Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas bankrutuojančio asmens S. V. mokumo atkūrimo planas civilinėje byloje Nr. 2FB-349-570/2015.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi S. V. iškelta fizinio asmens bankroto byla, administratoriumi paskirtas R. S. (T.1, b.l. 74-76). Šia nutartimi nustatytas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtintas „Swedbank lizingas“, UAB kreditorinis reikalavimas (T.2, b.l. 21). 2015 m. liepos 14 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimas, tačiau kreditoriai nutarė nepatvirtinti pareiškėjo S. V. mokumo atkūrimo plano (T.2, b.l. 127). Antrajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2015 m. liepos 29 d. pareiškėjo mokumo atkūrimo planas taip pat nebuvo patvirtintas (T.2, b.l. 147). Pareiškėjo bankroto administratorius 2015 m. liepos 30 d. pateikė teismui prašymą patvirtini S. V. mokumo atkūrimo planą (T.2, b.l. 100-102), taip pat pateikė išvadą dėl pareiškėjo parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, jog S. V. pateiktas planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos iki 2020 m. birželio 30 d. (T.2, b.l. 138, antra pusė).Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino teismui pateiktą patikslintą pareiškėjo S. V. mokumo atkūrimo planą (T.2, b.l. 174-175). Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį paliko nepakeistą (T.3, b.l. 17-22).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016 panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo S. V. prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą paliko nenagrinėtu (T.3, b.l. 58-64). Kreditorių susirinkimui buvo pateiktas tvirtinti parengtas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas. 2016 m. gegužės 23 d. įvykęs kreditorių susirinkimas šiam planui nepritarė, todėl bankroto administratorius 2016 m. gegužės 24 d., vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į teismą dėl šio patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (T.3, b.l. 71-94).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi prašymą tenkino – patvirtino 2016 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkime apsvarstytą patikslintą bankrutuojančio asmens S. V. mokumo atkūrimo planą (T.4, b.l. 91-94).Teismas nurodė, jog pareiškėjas pateikė paaiškinimus ir kvitus, kad per 2016 m. rugpjūčio mėnesį būdamas komandiruotėje Europoje išleido 840,37 Eur iš sumokėtų dienpinigių, į kuriuos įeina išlaidos maistui, rūbams higienos ir pan. prekėms bei paslaugoms. Pareiškėjas patvirtino, kad išmokami dienpinigiai yra pilnai skirti pragyvenimo išlaidoms padengti, didžioji jų dalis išleidžiama pagal paskirtį. Negalima daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjui per pusmetį turi atlikti apie 3 314,13 Eur dienpinigių ir jie turi būti panaudoti skolos dengimui. Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1 MMA, kuris šiuo metu yra 380,00 Eur. S. V. mokumo atkūrimo plane apskaičiavo, jog jam pragyvenimui ir būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį reikia 174,00 Eur, t. y. žymiai mažiau nei vaikui pragyventi. Dar apribojus dienpinigių panaudojimą asmuo gali atsidurti žeminančioje ir gyvybei bei sveikatai pavojingoje situacijoje. Todėl kreditorius siekdamas maksimalaus visų lėšų panaudojimo prievolei vykdyti, savo, kaip banko, interesus iškelia aukščiau už žmogaus prigimtines teises. Prisiimdamas skolinius įsipareigojimus laidavimo sutarties sudarymo metu pareiškėjas nedirbo tolimųjų reisų vairuotoju, buvo (duomenys neskelbtini) akcininku, todėl negalėjo įvertinti savo finansinių galimybių ateityje atsiskaityti su kreditoriumi dirbant nurodytą darbą. Jokio turto pareiškėjas neturi, mokumo atkūrimo planą parengė maksimaliai suvaržęs savo poreikius, itin taupydamas. Administratorius savo išvadoje dėl parengto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių konstatavo, kad S. V. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas parengtas pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, jame atsižvelgta į kreditoriaus pastabas. Patikrinęs plane pateiktus duomenis, administratorius nenustatė, kad S. V. plane butų pateikęs neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ir dėl to plane numatytos priemonės galėtų būti neįvykdytos. Tiek administratorius, tiek teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plano projekte bankrutuojantis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, įsipareigojimus ir nemokumo priežastis, nenustatė, kad jis būtų sudaręs kreditorių teises pažeidžiančius sandorius ar tapo nemokus dėl žalingų