Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pavelas Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-746-172/2013

Teisėja Daiva Jankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00131-2012-9

NUTARTIS

2013 m. kovo 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas ir privataus kaltintojo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Kaunas, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 (trims) mėnesiams viešųjų darbų įpareigojant D. T. dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį D. T. išteisintas jam nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., iš D. T. priteista 500 (penkis šimtus) litų J. G. neturtinei žalai atlyginti, J. G. ieškinys dėl turtinės žalos paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis D. T. 2012 m. balandžio 12 d. apie 15.00 val. apmėtė dviem kiaušiniais J. G. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini), stovėjusį namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, vidiniame kieme ir kiaušinio turiniu aptaškė automobilio priekinį langą, kairiąsias dureles, J. G. drabužius ir veidą bei plūsdamasis necenzūriniais pavadino J. G. ,,debilu“ ir tuo neviešai žodžiu įžeidė J. G.,

t. y. D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalyje.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą D. T. prašo atmesti J. G. apeliacinį skundą.

Nurodo, jo manymu, teisingas įvykio aplinkybes ir teigia, kad vienintelis duomenų, kuriais privatus kaltintojas grindžia kaltinimą dėl Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, šaltinis yra pats privatus kaltintojas. Pažymi, kad nė vienas iš trijų liudytojų nebuvo įvykio vietoje tuo metu, kai galimai buvo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, o rašytiniai įrodymai, kuriais remiasi privatus kaltintojas, yra išvestiniai iš duomenų, kuriuos suteikė pats privatus kaltintojas. Teigia, kad privataus kaltintojo skunde minimame 2012 m. gegužės 11 d. policijos nutarime nustatyta, kuo skundžiasi J. G., bet nekonstatuojama, kad faktinės aplinkybės buvo būtent tokios, kokias jas buvus nurodo privatus kaltintojas.

Pažymi, kad tiek privataus kaltintojo apeliaciniame skunde, tiek nuosprendyje policijos pareigūnų parodymai neteisingai interpretuojami kaip jo jiems išsakytas prisipažinimas, jog jis metė kiaušinius į J. G. automobilį. Nurodo, jog privatus kaltintojas automobilio remonto išlaidų nepatyrė ir nepateikė jokių įrodymu, kad parduodant automobilį kaina buvo sumažinta būtent dėl automobilio kapoto sugadinimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą patenkinti, privataus kaltintojo J. G. skundą atmesti, privatus kaltintojas ir jo atstovė prašė D. T. skundą atmesti, o J. G. skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. T. ir privataus kaltintojo J. G. skundai atmestini.

Dėl nuteistojo D. T. apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų baigiamieji aktai turi būti teisėti ir pagrįsti. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis b. b. Nr. 2K–86/2010).

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatomis, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Teisėjų kolegijos nuomone, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pagrindžiančiais D. T. kaltę, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Pažymėtina, kad nuosprendyje išdėstyta išsami įrodymų analizė nusikalstamos veikos aplinkybėms patvirtinti.

Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė kyla tam, kas neviešai veiksmu, žodžiu ar raštu įžeidė žmogų, t.y. veiksmas, pasisakymas žodžiu ar raštu turi būti užgaulūs. Jais kėsinamasi į kito asmens orumą ir garbę. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar žodžiai, raštiški išsireiškimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams, yra žeidžiantys žmogaus orumą, žeminančio pobūdžio. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Taigi įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija.

D. T. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 12 d. metė du kiaušinius į J. G. automobilį, kiaušinio turiniu aptaškydamas ne tik automobilį, bet ir nukentėjusįjį, tuo pat metu ir toje pat vietoje apšaukė J. G. necenzūriniais žodžiais bei pavadino jį ,,debilu“. Apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje teisingai nurodė, kad žodis „debilas“ kasdieninėje leksikoje vartojamas, siekiant kitą žmogų pažeminti, sumenkinti jo reputaciją bei įžeisti. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jokių aplinkybių, susijusių su medicininio termino „debilas“, kuris reiškia asmenį, kuriam būdinga lengviausia protinio atsilikimo forma, naudojimo būtinumu nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp D. T. ir J. G. įvykio dieną įvyko konfliktas, šios aplinkybės neginčija ir patys konflikto dalyviai. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog santykiai tarp jų yra įtempti dėl to, kad vyksta turtinis ginčas dėl kiemo ir rūsio patalpų.

Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog nors kaltinamasis savo kaltę neigia, tačiau pripažįsta, kad minėtu laiku ir minėtoje vietoje konfliktas tarp jo ir J. G. vyko, šio konflikto metu D. T. priekaištavo J. G. dėl kieme statomų jo automobilių. Liudytoja S. G. paaiškino, kad paties įvykio nematė, o atvažiavęs vyras J. G. jos pasiimti iš darbo, pasakė, jog kaimynas apmėtė jų automobilį kiaušiniais, grįžusi namo pamatė automobilį apmėtytą kiaušiniais. Liudytojas policijos pareigūnas R. G. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą rado minėtą automobilį apmėtytą kiaušiniais, J. G. nurodė, jog apmėtė kaimynas. Nurodė, kad ant automobilio kapoto ir stiklo matėsi sudužę kiaušiniai. Jiems bekalbant, pro langą išlindo vyriškis. Paklausus, ar jis apmėtė automobilį kiaušiniais, vyriškis atsakė, jog taip „darė ir darys, nes nėra kur automobilio statyti“. Liudytojas tvirtina, kad aiškiai girdėjo išsakytus kaltinamojo žodžius. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad D. T. vadindamas J. G. debilu ir tuo pat metu vartodamas necenzūrinius žodžius bei mesdamas į nukentėjusįjį ir jo automobilį kiaušinius savo veiksmais siekė įžeisti bei pažeminti J. G., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį. Teisėjų koelgija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti minėtų liudytojų parodymais ar apylinkės teismo nešališkumu. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir nuteistasis bei jo gynėjas.

Apelianto argumentas, kad skundžiamas nuosprendis priimtas iš esmės remiantis vien privataus kaltintojo (nukentėjusiojo) parodymais yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. T. atžvilgiu, rėmėsi ne tik privataus kaltintojo parodymais, bet ir dviejų liudytojų parodymais, kurių suinteresuotumo byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pažymėtina, kad analizuojant teismui pateiktą medžiagą nebuvo nustatyta ir objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų pagrįstai abejoti apylinkės teismo priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Dėl aptartų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad sureikšmindamas privataus kaltintojo parodymus, nepatvirtintus jokiais nuo privataus kaltintojo nepriklausomais įrodymais, teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes sukūrė situaciją, kurioje jis turi įrodinėti savo nekaltumą. Pabrėžtina, kad apylinkės teismas savo poziciją pagrįstai pagrindė byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.

Apeliantas taipogi teigia, kad nė vienas iš trijų liudytojų, kurių parodymais grindžiamas nuosprendis, nebuvo įvykio vietoje tuo metu, kai galimai buvo padaryta jam inkriminuojama veika. Pažymėtina, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo kaltės, kadangi tiek liudytoja S. G., tiek liudytojas R. G. matė kiaušiniais aptaškytą privataus kaltintojo automobilį, o R. G. girdėjo nuteistojo žodžius, kuriais jis išreiškė savo poziciją dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. nurodė, kad tai jis mėtė kiaušinius. Apelianto įsitikinimu, policijos pareigūnų parodymai neteisingai interpretuojami kaip jo jiems išsakytas prisipažinimas. Toks apelianto argumentas vertintinas kritiškai, kadangi jis nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pareigūnų nešališkumu. Be to, pažymėtina, kad pareigūnai neinterpretavo nuteistojo žodžius, o nurodė ką būtent pastarasis atsakė į klausimą dėl kiaušinių mėtimo.

Dėl J. G. apeliacinio skundo.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog D. T. metė du kiaušinius ir jais pataikė į J. G. automobilį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs įrodymus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos.

Specialistas A. S. teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme paaiškino, kad jis apžiūrėjo J. G. automobilį ir nustatė, jog automobiliui buvo padarytas variklio gaubto dažų dangos mechaninis apgadinimas. Šią aplinkybę patvirtina ir 2012 m. balandžio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Vienok, remiantis tik šiomis aplinkybėmis ir neturint kitų objektyvių duomenų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo D. T. veiksmai turėjo įtakos J. G. automobilio apgadinimui.

Pažymėtina, kad siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už tam tikrų veiksmų padarymą arba neveikimą yra būtina nustatyti visus nusikalstamos veikos sudėties elementus, tame tarpe ir priežastinį ryšį. Priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų pavojingų padarinių yra nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išvadoje konstatavo automobilio apgadinimus, duomenų, jog šie apgadinimai atsirado būtent dėl kiaušinio atsitrenkimo į automobilį – teismui nepateikta. Tokių duomenų nuteistasis ir jo gynėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodyta 914 litų žala atsirado dėl nuteistojo veiksmų ar kiaušinio poveikio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, o apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo D. T. ir privataus kaltintojo J. G. apeliacinius skundus.