paliko suinteresuotam asmeniui S. P., o pareiškėjui 2020 m. spalio 26 d. Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti arba 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (CK 5.60 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas J. P. palikimui priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą.

Procesinis sprendimas byloje savo esme turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, atitikti protingumo ir sąžiningumo principus. Formaliuoju požiūriu net ir nesant labai svarių priešingų argumentų, Konstitucijos 30, 109 straipsniais teismas įpareigotas siekti, kad jo sprendimas būtų ne tik teisėtas, bet ir teisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001).

Nagrinėjamu atveju, suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl įstatyme nustatyto ir praleisto termino, J. P. palikimui priimti, atnaujinimo nepareiškė, taigi ginčo tarp įpėdinių nėra. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad, neturėdamas teisinio išsilavinimo, jis tikėjo, jog motina padovanojo tiek statinius, tiek ir žemės sklypą. Aplinkybės, jog žemės sklypas nėra nei padovanotas, nei paveldėtas, paaiškėjo tada, kai pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl minėto žemės sklypo pardavimo sandorio sudarymo ir notaras, patikrinęs VĮ „Registrų centre“ nekilnojamojo turto registrą, nurodė, jog žemės sklypas vis dar priklauso pareiškėjo motinai, o jos palikimas nėra priimtas, nes nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys dėl motinos palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę į motinos palikimą pagal įstatymą, 2025 m. lapkričio 11 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl pareiškimo parengimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad motinos palikimo pareiškėjas nepriėmė ne dėl nerūpestingumo, tačiau dėl objektyvių priežasčių – dėl teisinių žinių stokos ir nežinojimo apie paveldimo turto egzistavimą. Taip pat svarbu pažymėti, jog terminas palikimui priimti (kreipimosi į teismą metu) praleistas dešimt mėnesių nuo paskutinės termino datos, kada pareiškėjas galėjo kreiptis į notarą. Todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas priimti palikimą atnaujinamas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 578 straipsnis). Priešingu atveju, įstatyminiam įpėdiniui neatnaujinus praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, kuriais teismas taip pat privalo vadovautis (CK 1.5 straipsnis).

Išaiškintina pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą.

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 17,31 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,31 Eur (septyniolikos eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.