- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- eI-2646-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01250-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Advokatai
- Mantas Skardžius
atsakovės (skundą padavusios institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Renatai Skyrienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui D. L. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2018 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 3R-115(AG-70/12-2018) ir pareiškėjo D. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 19 d. skundą LAGK atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti NMA 2017 m. birželio 21 d. pranešimą Nr. BR6-2028774 ,,Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas 1) ir 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ,,Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas 2).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjas pateikė NMA paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius. NMA Sprendimu 1 pareiškėjas buvo informuotas apie galutinės 230 222,76 Eur paramos sumos išmokėjimą, o 2018 m. sausio 15 d. Sprendimu 2 pareiškėjui pateikti išsamūs motyvai dėl sankcijos taikymo ir išmokos už ekologinį ūkininkavimą sumažinimo 7 271,12 Eur. Pareiškėjas NMA Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 apskundė LAGK, kuri ginčijamu 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 3R-115(AG-70/12-2018) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NMA Sprendimą 1 ir Sprendimą 2. Nesutikdama su tokiu LAGK sprendimu atsakovė paaiškino, kad pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, (toliau – ir Taisyklės) 82.1 ir 82.12 punktus pareiškėjui pateikiama ne viso NMA priimto administracinio sprendimo dėl paraiškos administravimo kopija, bet tik šio sprendimo santrauka, nurodant informaciją apie administravimo rezultatų visumą, t. y. apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas ir pritaikytas sankcijas, o administravimo metu nustatytos neatitiktys nedetalizuojamos. Taigi tokiu būdu, vadovaujantis Taisyklių 82 punktu, pareiškėjui teikiamas Sprendimas 1 atitinka administracinio individualaus akto išrašo sąvoką, nurodytą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 dalyje. Minėto individualaus administracinio akto išrašo forma ir turinys nustatyti norminiame teisės akte, kuris priimtas įgyvendinant VAĮ 8 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – ir VIIVĮ) 27 straipsnio 2 punkto nuostatas. NMA nuomone, tai, jog Sprendime 1 nėra nuorodos, jog tai yra administracinio akto išrašas, iš esmės nekeičia jo teisinės reikšmės bei su juo susijusių teisnių pasekmių. Pabrėžė, jog Sprendime 1 pateikti administravimo procedūros rezultatai nebuvo pakeisti Sprendimu 2, kadangi administravimo procedūra nebuvo atlikta iš naujo bei nebuvo priimtas naujas administracinis sprendimas, taigi Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 negali būti vertinami kaip du skirtingi administraciniai aktai, kurie užbaigia tą pačią administracinę procedūrą, o turi būti vertinami kaip administracinis aktas ir jo išrašas.
Atsakovės nuomone, LAGK nepagrįstai konstatavo, jog surinktos faktinės aplinkybės apie tai, kad sutampa pareiškėjo ir M. A., Ž. Š., Z. K. kontaktiniai numeriai, elektroninio pašto adresas, bendri produkcijos supirkėjai bei produkcijos sandėliavimas pareiškėjui priklausančiose patalpose, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas derino savo veiksmus su nurodytais grupės nariais bei darė įtaką šių asmenų komerciniams sprendimams, dėl to jie yra bendrai veikiančių fizinių asmenų grupė, kuri turi būti vertinama kaip vienas ekonominis vienetas. LAGK sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas su grupės nariais veikia toje pačioje ekologinių produktų rinkoje. Minėtos aplinkybės, NMA teigimu, nurodo, kad pareiškėjas, valdydamas grupės narių kontaktines prieigas, išaugintos produkcijos sandėliavimą ir šios produkcijos pasiūlą toje pačioje ekologinio ūkio produktų rinkoje, pasirinkdamas bendrus pirkėjus, turėjo realią galimybę daryti lemiamą įtaką grupės narių komercinių sprendimų priėmimui, tarpusavyje derindamas veiksmus dėl remiamos veiklos vykdymo bei paramos gavimo. Tai, kad pareiškėjo ir grupės narių ekonominiai santykiai nėra pagristi nepriklausomų ekonominių vienetų veiklos vykdymu, parodo ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas grupės narių produkcijos sandėliavimą vykdo panaudos (nemokamos pasaugos) pagrindais, kurios galiojimo terminas yra 10 ar 15 metų. Pareiškėjo nuosavybės panaudojimas grupės narių produkcijos sandėliavimo veiklai nustato tarpusavio ilgalaikius santykius, tačiau nesukuria pareiškėjui tiesioginės ekonominės naudos, taigi pareiškėjo ir grupės narių bendradarbiavimas neturi aiškaus ekonominio pagrindo bei nurodo į tai, kad pareiškėjo išlaidos bei ekonominė nauda kompensuojama grupės narių kitokiu būdu – per grupės narių veiklos susietumą.
