Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai E. K. ir jos atstovei adv. E. Gecevičei, suinteresuotiems asmenims: V. D., P. D., neatvykus suinteresuotiems asmenims: S. G., S. D., neatvykus Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Turto banko atstovams, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S. D., P. D., V. D., S. G., VĮ ,,Turto bankas“ (toliau – TB) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (toliau – VMI).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. D. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas ir procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Teismas išklausęs kitų bylos dalyvių nuomonę nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos prašymas nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio Kodekso nuostatomis, kadangi velionio J. D. palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio Kodekso įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis), tai yra iki 2001-07-01.

Iš bylai pateiktų dokumentų, pareiškėjos nurodytų aplinkybių seka, kad E. K. (ikisantuokinė Daugėlaitė) yra J. D. ir G. D. dukra (8 b.l.). Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina (duomenys neskelbtini) (10-11 b.l.). Mirus pareiškėjos tėvui atsirado palikimas, kurį įgijo teisę priimti visi velionio J. D. įpėdiniai, tiek sutuoktinė, tiek ir vaikai, įskaitant ir tuo metu buvusius nepilnamečius vaikus (18-19 b.l.). Pareiškėjos motina G. D. ir jos vyras J. D., kaip sutuoktiniai dar 1951-06-21 pagal tuo metu galiojusio teisės akto nuostatas įregistravo nekilnojamąjį daiktą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (23-24 b.l.). Tačiau nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale yra įregistruotos J. D. vardu tik 2015-09-30 (23-24 b.l.). Pažymėtina, kad teisiškai bendrosios jungtinės nuosavybės teise šis nekilnojamasis daiktas priklausė abejiems sutuoktiniams G. D. ir J. D. lygiomis dalimis (SŠK 21 str. 1 ir 3 d.). J. D. mirus (duomenys neskelbtini), įpėdinė G. D. po vyro mirties liko gyventi tame pačiame name ir tik ji priėmė palikėjui J. D. priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, faktiškai pradėjusi ją valdyti, tai yra mokėjo mokesčius už namą ir jį prižiūrėjo kaip savo turtą.

Nė vienas iš suinteresuotų asmenų prieštaravimo dėl pareiškėjos prašymo teismui nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie, išskyrus V. D., nepretenduoja.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turėjo jį priimti, atlikdamas 1964 m. CK 587 str. 2 d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

1964 m. CK 587 str. 3 d. nuostata nustatė, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turėjo pareikšti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Taip pat minėto straipsnio 2 dalis numatė, kad yra laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo per tą patį terminą paveldimą turtą valdyti. Iš bylos duomenų seka, kad nors pareiškėja G. D. pergyvenusi velionį vyrą J. D. į vietos notarų biurą raštu nekreipė, tačiau faktiniu valdymu ji priėmė velionio vyro palikimą. Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjos E. K. ir kitų suinteresuotų asmenų: S. D., P. D., V. D. ir S. G. motina G. D. po vyro J. D. mirties (duomenys neskelbtini), tapo vienintele ir teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (1964 m. CK 573 str. 1d. 1p.), priėmė vyro palikimą, tai yra 1/2 dalį namo su priklausiniais, esančią (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai ją valdyti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 587 str. 2d., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p. )

Iš teismui pateikto Šiaulių m. 5- ojo notarų biuro 2015-09-10 duomenų pateiktų VĮ ,,Centrinė hipotekos įstaiga“ darytina išvada, kad be pareiškėjos E. K., savo valią priimti velionės motinos G. D. palikimą yra išreiškusi ir V. D. (20-21 b.l.). Kadangi pareiškėja E. K. po motinos G. D. mirties (duomenys neskelbtini), 2015-09-11 kreipėsi į Šiaulių m. 5 - ąjį notarų biurą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai kol kas nėra išduotas, todėl pripažintina, kad teismo nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas ne tik turi juridinę reikšmę pareiškėjai, bet ir ji negali kitu būdu gauti dokumento, patvirtinančio šį faktą, kuris jai ir suinteresuotam asmeniui V. D. sukelia teisines pasekmes (CPK 445 str.). Papildomai paminėtina, kad įpėdiniai tuo pačiu paveldėjimo būdu įgyja ir turtinę teisę (pvz. į namui priskirtiną žemės sklypą), kuri yra susijusi su minėto nekilnojamojo daikto valdymu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionio vyro J. D. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jo vardu atsiradusį palikimą, tai yra 1/2 dalį namo su priklausiniu, esančią (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai ją valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, į motinos G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.