- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-828-134-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Nukentėjusysis
- R. E.
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-828-134/2013Teisėjas Artūras DilysProcesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr.1-83-1-00287-2012-5
2013 m. lapkričio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams.
Priteista iš V. K. : R. E. 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 8954,38 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 12 d. apie 23.30 val. namo laiptinėje, prieš butą Nr. 2, smogdamas vieną kartą peiliu R. E. į kairįjį šoną, tuo padarydamas durtinį-pjautinį kiauryminį juosmens kairės pusės sužalojimą su riestinės žarnos pasaito pažeidimu, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. E. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti pirmosios apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.
Skunde teigia nepadaręs nusikaltimo, už kurį nuteistas, o apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir subjektyviais nukentėjusiojo parodymais. Jis nesužalojo nukentėjusiojo R. E., priešingai, nukentėjusysis jam smogė į veidą ir prakirto lūpą, o jis nuo smūgio neteko sąmonės. Nukentėjusysis į policiją kreipėsi tik 2012-06-20, praėjus kelioms dienoms nuo įvykio, nes jautėsi kaltas dėl įvykio. Jis pats į medikus nesikreipė, nes manė, kad susitaikys su nukentėjusiuoju, kurį pažįsta nuo vaikystės. Įvykio vietos apžiūra atlikta tik 2013-07-31, todėl byloje nebebuvo galimybių nustatyti, kaip jis buvo sužalotas. Mano, kad nukentėjusysis nori pasipelnyti jo sąskaita, nes pareiškė 20000 Lt dydžio ieškinį neturinei žalai atlyginti.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis R. E. prašo atmesti nuteistojo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skunde teigia nesužalojęs nukentėjusiojo, nes nuo nukentėjusiojo jam suduoto smūgio į veidą netekęs sąmonės ir nebegalėjęs atlikti jokių veiksmų. Tokios pačios versijos apeliantas laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje šią versiją išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė.
Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad pagrindinis įrodymų šaltinis šioje byloje yra nukentėjusiojo R. E. parodymai, tačiau nepagrįstai teigia, kad šie parodymai nepatikimi. Vertindamas nukentėjusiojo parodymų patikimumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai pasakojo, kaip jį sužalojo apeliantas, ir šiuos parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai : liudytojo S. V. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada. Remdamasis šiais įrodymais, teismas nustatė apelianto prieš nukentėjusįjį padaryto nusikaltimo aplinkybes : tai, kad apeliantas vieną kartą smogė peiliu nukentėjusiajam į kairįjį šoną ir taip jį tyčia sunkiai sužalojo. Teismas nuosprendyje išdėstė motyvus, kodėl nesirėmė paties apelianto ir su juo kartu gyvenančios liudytojos Z. V. parodymais.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas 2012-06-12, o jo protokolas-pareiškimas policijai dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo aplinkybių surašytas tik po kelių dienų- 2012-06-20. Tačiau apeliantas skunde aštuonių dienų terminą nepagrįstai motyvuoja tariamu nukentėjusiojo kaltės jausmu dėl įvykio sukėlimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis kitą dieną po įvykio, gydomas ligoninėje teigė neturintis pretenzijų jį peiliu sužalojusiam apeliantui, nes jie yra pažįstami nuo vaikystės (1 t., 5 b.l.), tačiau 2012-06-20 ligoninėje apklaustas policijos pareigūnės jau išreiškė valią, kad jį sužalojęs apeliantas būtų nubaustas (1 t., 7 b.l.). Pažymėtina, kad pagal BPK 167 str. 1 d. nuostatas, ikiteisminio tyrimo pradėjimui pagal BK 138 str. (taip tyrimo pradžioje kvalifikuota V. K. veika) ir pagal BK 135 str. nukentėjusiojo skundas nėra būtinas ir ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų pradedamas, gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką (BPK 166 str. 1 d. 1 p.), kurį šioje byloje policijai 2012-06-13 pateikė VšĮ ,,Rokiškio ligoninė“ medicinos slaugytoja (1 t., 5 b.l.).
Apeliantas skunde nepagrįstai teigia ir tai, kad nukentėjusiojo pavėluotas kreipimasis į policijos pareigūnus sutrukdė išsamiai nustatyti įvykio aplinkybes ir atėmė galimybę jam įrodyti, kad nukentėjusysis jį sužalojo. Nukentėjusysis nei vienoje apklausoje neneigė trenkęs apeliantui į veidą ir tai patvirtina apelianto apžiūros protokolas (1 t., 71-74 b.l.), kuriame užfiksuotas apelianto sužalojimas virš lūpos. Tačiau nuosekliais nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jis šį smūgį sudavė, gindamasis nuo apelianto mojavimo peiliu, o po to apeliantas ne nualpo, kaip pats tvirtina, o nukentėjusiajam peiliu dūrė į šoną.
Apelianto skundo teiginiai, kad nukentėjusysis siekia pasipelnyti jo sąskaita, yra jokiais faktais nepagrįstos prielaidos. Nukentėjusysis turėjo teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš jį sužalojusio apelianto ir jo pasinaudojimas šia teise, pareiškiant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti laikomas siekiu pasipelnyti. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą pirmos instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nepagrįstai nurodė, kad neturtinę žalą didina tai, kad kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės, nes tokią teisę jam suteikia baudžiamojo proceso įstatymas, pasinaudojant savo teise į gynybą ir negali būti pagrindu didinti priteistinos žalos dydį ar skirti didesnę bausmę. Ši aprašomosios skundžiamo nuosprendžio dalis šalintina, tačiau tai neturi įtakos priteistos žalos dydžiui. Pirmos instancijos teismas sumažino nukentėjusiojo civilinį ieškinį nuo 20 000 Lt iki 15000 Lt, tai atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, todėl tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniai ieškiniai byloje išspręsti teisingai, apeliantas skunde jam priteistos atlyginti neturtinės ir turtinės žalos dydžių neginčija.
Apibendrinus daroma išvada, kad apeliantas pagrįstai nuteistas už tyčinį sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, todėl tenkinti jo skundo prašymą jį išteisinti dėl šio nusikaltimo nėra pagrindo.
Apeliantui skirtos vienintelės BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo – trukmė išsamiai motyvuota ir tinkamai individualizuota, todėl ši bausmė nešvelnintina.
Panevėžio valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-09-13 sprendimu nukentėjusiajam R. E. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (b.l.38,1 t.). Iš apeliaciniam teismui pateiktos 2013-10-21 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patvirtinančios išlaidas, turėtas dėl antrinės teisinės pagalbos atstovaujant R. E. interesus matyti, kad už nukentėjusiojo atstovimą apeliacinio proceso metu valstybė sumokėjo 215 Lt. ir tai sudaro proceso išlaidas. 2013-05-31 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu V. K. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl šios proceso išlaidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
N. V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį: „laikytina, kad neturtinę žalą didina ir tai, kad kaltinamasis neprisipažįsta savo kaltės“.