NMA taip pat nesutinka, su LAGK išvada, jog nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad pareiškėjo ir Ž. Š. gyvenamoji vieta sutampa, nes nebuvo gauta pažyma apie pastarosios deklaruotą gyvenamąją vietą, o remtis pareiškėjų pateiktoje paraiškoje nurodyta gyvenamąja vieta negalima, nes tai nėra patikima informacija. NMA pažymėjo, kad gyvenamosios vietos susietumas yra tik vienas iš grupės asmenų susietumo požymių, kuris neturi lemiamos įtakos asmenų susietumo nustatymui. Be to, NMA nuomone, asmens savanoriškas savo gyvenamosios vietos nurodymas paraiškoje paramai gauti turi būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas faktinei asmens gyvenamajai vietai nustatyti, kadangi asmens faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta daugeliu atveju gali nesutapti. Atkreipė dėmesį, jog šis faktas parodo pareiškėjo ir Ž. Š. susietumą ir kitu negu ekonominiu pagrindu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas D. L. atsiliepime su NMA skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–36).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, nėra jokio pagrindo teigti, jog Taisyklių 82.12 punktu buvo siekiama įgyvendinti VAĮ 8 straipsnio 4 dalies ir VIIVĮ 27 straipsnio 2 punkto nuostatas. Taisyklių 82.12 punkte vartojama tik informacinio pranešimo sąvoka ir nėra jokia forma kalbama apie individualaus administracinio akto priėmimą ar individualaus administracinio akto išrašą, ar apie tai, kad vietoj individualaus administracinio akto patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas. Ir pačiame Sprendime 1 nėra nurodyta, kad tai yra informacinis pranešimas, teikiamas, vadovaujantis Taisyklių 82.12 punktu. Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju NMA priėmė individualų administracinį aktą – Sprendimą 1 ir aiškiai bei nedviprasmiškai šio dokumento tekste nurodė, kad tai yra individualus administracinis aktas, buvo nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimo 1 tekste niekur nėra pažymėta, kad tai yra išrašas iš individualaus administracinio akto. Sprendimo 1 turinys jokiam vidutiniam apdairiam ir rūpestingam asmeniui objektyviai neleistų susidaryti įspūdžio, kad tai yra išrašas. Pabrėžė, jog, siekiant traktuoti Sprendimą 1 kaip išrašą iš Sprendimo 2, neturėtų skirtis šių dokumentų datos, dokumentų registracijos numeriai ir dokumentų tekstas, be to, dokumento išrašas turi būti daromas nuo jau egzistuojančio dokumento, o ne nuo ateityje dar tik ketinamo surašyti dokumento. Pažymėjo, kad Sprendimu 1 NMA nurodė mažesnę paramos sumą pagal EKO priemonę nei pareiškėjui priklausytų, tačiau nenurodė faktinių aplinkybių, teisinio situacijos vertinimo bei paramos sumažinimo taikymo motyvų, todėl LAGK pagrįstai šį sprendimą panaikino kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Pareiškėjas sutinka su LAGK išvada dėl Sprendimo 2 nepagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, NMA Sprendime 2 nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-560 patvirtinta Galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), nustatančia kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas tiesioginėms išmokoms ir paramai už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones gauti. Pabrėžė, kad pareiškėjo atveju neegzistuoja ne mažiau kaip trys Metodikos 1 priede nurodyti atrankos rizikos kriterijai (iš kurių du kriterijai „Produkcijos realizacija“ ir „Susiję asmenys, susijusios ir partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ yra imperatyviai privalomi).
Pasak pareiškėjo, jis su NMA nurodytais asmenimis nėra susijęs nei ekonominiais, nei geografiniais, nei funkciniais ar kitais ryšiais. Paaiškino, kad telefonas ir el. paštas sutapo tik dėl to, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti asmenys prašė padėti ruošti dokumentus vieno asmens, kuris buvo baigęs deklaravimo kursus, kas tikrai nesuponuoja pagrindo daryti išvadą apie tariamą asmenų susietumą. Taip pat pažymėjo, kad žinomas Ž. Š. adresas niekada nebuvo (duomenys neskelbtini), ir toks nurodytas adresas galimai buvo dokumentus ruošusio asmens klaida. Atkreipė dėmesį, jog paraiškas paramai pildo seniūnijos arba VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojai, kurie naudoja senus šablonus su senais kontaktiniais duomenimis jų neatnaujindami, kas taip pat gali paaiškinti telefono ir el. pašto sutapimą. Funkcinius ryšius NMA interpretavo kaip produkcijos sandėliavimą tuose pačiuose sandėliuose, nors Metodikos 1 priede nė vienoje dalyje nėra kalbama apie sandėliavimo kriterijų. Be to, sandorio formos pasirinkimas (panaudos sutartis, nuomos sutartis, turto patikėjimo sutartis, turto pirkimo-pardavimo sutartis ir pan.) negali lemti tariamo susietumo. Taip pat nurodė, kad tarp Sprendime 2 nurodytų asmenų nėra jokių bendrų vykdomų projektų, nėra bendro turto, visi turi savo ūkius, kuriais rūpinasi savarankiškai.
Pareiškėjo teigimu, net jeigu būtų nustatyti trys Metodikos 1 priede nurodyti atrankos rizikos kriterijai (su kuo pareiškėjas nesutinka), tokiu atveju būtų taikytinas Metodikos 8 punktas, pagal kurį, jei paraiška atitinka KPP priemonių įgyvendinimo ir (arba) TI administravimo ir kontrolės taisyklėse nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, tačiau taip pat atitinka ne mažiau kaip tris Metodikos 2 priede išvardytus pagrindinius rizikos kriterijus, laikoma, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas siekdamas gauti paramą, tačiau prieš konstatuojant nustatytas galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą turi būti papildomai įvertinami objektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP ar TI administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų bei subjektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai gauti. Pabrėžė, jog šiuo atveju neegzistuoja ir ne mažiau kaip trys Metodikos 2 priede išvardinti pagrindiniai rizikos kriterijai iš kurių du kriterijai – „Produkcijos realizacija“ ir „Susiję asmenys, susijusios ir partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“ – yra imperatyviai privalomi šiame trijų kriterijų visete. Pareiškėjo teigimu, NMA nei Sprendime 2, nei skunde teismui nenurodė, ar ji iš viso tyrė ir ar ištyrusi nustatė, kad pareiškėjas kartu su kitais asmenimis kaip nors derino veiksmus, kuriais siekė tariamai neteisėtai gauti maksimalias išmokas, todėl Sprendimas 2, kuriuo pareiškėjui buvo sumažintos išmokos už pirmuosius 200 ha, yra iš esmės neteisėtas bei neatitinkantis Metodikoje apibrėžtų imperatyvių reikalavimų ir VAI 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė NMA skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad tai, jog Metodika nepaminėta Sprendime 2, nereiškia, jog ja nebuvo vadovautasi.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas su NMA skundu nesutiko, prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagristą, remdamasis pareiškėjo atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atsakovės (skundą padavusios institucijos) NMA skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl LAGK 2018 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 3R-115(AG-70/12-2018) teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 1 d. atsakovei pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1005464833-1 (LAGK byla, b. l. 52–59).
Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo paraišką, 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. BR6-2028774 „Dėl skirtos išmokos ir taikomų sankcijų“ (b. l. 37–40) skyrė pareiškėjui 230 222,76 Eur galutinę paramos sumą, iš kurios 113 107,24 Eur sudaro kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (javai ekologiniam) už 703,12 ha plotą. Sprendime 1 išvardyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo vertinama paraiška, nenurodant konkrečių šių teisės aktų nuostatų, bei paaiškinta, jog pareiškėjas, norėdamas gauti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, turi kreiptis į NMA ir pateikti parašu patvirtintą prašymą.
Pareiškėjas 2017 m. spalio 4 d. pateikė atsakovei prašymą pateikti išsamų sprendimą dėl paraiškos įvertinimo, t. y. kodėl jam buvo apskaičiuota 113 104,99 Eur , o ne 117 971,13 Eur ekologinė išmoka (LAGK byla, b. l. 84).