įpročių, taip pat nepateikta duomenų, kad po bankroto bylos iškėlimo S. V. būtų nuslėpęs bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį. Pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis nemato galimybės pakeisti kvalifikaciją, kitur įsidarbinti ar gauti daugiau pajamų, vertintinos kaip realios. Teismas atsižvelgė į kreditoriaus pastabas, dėl kurių jis nepritarė plano patvirtinimui, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad kreditoriaus reikalavimų didinti įmokas pusmečiui iki 5 829,00 Eur (apie 638,00 Eur per mėnesį) pareiškėjas neturi galimybių. Teismas konstatavo, kad pateiktas patikslintas bankrutuojančio S. V. mokumo atkūrimo plano projektas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, FABĮ 8 straipsnio 1 - 4 dalų pažeidimų nenustatyta. Byloje nenustatyta, kad pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas kaip nors pažeistų kreditoriaus interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo kreditorė „Swedbank lizingas“, UAB prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti bankrutuojančio asmens S. V. pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti (T.4, b.l. 99-104).Atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai patvirtino bankrutuojančio S. V. pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą ir nepagrįstai sprendė, kad per tris metus trunkantį bankroto procesą pareiškėjui nėra galimybių vienintelei kreditorei sumokėti daugiau nei 3 538,16 Eur. Pareiškėjas dar kartą patikslino mokumo atkūrimo planą piktybiškai visiškai neatsižvelgdamas nei į kreditorės pastabas, nei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Šiuo atveju nesiekiama skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir dokumentai, susiję su dienpinigių panaudojimu, nepagrindė, jog visos patiriamos išlaidos išimtinai susijusios su pareiškėjo vykimu į komandiruotes. Netgi priešingai – parodė, jog gaunamus dienpinigius pareiškėjas leidžia savo poreikių tenkinimui ne komandiruotės metu. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas patvirtino, kad išmokami dienpinigiai yra pilnai skirti pragyvenimo išlaidoms padengti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 174,00 Eur per mėnesį būtinųjų poreikių suma pareiškėjui nėra pakankama. Įsiskolinimas kreditorei UAB „Swedbank lizingas“ pareiškėjui nėra nepakeliamas, tačiau jis piktybiškai ir nesąžiningai siekia išvengti atsiskaitymo su kreditore, kas yra nesuderinama su fizinio asmens bankroto proceso paskirtimi ir tikslais. Darbingo amžiaus, turinčio darbo patirties ir gaunančio pakankamai dideles pajamas asmens atleidimas nuo 71 895,64 Eur įsiskolinimo vieninteliam kreditorinių, t. y. visiškas skolų nurašymas po 36 mėnesius, negali būti laikomas atitinkančiu teisingumo ir sąžiningumo principus, o tuo pačiu kreditorių teisėtus lūkesčius ir interesus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.Atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėjas bankrutuojantis asmuo S. V. atstovaujamas advokatės Jolantos Voroneckienės prašė atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą (T.4, b.l. 111-115). Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismui pateikti 2016 m. rugpjūčio mėn. mokėjimus patvirtinantys dokumentai ir paaiškinimai nepagrindžia pareiškėjo išlaidų dėl vykimo į komandiruotę. Suinteresuoto asmens paskaičiavimai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams apie pareiškėjo per pastaruosius keletą mėnesių gautą darbo užmokestį, dienpinigius ir išlaidas. Šiuo metu pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šioje darbovietėje yra kitokios darbo sąlygos. Teismas įvertino ir aplinkybę, jog pareiškėjo prievolė suinteresuotam asmeniui yra kilusi iš laidavimo santykių. Pareiškėjas yra sąžiningas ir siekia pagal savo realias išgales tenkinti kreditorės reikalavimus. Pareiškėjo gaunami dienpinigiai yra kintamo dydžio ir yra pilnai skirti pragyvenimo išlaidoms padengti, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane yra numatytos mokumo atkūrimo priemonės, užtikrinama skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principai. Planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, todėl kreditorės „Swedbank lizingas“, UAB teisėti interesai šiuo planu nėra pažeidžiami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria patvirtintas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi S. V. iškelta fizinio asmens bankroto byla, administratoriumi paskirtas R. S. (T.1, b.l. 74-75). Šia nutartimi nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį teismui turi būti pateiktas tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 5 d. Taigi, S. V. mokumo atkūrimo plano projektą kreditorių susirinkimui turėjo pateikti iki 2015 m. kovo 5 d.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtintas S. V. kreditorių sąrašas – vienintelės jo kreditorė „Swedbank lizingas“, UAB, kurios finansinis reikalavimas 260 457,84 Lt (75 433,80 Eur) (T.2, b.l. 21). Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų įstatymo 8 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Antroje straipsnio dalyje nurodyta, jog bankroto administratorius, gavęs plano projektą: 1) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui; 2) likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Ketvirtoje straipsnio dalyje nurodyta, jog kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių susirinkimo protokolą per 5 darbo dienas po susirinkimo pateikia bankroto administratoriui. Bankroto administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, per 3 darbo dienas šį protokolą ir plano projektą su išvada pateikia teismui. Šio straipsnio penkta dalis numato, jog plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (FABĮ 8 str. 5 d.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FBAĮ 8 str. 1 d., 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Pažymėtina, kad tam, kad būtų užtikrinta teisinga fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra bei išlaikytas proporcingumo principas fizinio asmens bankroto byla turi vykti operatyviai, laikantis FABĮ nustatytų procesinių terminų, tačiau vien formalus įstatymo normų taikymas ne visuomet yra pateisinamas.Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų plano netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Byloje nustatyta, kad po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo kreditorės „Swedbank lizingas“, UAB kasacinį skundą ir 2016 m. balandžio 28 d. panaikino Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens S. V. mokumo atkūrimo planas ir pareiškėjo S. V. prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliko nenagrinėtu, mokumo atkūrimo plano pateikimo ir tvirtinimo procedūra buvo baigta.Norėdamas iš naujo pateikti kreditorių susirinkimui ar teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą, parengtą atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, bankroto administratorius pirmiausiai turėjo kreiptis į teismą prašydamas pratęsti terminą S. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti 1 mėnesiui. Tačiau nei bankrutuojantis asmuo S. V., nei bankroto administratorius tokio prašymo teismui nepateikė. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatyti terminą plano tikslinimui, o nesant prašymo dėl termino pratęsimo spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo FABĮ 8 straipsnio 5 dalies pagrindu, juolab, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliko nenagrinėtu. Kaip jau minėta teismui nepatvirtinus S. V. mokumo atkūrimo plano mokumo atkūrimo plano pateikimo ir tvirtinimo procedūra buvo baigta, todėl visos procedūros dėl plano tvirtinimo turėjo būti pradėtos iš pradžių.Reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 straipsniai. Bankroto administratorius, gavęs bankrutuojančio fizinio asmens parengtą plano projektą, parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 str. 1 d., 2 d.). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti. (FABĮ 8 str. 3 d.). Taigi, plano projekto svarstymas kreditorių susirinkime yra privaloma procedūra, o įstatymu teismui suteikiama teisė tikrinti tokios procedūros vykdymą ir įsiterpti į šią procedūrą, kai nustatomos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimtys. Įstatyme nurodytais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, jį patvirtinti (FABĮ 8 str. 8 d.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016 m. gegužės 23 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl patikslinto S. V. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Susirinkimo metu 100 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos turinti kreditorė „Swedbank lizingas“, UAB nepritarė patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui. Iš 2016 m. gegužės 23 d. balsavimo raštu biuletenio matyti, kad apeliantė pateikė pastabas dėl plano vykdymo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo. Kreditorė teigė, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorės ir skolininko interesų pusiausvyrą, ir nurodė, kokia tvarka turi būti skaičiuojamos lėšos kreditorio reikalavimo tenkinimui.