- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-04
- Bylos Nr.
- 2S-827-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „3T Sistema”
- Ieškovas
- UAB „Libra Vitalis”
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „3T Sistema” atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Libra Vitalis” ieškinį atsakovui UAB „3T Sistema” dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Libra Vitalis” 2009-03-31 dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „3T Sistema”, prašydamas priteisti iš atsakovo 21 865,54 Lt skolos, 545,90 Lt delspinigių bei 2 127,99 Lt bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą bei priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sąskaitose, 23 993,68 Lt sumai, kurią sudaro 21 319,79 Lt skola, 545,90 Lt delspinigių, 327,99 Lt žyminio mokesčio bei 1 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Tvirtino, jog atsakovas akivaizdžiai vengė vykdyti savo piniginę prievolę, dėl to susikaupė pakankamai didelė įsiskolinimo suma, kurios atsakovas sieks nevykdyti kaip ir savo sutartinių įsipareigojimų. Todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių teismo sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkės arba pasidarys neįmanomas (b.l. 1-3).
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-04-03 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: areštavo UAB „3T Sistema” turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, 21 865,69 Lt sumai. Pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad reikalavimo suma yra didelė, tuo tarpu atsakovas ilgą laiką vengia sumokėti skolą ir nereaguoja į ieškovo raginimus ją sumokėti (b.l. 31-32).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „3T Sistema” atskiruoju skundu (b.l. 34-35) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-03 nutartį pakeisti: leisti iš banko sąskaitose esančių lėšų mokėti mokesčius ir įmokas į valstybės bei socialinio draudimo fondo biudžetą ir atlikti atsiskaitymus su atsakovo darbuotojais. Tvirtina, jog skundžiama nutartimi visiškai apribota atsakovo ūkinė-komercinė veikla, pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra. Nurodo, kad areštavus kredito įstaigose esančias pinigines lėšas atsakovas bus nepajėgus ne tik atsiskaityti su savo tiekėjais, bet ir išmokėti darbo užmokestį darbuotojams bei mokėti mokesčius valstybei, turės papildomų finansinių įsipareigojimų, sietinų su pareiga už pavėluotus mokėjimus mokėti teisės aktų nustatytas netesybas. Taip pat pažymi, jog skundžiama nutartimi teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė formaliai, nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų (CPK 144 str. 1 d., 148 str. 4 d. 3 p.), ieškovui pateikus absoliučiai nemotyvuotą ir įrodymais, kad yra bandęs išspręsti ginčą neteismine tvarka (CPK 433 str. 1 d. 5 p.), nepagrįstą prašymą.
Atsiliepimas
Ieškovas „Libra Vitalis” atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 49-50) prašo: atsakovo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-03 nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog atsakovas atskirajame skunde nepagrindė nurodytos aplinkybės, kad jis, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, yra nepajėgus atsiskaityti su darbuotojais ar sumokėti mokesčius valstybei (CPK 7 str., 178 str.). Dėl to visiškai neaišku, ar atsakovo prašymas yra realus, ar juo tik siekiama apsunkinti galimo teismo sprendimo vykdymą. