- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- 1-1135-716/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03818-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, gynėjai advokatei Annai Grinevič, vertėjai O. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-03-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 139 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimu; (2011-06-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius); 2) 2012-12-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 str. 1 d. – galutinė bausmė 2 m. laisvės apribojimo, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. 2013-10-14 d., dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, bare „Bičiulis“, Kalvarijų g. 74, Vilniuje, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu vieną kartą kumščiu trenkė savo sugyventinei E. M. G. į veido sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies apatinio voko-skruosto srityje, taip nežymiai sutrikdė E. M. G. sveikatą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-10-14 d., apie 21 val., sugyventiniams grįžus į butą, (duomenys neskelbtini), A. Z. tyčia pastūmė sugyventinę E. M. G., dėl ko ji galva atsitrenkė į sieną, tokiais savo veiksmais sukėlė E. M. G. fizinį skausmą;
Be to, A. Z. 2013-10-24 d., apie 20.15 val., bute, (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu pastūmė sugyventinę E. M. G., ši atsitrenkė galvą į spintelės kampą, taip praskeldamas jai galvą sukėlė E. M. G. fizinį skausmą.
A. Z. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad kavinėje buvo pavydo scena su E. M. G., kuri jo pavydėjo kaimynei. Tuo metu jie alų gėrėme. Žodis po žodžio įvyko konfliktas. Prie tualeto jie pasistumdė – ši pastūmė jį, jis pastūmė ją su ranka. Nukentėjusioji į sieną prisispaudė. Per veidą jis stūmė, bet nukentėjusiosios nemušė. Susitaikę vėl nuėjo alaus gerti. Grįždami namo dar užėjo į parduotuvę, nupirko alaus. Namie dar gėrė, buvo jau tamsu. Buvo vėl pykčių. Tuomet jie tik barėsi, nesistumdė. Galėjo pastumti kitą dieną. Pamena, kad atvyko policija, kai jie susimušė. Pripažįsta kaltę, kad stūmė nukentėjusiąją kavinėje sugriebęs už žandikaulio. Namuose pastūmė, kai nukentėjusioji galva atsitrenkė.
Antro įvykio nelabai pamena. Jis atėjo išgerti. Nukentėjusioji davė jam pinigų. Jis nupirko alaus, grįžus gėrė. Jie rūkė ir barėsi kaip visada. Nukentėjusioji pati girta puldinėjo. Jie kartu mušėsi nuolat. Jam negerai su nervais, kai išveda iš kantrybės, jam nėra kas daryti. Jį keikė necenzūriniais žodžiais. Pamenu, kad merė į ją telefoną. Jis išėjo namo, pas mamą. Nukentėjusioji paskambino ir pasakė, kad jis telefonu sužalojo galvą, kad tuoj atvažiuos policija. Jis mesdamas telefoną norėjo pataikyti į šaldytuvą. Pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusiąją. Tai padarė ne specialiai. Nukentėjusioji staigiai atsistojo, ir telefonas pataikė į galvą. Kad taip buvo, kaltas alkoholis.
Nukentėjusioji E. M. G. teisme parodė, kad kavinėje prasidėjo konfliktas, kuris tęsėsi namie. Kavinėje ji per virtuvę nuėjo į tualetą. A. Z. ją pasitiko išeinančią iš tualeto. Jie stipriai susipyko. Grįžę pasėdėjo prie staliuko, ėjo namo. Įvykis baigėsi namie, kur ji trenkėsi į spintelės kampą,. Tai buvo, atrodo, tą pačią dieną. Buvo atvykusi policija, juos nuvežė į komisariatą. Ji parašė pareiškimą ir ją paleido. Barnių daug visokių buvo, ji visko nepamena.
Liudytoja L. T. teisme parodė, kad gyveno įtampoje kartu (duomenys neskelbtini). Dėl alkoholio buvo situacija, kad A. Z. ir M. G. pastoviai konfliktavo. Visko buvo – ir venų pjaustymosi. Policija daug kartų buvo kviesta. Spalio 13 dieną A. gavo išmokas. Kartais duodavo jai, kad ji palaikytų pinigus. A. pasiėmė 100 litų ir dingo. Buvo pavydo scenos. A. atsirado 14 dieną. Buvo uždrausta A. lankytis pas juos. Šis ne visada vykdė tuos draudimus. Tą kartą, kai į spintelės kampą trenkė, buvo mėlynės. Kaip visuomet – abu stumdėsi. A. dukrą pastūmė į spintelės kampą. Dukra sėdėjo, o A. įėjo į virtuvę. Buvo dar jos telefonas sudaužytas. Ji norėjo skambinti policijai, jai išplėšė telefoną iš rankų. Traukė ir A., ir dukra. Tai buvo laidinis telefonas. Tyrimo metu policijoje sakė tiesą.