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą reglamentuoja FABĮ 7 straipsnio nuostatos, todėl akivaizdu, jog plano įgyvendinimo trukmės nustatymas, tinkamas jo pagrindimas yra vienas iš būtinųjų FABĮ 7 straipsnyje numatytų reikalavimų plano projektui. Dėl to bankroto administratorius 2016 m. gegužės 24 d. prašyme nepagrįstai nurodė, kad kreditorės nurodytos nesutikimo su patikslinto plano projektu priežastys nėra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus ir neatitinka protingumo ir lygiateisiškumo principų. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Iš byloje pateikto patikslinto plano, matyti, kad yra atsiradęs naujas 654,67 Eur įsiskolinimas (t. y. atsiradęs naujas kreditorius, kurio reikalavimas bankroto byloje nėra patvirtintas), padidinta lėšų, reikalingų asmens būtiniems poreikiams tenkinti suma, su kuria kreditorė taip pat nesutinka (FABĮ 6 str. 1 d. 6 p.). Nors plane nurodoma, jog bankrutuojantis asmuo pasiruošęs labai stipriai taupyti ir dalį sutaupytų dienpinigių ir būtinųjų poreikių išlaidų skirti kreditorių reikalavimas tenkinti, tačiau iš pateiktos numatomų gauti ir numatomų išleisti išlaidų lentelės matyti, jog beveik visos S. V. gaunamos pajamos (darbo užmokestis ir dienpinigiai) yra skiriamos pragyvenimui, t. y. skolininkas trejus metus ketina gyventi visiškai nemažindamas savo išlaidų. Iš esmės faktinis kreditorės reikalavimo tenkinimas priklausys nuo bankroto proceso metu faktiškai gautų lėšų ir remiasi tik prielaida, kad bankrutuojantis asmuo ateityje gaus didesnes pajamas. Byloje taip pat nustatyta, jog patvirtintas apeliantės kreditorinis reikalavimas yra 75 433,80 Eur. Įvertinus pateikto plano bankrutuojančio S. V. kas pusmetį skiriamų lėšų kreditoriniams reikalavimams tenkinti grafiką, nustatyta, kad per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį, t. y. tris metus, susidarytų 3 538,16 Eur suma (T.3, b.l. 84). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes kreditorei „Swedbank lizingas“, UAB siūloma atsisakyti net 95,31 procentų savo reikalavimų, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorė „Swedbank lizingas“, UAB pagrįstai nepritarė tokiam pareiškėjo mokumo atkūrimo planui, kadangi per tris metus numatomos sumos kreditorės reikalavimų tenkinimui iš pareiškėjo gaunamų pajamų numatytos yra nepagrįstai mažos. Balsavimo raštu biuletenyje pateikė savo pastabas, kurios iš esmės buvo susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus. tačiau nei pareiškėjas S. V., nei bankroto administratorius nedėjo pakankamai pastangų atkurti pareiškėjo mokumą ir tikslinti plano projektą, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorės interesų pusiausvyrą.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Šioje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat išaiškinta, kad jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjai į 2016 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkime kreditorės pateiktas pastabas neatsižvelgė ir atitinkamų plano dalių tikslinti nesistengė bei sekančią dieną kreipėsi į teismą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Kadangi 2016 m. gegužės 23 d. kreditorių susirinkimo metu patikslintam plano projektui nebuvo pritarta dėl šio plano neatitikties FABĮ 7 straipsnio reikalavimams ir nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti bankroto administratoriaus 2016 m. gegužės 24 d. prašymą ir nepagrįstai sprendė dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. iš esmės analogiškas mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas. Ketvirtą kartą patikslintas ir 2016 m. gegužės mėn. parengtas mokumo atkūrimo planas pateiktas pasibaigus terminui, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pratęstas. Įvertinus šias aplinkybes, kad pareiškėjo pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas nebuvo pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime, kad patikslintas planas pateiktas pasibaigus nustatytam keturių mėnesių terminui, kuris nebuvo pratęstas apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano bei dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, reglamentuojančias patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutuojančio S. V. bankroto administratoriaus R. S. 2016 m. gegužės 24 d. prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo palikti nenagrinėtą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutuojančio S. V. bankroto administratoriaus R. S. 2016 m. gegužės 24 d. prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo palikti nenagrinėtą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.