NMA 2017 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-2315894, kuriame pateikė motyvus, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjui skirta galutinė paramos suma. Sprendime 2 paaiškinta, kad pareiškėjas su Z. K., M. A. bei Ž. Š. laikytini tarpusavyje susijusiais: 1) geografiniais ryšiais (visų pareiškėjų sutampa el. paštas ir telefono numeris, o su Ž. Š. sutampa ir adresas); 2) ekonominiais ryšiais (visi veikia toje pačioje atitinkamoje rinkoje (visų pareiškėjų vyraujanti kultūra – javai, produkciją paduodama „Kėdainių aruodai“, UAB „Scandagra“ bei UAB „Agrolita“); 3) funkciniais ryšiais (produkciją pareiškėjas sandėliuoja kaip ir M. A., Ž. Š. ir Z. K. pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje). Dėl nurodytų aplinkybių NMA padarė išvadą, jog pareiškėją, Ž. Š., Z. K. ir M. A. galima laikyti susijusiomis įmonėmis, nes dėl nustatytų ryšių matoma, kad fiziniai asmenys derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams ir dėl to, šios įmonės (verslininkai) negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos. Dėl nurodytos priežasties Sprendimu 2 atsakovė pritaikė pareiškėjui paramos sumažinimo sankciją išmokoms pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir EKO taisyklės) 53.7 punktą.
Nesutikdamas su NMA argumentais, pareiškėjas Sprendimą 1 ir Sprendimą 2 apskundė LAGK. LAGK 2018 m kovo 16 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-115(AG-70/12-2018), kuriuo tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino NMA Sprendimą 1 ir Sprendimą 2. Sprendimas 1 panaikintas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o dėl Sprendimo 2 LAGK konstatavo, kad NMA nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas derina savo veiksmus su kitais asmenimis bei daro įtaką šių asmenų komerciniams sprendimams ir veikia kaip vienas ekonominis vienetas.
NMA nuomone, LAGK sprendimas yra nepagrįstas, nes Sprendimas 1 yra tik Sprendimo 2 išrašas, todėl jame ir neturi būti išsamių sprendimo motyvų, o NMA nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo sąsajumo su kitais asmenimis pakanka nurodytai sankcijai pritaikyti.
Teismas kritiškai vertina atsakovės argumentus, jog Sprendimas 1 yra Sprendimo 2 išrašas. Visų pirma, kaip teisingai pažymi pareiškėjas savo atsiliepime, Sprendimas 1 neatitinka Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių išrašui keliamų reikalavimų (sprendimų datos bei numeriai nesutampa, Sprendime 1 nėra žymos „išrašas“). Be to, ir pačiame Sprendime 1 nurodoma, jog tai yra individualus administracinis aktas. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Nors Taisyklių 82.12 punkte iš tiesų nustatyta, kad, baigusi administruoti paraišką, NMA informuoja pareiškėją apie jam apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas informaciniame pranešime nedetalizuodama administravimo metu nustatytų neatitikčių ir pateikdama tik rezultatų visumą, tačiau, teismo vertinimu, šią Taisyklių nuostatą vertinant sistemiškai su VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 82.12 punkte nurodyti pranešimo turinio reikalavimai taikyti tik VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodytam pranešimui apie individualaus administracinio akto priėmimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokiu atveju, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi, kartu su pranešimu turi būti pridedama individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta kopija (jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip), o kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei Sprendimo 1 formą bei turinį, teismo vertinimu, jo negalima vertinti nei kaip informacinio pranešimo, nei kaip galutinio sprendimo išrašo. Sprendimas 1 laikytinas individualiu administraciniu aktu, priimtu užbaigus administracinę procedūrą, todėl jam keliami VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Šiuo atveju Sprendime 1 nenurodyti ne tik sprendimo motyvai, bet jis nepagrįstas ir teisės aktų normomis, nes teisės aktų išvardijimas, nenurodant konkrečių pritaikytų nuostatų, nelaikytinas tinkamu sprendimo teisiniu pagrindimu. Taip pat pažymėtina, kad iš Sprendimo 1 turinio netgi nėra aišku, jog pareiškėjui yra pritaikyta sankcija už 2016 m. programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (javai ekologiniam). Taigi Sprendimas 1 neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl LAGK ginčijamu sprendimu pagrįstai nusprendė šį atsakovės sprendimą panaikinti.
Kaip matyti iš Sprendimo 2 turinio, pastarajame atsakovė pateikė motyvus dėl pareiškėjui skirtos išmokos sumos ir pritaikytų sankcijų. Sprendimu 2 pareiškėjui parama sumažinta pritaikius EKO taisyklių (2016 m. balandžio 29 d. redakcija) 53.7 punktą, pagal kurį, jei nustatomas šių taisyklių 11¹ punkte nurodyto reikalavimo pažeidimas, parama teikiama visus šiuos pareiškėjus NMA nustatyta tvarka skaičiuojant kaip vieną ir ji mažinama šių taisyklių 49 punkte nustatyta tvarka. Pagal EKO taisyklių 11¹ punktą pateikę paraiškas pareiškėjai vertinami, ar yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė. NMA Sprendime 2 konstatavo, kad pareiškėją bei Ž. Š., Z. K. ir M. A. (verslininkus) susijusiomis įmonėmis galima laikyti pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymu (toliau – ir SVVPĮ) 2 straipsnio 12 dalies 5 punktą dėl nustatytų kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos metu susiformavusių santykių, t. y. pareiškėjas su kitais nurodytais verslininkais yra susijęs geografiniais ryšiais (visų pareiškėjų el. paštas ir telefono numeris sutampa, su Ž. Š. sutampa ir adresas), ekonominiais ryšiais (visi veikia toje pačioje atitinkamoje rinkoje) ir funkciniais ryšiais (produkcija sandėliuojama pareiškėjui priklausančiame sandėlyje).
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsakovės bei pareiškėjo argumentus, pritaria LAGK išvadai, kad NMA nustatytų aplinkybių nepakanka pagrįsti išvadai, jog pareiškėjas D. L., Ž. Š., Z. K. ir M. A. yra susiję asmenys (susijusi įmonė), kaip jie apibrėžiami SVVPĮ. Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime byloje HaTeFo GmbH prieš Finanzamt Haldensleben, C-110/13 pateiktą išaiškinimą, esminė aplinkybė, kad įmonės būtų laikomos „susijusiomis“ yra vertinimas, ar asmenys tarpusavyje suderina savo veiksmus, siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos. Taip pat pažymėtina, kad Sprendimo 2 priėmimo metu galiojo Metodika, nustatanti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi pareiškėjai arba paramos gavėjai, galimai neteisėtai sukūrę sąlygas tiesioginėms išmokoms ir paramai už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, patvirtintos 2015 m. vasario 13 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2015)842, priemones gauti. Metodikoje detalizuoti ir susijusių asmenų nustatymo kriterijai, iš kurių matyti, kad netgi nustačius formalius rizikos kriterijus, prieš konstatuojant nustatytas galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą turi būti papildomai įvertinami objektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP ar TI administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų, bei subjektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai gauti. Be to, Metodikoje pateiktas rizikos kriterijų aprašymas, pagal kurį nustatoma, ar asmenis sieja geografiniai, ekonominiai, funkciniai ar kiti ryšiai. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė ir nustatė kelias aplinkybes, atitinkančias Metodikoje nurodytus rizikos kriterijus (sutapo kontaktiniai duomenys, deklaruotų pasėlių kultūros), tačiau šių nustatytų aplinkybių išsamiau neanalizavo, t. y. nevertino, ar pagal jas iš tiesų galima spręsti, jog pareiškėjas ir kiti nurodyti asmenys tarpusavyje derina savo veiksmus, siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams. Taigi NMA Sprendime 2 padaryta išvada, jog pareiškėjas ir Ž. Š., Z. K. bei M. A. yra susiję kartu veikiantys asmenys, nėra tinkamai motyvuota ir pagrįsta, todėl šios išvados pagrindu pareiškėjui pritaikyta sankcija yra neteisėta, todėl teismas pritaria LAGK sprendimui panaikinti Sprendimą 2 ir įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti pareiškėjo 2016 m. birželio 1 d. pateiktą paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama LAGK 2018 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 3R-115(AG-70/12-2018) yra teisėtas ir pagrįstas, taigi nėra pagrindo jo panaikinti, todėl atsakovės (skundą padavusios institucijos) NMA skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.