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pareigūnam 2013-10-14 atvykus į (duomenys neskelbtini), E. M. G. paaiškino, jog pasidaręs agresyvus sugyventinis (A. Z.) ją stūmė į sieną, sužalojo galvą, atsirado guzas; galvoje guzas, patinimas, ant veido pageltusios mėlynės (b. l. 12-15).
Iš teismo med. specialisto išvados matyti, jog E. M. G. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatinio voko-skruosto srityje, paveikus kietu – buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-10-14 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 22).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pareigūnam 2013-10-24 atvykus į (duomenys neskelbtini), rasta nuo fizinio smurto nukentėjusi E. G., smurtautojas A. Z. pasišalino; nurodyta smurto vieta (nosis tarp akių) (b. l. 50-51).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. Z. 2013-10-14 d. bei 2013-10-24 d. naudojo fizinį smurtą E. M. G. atžvilgiu ir yra kaltas dėl to. A. Z. pripažin naudojęs fizinį smurtą 2013-10-14 d., tačiau neigė tai tyčia daręs 2013-10-24 d. Fizinio smurto naudojimo aplinkybes dukros atžvilgiu patvirtino teisme apklausta liudytoja L. T., kuri patvirtino tyrimo metu apklausta policijoje sakius tiesą. Iš tyrimo metu šios liudytojos parodymų matyti, kad 2013-10-24 virtuvėje A. Z. stūmė dukrą E. M. G., kuri atsitrenkė į spintelės kampą ir prasiskėlė galvą. Smurto požymiai ant nukentėjusiosios veido užfiksuoti tą dieną atvykusių policijos pareigūnų surašytame tarnybiniame pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusioji E. M. G. teisme dėl praėjusio laiko negalėjo tiksliai įvardinti smurto faktų ir aplinkybių, tačiau patvirtino smurto faktus ir A. Z. jai padarytus sužalojimus, su kuriuo ji nuolatos pykdavosi. Be minėtų duomenų 2013-10-14 smurto pasekmes ir faktą patvirtina medicinos specialistų išvada ir byloje surašytas kitas pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje.
Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog A. Z. 2013-10-14 ir 2013-10-24 tyčia, neteisėtai \fiziškai smurtavo prieš E. M. G., kam įtakos turėjo ir pastarosios elgesys konfliktuojant su kaltininku. Įvertinus tai, kad A. Z. tyčiniais veiksmais, iš asmeninių paskatų, vartodamas fizinį smurtą sukėlė skausmą ir nežymiai sužalojo artimą žmogų, jo veiksmai teisingai tiek vienu, tiek kitu atveju kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Teismas tikslina 2013-10-24 padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nes išnagrinėjus bylą nepasitviertino, kad nuketėjusioji buvo sugriebta už plauką. Jau minėti duomenys patvirtina, kad A. Z. nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko ši susižalojo galvą (veidą).
A. Z. konsultuotas VšĮ Vilniaus m. psichikos sveikatos centre (b. l. 136). Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 137). Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 139). Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte pateikta išvada, kad A. Z. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b. l. 102-105). Įvertinęs šiuos duomenis teismas pripažįsta, kad A. Z. yra pakaltinamas ir pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys dėl pastoviai keliamų konfliktų ir pavydo. Teismas neturi pagrindo kaltinamojo prisipažinimo pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes jam pripažinus kaltę, asmuo skirtingai aiškino objektyvios tiesos aplinkybes, kurias teismas nustatė kitų duomenų pagalba. Teismas taip pat neturi pagrindo kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinti tai, kad nusikalstamos veikos padarytos neblaivaus asmens, nes kaltininkas ir nuketėjusioji pastoviai girtaudavo, vien alkoholio vartojimas įtakos nusikalstamos veikos padarymui neturėjo.
Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, A. Z. kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. A. Z. veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus, veikos padarymo metu jis buvo teistas, nusikalto teistumui neišnykus, buvo baustas administracine tvarka, asmuo nedirbantis, nevedęs. Įstatymas įpareigoja laisvės atėmimo bausmę skirti tik pavojingam recidyvistui, kuriuo A. Z. nėra pripažintas. Tokiu būdu įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir įstatymo nuostatas teismas siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo dėl pasikeitusio kaltinamojo gyvenimo būdo, pastangų rasti darbą ir kurti šeimą, mato pagrindą skirti ne švelniausio pobūdžio laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie priverstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį.
Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2013-10-14 d. veika) ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, būti registruotam darbo biržoje arba dirbti.
A. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2013-10-24 d. veika) ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, būti registruotam darbo biržoje arba dirbti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinus A. Z. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, būti registruotam darbo biržoje arba dirbti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2013-10-14 iki 2013-10-15, nuo 2013-10-25 iki 2013-10-27 kaip atliktą 6 (šešių) dienų laisvės apribojimo bausmę.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmė vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.