- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-17
- Bylos Nr.
- A-403-1826-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- J. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 23-193-D/06 ir įpareigoti atsakovą suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, paskiriant kitą advokatą. Pareiškėjas taip pat prašė įvertinti padarytą atsakovo tyčinę žalą, informuojant Teisingumo ministrą, nes nepateikė patikslinto žadėto ieškinio, tyčia vilkindamas bylą, ko pasėkoje apygardos teismas paliko bylą nenagrinėtą.
Pareiškėjas skunde nurodė bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas 2006 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 23-193-D/06 nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje Nr. 2S-760-125/2005 dėl 110 metrų požeminių inžinierinių trasų nuosavybės įteisinimo. Savo reikalavimą grindė šiais argumentais: 1) prašymas dėl teisinės pagalbos nėra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl jo ūkinės komercinės veiklos, nes 2005 m. rugsėjo 5 d. priimdamas sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo atsakovas jokios komercijos neįžvelgė, be to, pareiškėjas net negali prieiti prie atitinkamų komunikacijų, kurių įteisinimo siekia, todėl jokios komercinės veiklos negali vykdyti; 2) šilumos trasa yra baigta statyti 1992 metais, todėl gali būti įteisinta; 3) civilinės bylos nėra pagrindo vertinti kaip neperspektyvios.
Skunde pareiškėjas taip pat prašė įvertinti atsakovo padarytą tyčinę žalą informuojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, nes nepateikė patikslinto žadėto ieškinio, tyčia vilkindamas bylą, ko pasėkoje apygardos teismas paliko bylą nenagrinėtą.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau teikiant šią pagalbą paaiškėjo, kad reikalavimas civilinėje byloje dėl nuosavybės įteisinimo buvo akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas tokioje civilinėje byloje yra neperspektyvus. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas, nes pareiškėjas neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos. Paaiškino, kad J. B. prašymas dėl 110 metrų požeminių inžinerinių trasų nuosavybės teisių įregistravimo negalimas, nes šiluminės trasos statyba neužbaigta ir neįregistruota. Negalima pripažinti nuosavybės teisės į objektą, kurio nėra, t. y. kuris nėra įregistruotas. Daiktinė teisė (nuosavybės teisė) pripažįstama į jau esantį (įregistruotą) daiktą. Jeigu trasa neužbaigta statyti ir jos negalima priduoti eksploatacijon, valstybės įmonei „Registrų centras” statybos užsakovas turi pateikti statybos inspekcijos pažymą apie nebaigtą statinį. Tuomet nebaigtas statyti statinys bus įregistruotas nekilnojamojo turto registre asmens, kurio vardu buvo išduotas leidimas statyti bei techninės sąlygos, vardu. Šią procedūrą statytojas gali atlikti nesikreipdamas į teismą.
Be to, atsakovas atsiliepime teigė, kad šiluminė trasa buvo statoma uždarosios akcinės bendrovės „Burba ir Ko” vardu ir ši bendrovė yra trasos statytoja, todėl trasa negali būti įregistruota J. B. vardu. Taip pat nurodė, kad šiluminė trasa buvo statoma uždarosios akcinės bendrovės „Burba ir Ko” gamybiniams poreikiams tenkinti. Šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjas. Jeigu ši trasa būtų įregistruota J. B. vardu, ji visuomet tarnautų tik ūkiniams – komerciniams veiklos poreikiams, nes tokių techninių parametrų trasa asmeniniams poreikiams nenaudojama. Atsakovas pažymėjo, kad J. B. reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su uždarojoje akcinėje bendrovėje „Burba ir Ko” J. B. vykdyta ūkine – komercine veikla, todėl antrinė teisinė pagalba neteiktina.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino dalinai. Teismas panaikino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 23-193-D/06, kuriuo J. B. nutraukta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau atmetė skundo dalį dėl įpareigojimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Teismas taip pat priteisė J. B. iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 100 litų teismo išlaidų.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. S/01-112 nusprendė suteikti teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį dėl 110 metrų požeminių inžinerinių trasų nuosavybės įteisinimo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-760-125/2005). Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 23-193-D/06 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2S-760-125/2005 dėl 110 metrų požeminių inžinierinių trasų nuosavybės įteisinimo. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 5 dalies l punktu, 2 punktu, 4 punktu, 23 straipsnio l dalies l punktu, 2 punktu. Skundžiamas sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas civilinėje byloje yra neperspektyvus, be to, jo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su ūkine komercine veikla.
Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. S/01-112 apsisprendė suteikti teisinę pagalbą pareiškėjui J. B. civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį dėl 110 metrų požeminių inžinerinių trasų nuosavybės įteisinimo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-760-125/2005) bei paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikti advokatui L. Z. . VGTPĮ analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, turi nurodyti kokia teisinė pagalba jam reikalinga, o atsakovas patikrinęs jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą priima sprendimą, kuriame turi nurodyti teisinės pagalbos turinį – kokios teisinės pagalbos prašoma, antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindus bei kitą reikšmingą informaciją. Atsakovas, 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimu suteikdamas teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-760-125/2005 Klaipėdos apygardos teisme, turėjo laikydamasis VGTPĮ reikalavimų apsispręsti, ar yra pagrindas suteikti prašomą konkrečią teisinę pagalbą, apsispręsti, ar yra sąlygų ir pagrindų, numatytų Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje. Atsakovas, apsisprendęs suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. atstovauti pareiškėją teisme civilinėje byloje, turėjo šią pagalbą teikti.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, kad pats vykdė Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 13 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tačiau tinkamai ir laiku nepašalinus trūkumų, jo ieškinys buvo sugrąžintas 2006 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kokius įrodymus apie ginčo pobūdį ir pagrindą bei jo reikalavimų pagrįstumą pareiškėjas pateikė tarnybai kreipdamasis suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurių pagrindu atsakovas nepagrįstai apsisprendė tenkinti jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Taip pat, atsakovas nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą ar asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymėjo, kad VGTPĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jei prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nesuteikti pareiškėjui teisinę pagalbą ginčijamame sprendime nurodytu pagrindu. Pareiškėjas nelaikytinas verslininku pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.4 straipsnio 2 dalį. Todėl teismas nusprendė, kad skundžiamas sprendimas naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio l dalies l ir 3 punkte numatytais pagrindais.
Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas nurodyti atsakovui suteikti antrinę teisinę pagalbą, paskiriant kitą advokatą, netenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, tai yra panaikinus sprendimą, atsakovas turės išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl konkrečios jam reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir apsispręsti pagal VGTPĮ reikalavimus.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėdamas ginčijamą sprendimą netiria kitų aplinkybių, nurodytų VGTPĮ 11 straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Teisinės pagalbos teikimo (pareiškėjo prašymas paruošti patikslintą ieškinį Klaipėdos apygardos teismui) pagrindus nustatys atsakovas, apsispręsdamas apie galimybę ir teisinius pagrindus pareiškėjo norimo ieškinio pateikimui, bei suteiks teisinę konsultaciją pareiškėjui dėl galimybės tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas jo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas įvertinti atsakovo padarytą tyčinę žalą, informuojant Teisingumo ministrą apie tai, kad atsakovas laiku nepateikė patikslinto ieškinio civilinėje byloje, tyčia vilkino bylą, dėl ko Klaipėdos apygardos teismas paliko bylą nenagrinėtą, nelaikytinas skundo reikalavimu, nes tai nėra skundo dalykas, nagrinėtinas administracinio teismo.
III.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
J. B. , norėdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, turėjo pateikti tik prašymą ir gyventojo turto deklaraciją. Nė vienas pareiškėjas neprivalo teikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai tokios pat apimties ir turinio dokumentus, kokios apimties ir turinio dokumentus jis yra pateikęs jau nagrinėjamojoje civilinėje byloje arba ruošiasi pateikti į būsimą bylą. Todėl iš pareiškėjo pateiktų dokumentų “apsispręsti ar yra sąlygų ir pagrindų, numatytų įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje”, t. y. nustatyti, ar yra teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, dažniausiai nėra jokios galimybės. Tik suteikus teisinę pagalbą ir paskyrus advokatą, pastarasis gali susipažinti su esančia teisme civilinės bylos medžiaga ir nustatęs, kad yra aplinkybės, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, privalo apie tai pranešti tarnybai (VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalis). Todėl neatsitiktinai VGTPĮ 23 straipsnio l dalis numato jau suteiktos teisinės pagalbos nutraukimo pagrindus. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo išvada, kad “atsakovas, apsisprendęs suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. atstovauti pareiškėją teisme civilinėje byloje, turėjo šią pagalbą teikti” yra akivaizdžiai prieštaraujanti VGTPĮ 23 straipsnio 1 ir 2 dalims;visiškai nesvarbu, kokius įrodymus apie ginčo pobūdį ir pagrindą bei jo reikalavimų pagrįstumą pateikė pareiškėjas tarnybai, nes svarbiausia, kad VGTPĮ 23 straipsnis numato pagrindus nutraukti teisinės pagalbos teikimą. Todėl teismas turėjo aiškintis, ar šiuo atveju buvo šiame įstatyme numatyti teisinės pagalbos nutraukimo pagrindai;Teisinės pagalbos teikimas J. B. buvo nutrauktas pirmiausia dėl to, kad paaiškėjo, jog jis neturėjo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, o neturėjo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad: 1) jo reikalavimas, pareikštas civilinėje byloje, yra nepagrįstas, 2) atstovavimas tokioje civilinėje byloje yra neperspektyvus, 3) pareiškėjo reikalavimas civilinėje byloje yra tiesiogiai susijęs su jo vykdyta uždarojoje akcinėje bendrovėje “Burba ir Ko” veikla. Pirmųjų dviejų pagrindų, dėl kurių pareiškėjas neturėjo teisės gauti teisinę pagalbą, teismas apskritai netyrė ir dėl jų nepasisakė. Dėl trečiojo pagrindo teismas nurodė, kad nėra pagrindo nesuteikti pareiškėjui teisinę pagalbą tuo pagrindu, kad reikalavimas tiesiogiai susijęs su pareiškėjo vykdyta ūkine-komercine veikla, kadangi, teismo nuomone, J. B. nelaikytinas verslininku. Tačiau ši teismo išvada nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, nes visuma bylos aplinkybių (paties pareiškėjo paaiškinimai, trasos pobūdžio (ji yra stambiagabaritinių vamzdžių D2-400 diametro), UAB “Burba ir Ko” dalyvavimo įrenginėjant trasą ir kt.) patvirtina, kad jeigu ši trasa ir būtų įteisinta J. B. vardu, ji visuomet tarnautų tik ūkinės-komercinės veiklos poreikiams. Be to, šiluminės trasos statytojas buvo ne J. B. , kaip jis teigė savo ieškininiame pareiškime bei savo skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, o uždaroji akcinė bendrovė „Burba ir Ko”. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2S-760-125/2005, 2005 m. gegužės 19 d. nutartimi šią civilinę bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad J. B. šioje byloje neturi reikalavimo teisės, nes šiluminės trasos statytojas buvo UAB „Burba ir Ko”, kuri banke gavo paskolą trasai statyti ir už jos statybą atsiskaitė su rangovu. Klaipėdos m. apylinkės teismo nuomone, nuosavybės teisę į šią trasą galėjo įteisinti tik UAB „Burba ir Ko”. Todėl akivaizdu, kad J. B. reikalavimas tiesiogiai susijęs su jo vykdyta veikla UAB „Burba ir Ko”;J. B. sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ir bylos esmę, nurodydamas, kad šiluminę trasą statė jis asmeniškai. Todėl teisinės pagalbos teikimas jam buvo teisingai nutrauktas pagal VGTPĮ 23 straipsnio l dalies 2 punktą;Sprendime teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas nurodyti atsakovui suteikti antrinę teisinę pagalbą, paskiriant kitą advokatą, netenkintinas. Tačiau čia pat teismas rašo: “Skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis (LR ABTĮ 92 str.), tai yra atsakovas turės išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl konkrečios jam reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir priimti ir apsispręsti sutinkamai su įstatymo reikalavimais. Teisinės pagalbos teikimo (pareiškėjo prašymas paruošti patikslintą ieškinį Klaipėdos apygardos teismui) pagrindus nustatys atsakovas apsispręsdamas apie galimybę ir teisinius pagrindus pareiškėjo norimo ieškinio pateikimui”. Taigi, iš vienos pusės teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo nurodyti atsakovui suteikti teisinę pagalbą, o iš kitos pusės rašo, kad atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Jeigu atkuriama buvusi iki 2006 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 23-193-D/06 padėtis, reiškia, atsakovui automatiškai atnaujinama prievolė teikti teisinę pagalbą pareiškėjui pagal tarnybos 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. S/01-112 suteikti teisinę pagalbą J. B. civilinėje byloje pagal jo ieškinį dėl 110 metrų požeminių inžinerinių trasų nuosavybės įteisinimo. Todėl visiškai neaišku, kaip “atsakovas turės išnagrinėti pareiškėjo prašymą”, “priimti ir apsispręsti”, nustatyti teisinės pagalbos teikimo pagrindus, kai viskas yra nustatyta ir apsispręsta priimant 2005m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. S/01-12. Akivaizdu, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, bei visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai išsprendė bylą, kad atsakovo teiginiai yra utopiniai, nepagrįsti. Pažymi, kad 1991 m. techninėse sąlygose “Privataus Pabaltijo krašto kūrybinių idėjų operatyvaus diegimo cechui Klaipėdos Šilutės pl. įrengti” nėra jokių teiginių, kad šiluminė trasa būtų UAB “Burba ir Ko”, todėl UAB “Burba ir Ko” su privačia trasa Šilutės pl. 103 neturi nieko bendra.
2006 m. lapkričio 2 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas dar vienas pareiškėjo atsiliepimas. Pareiškėjas nurodo, kad tikisi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nebus šališka, nes šio teismo pirmininkas yra atsakovo (tarnybos) vadovo brolis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 23-193-D/06 ir įpareigoti atsakovą suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, paskiriant kitą advokatą.
Pareiškėjas taip pat prašė įvertinti padarytą atsakovo tyčinę žalą, informuojant Teisingumo ministrą, nes nepateikė patikslinto žadėto ieškinio, tyčia vilkindamas bylą, ko pasėkoje apygardos teismas paliko bylą nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šis prašymas nėra savarankiškas skundo reikalavimas. Jis nesusijęs su dalyku tų skundų, kuriuos pagal ABTĮ nagrinėja administraciniai teismai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 41-42), Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 23-193-D/06 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. S/01-112. Kadangi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. S/01-112 buvo nuspręsta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-760-125/2005 dėl 110 metrų požeminių inžinierinių trasų nuosavybės įteisinimo, vadinasi 2006 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 23-193-D/06 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2S-760-125/2005 dėl 110 metrų požeminių inžinierinių trasų nuosavybės įteisinimo. Pareiškėjo skundžiamas atsakovo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 23-193-D/06 priimtas atsakovui susipažinus su advokato L. Z. 2006 m. sausio 10 d. pranešimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo (b.l. 43-44), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies l punktu, 2 punktu, 4 punktu, 23 straipsnio l dalies l punktu, 2 punktu. Pareiškėjo skundžiamą 2006 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 23-193-D/06 atsakovas motyvavo tuo, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas jam tokioje civilinėje byloje yra neperspektyvus, be to, jo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su ūkine komercine veikla. Todėl atsakovas įvertino, kad pareiškėjas neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, be to, sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ir bylos esmę (VGTPĮ 23 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Tiek advokatas L. Z. 2006 m. sausio 10 d. pranešime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, tiek atsakovas šio pranešimo pagrindu priimtame 2006 m. sausio 12 d. sprendime Nr. 23-193-D/06, kuriuo pareiškėjui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2S-760-125/2005 esančiais dokumentais.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies l punktą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, o pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, - jeigu paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Šioje normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad atsakovas, apsisprendęs suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. atstovauti pareiškėją teisme civilinėje byloje, turėjo šią pagalbą teikti.
Todėl nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 23-193-D/06, pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti ar buvo šiame sprendime nurodyti pagrindai (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas jam tokioje civilinėje byloje yra neperspektyvus, jo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su ūkine komercine veikla) nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies l punktą. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ar pareiškėjas sąmoningai atsakovui pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ir bylos esmę, kadangi, pasitvirtinus tokiam faktui, būtų pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punktą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas apskritai netyrė ir nevertino ar civilinėje byloje Nr. 2S-760-125/2005 pareikštas pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, ar atstovavimas tokioje civilinėje byloje yra neperspektyvus. Teismas nevertino ar atsakovo 2006 m. sausio 12 d. sprendime Nr. 23-193-D/06 nurodyti įrodymai, kurie, atsakovo nuomone, įrodo, jog pareiškėjas sąmoningai atsakovui pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ir bylos esmę, iš tiesų įrodo šį faktą. Teismas sprendime nepagrįstai apsiribojo tik teiginiu, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą ar asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas.
Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad dėl to, jog pareiškėjas nelaikytinas verslininku pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.4 straipsnio 2 dalį, nebuvo pagrindo nesuteikti pareiškėjui teisinę pagalbą remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog „antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos“. Ši norma nereikalauja, kad pareiškėjas teisinės pagalbos suteikimo metu užsiimtų ūkine komercine ar savarankiška profesine veikla. Svarbu, kad prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą būtų susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos.
Tam, kad nustatytų ar pareiškėjo reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2S-760-125/2005 yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar atstovavimas jam šioje civilinėje byloje yra neperspektyvus, ar jo reikalavimai yra tiesiogiai susiję su ūkine komercine veikla, ar pareiškėjas sąmoningai atsakovui pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ir bylos esmę, teismas privalėjo išreikalauti, išnagrinėti ir įvertinti atsakovo 2006 m. sausio 12 d. sprendime Nr. 23-193-D/06 nurodytus civilinėje byloje Nr. 2S-760-125/2005 esančius dokumentus (civilinę bylą Nr. 2S-760-125/2005), kurie, atsakovo nuomone, patvirtina šiuos faktus. Tik tokiu būdu teismas galėjo priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, paskiriant kitą advokatą, vertintinas kaip pareiškėjo noras, kad antrinę teisinę pagalbą, kurią buvo nuspręsta suteikti jam atsakovo 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. S/01-112, teiktų ne šiuo sprendimu paskirtas advokatas L. Z. , o kitas advokatas, t.y. pareiškėjas pageidauja, kad atsakovo 2005 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. S/01-112, kuris liktų galioti, jeigu būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo 2006 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 23-193-D/06, būtų iš dalies pakeistas (pakeičiant antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtąjį advokatą L. Z. kitu advokatu). Šį savarankišką reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė neišnagrinėjęs, o tik nepagrįstai nurodęs, kad panaikinus ginčijamą atsakovo sprendimą, atsakovas turės išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl konkrečios jam reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir apsispręsti pagal VGTPĮ reikalavimus.
Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo visų šios bylos teisingam išsprendimui būtinų įrodymų, o taip pat išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.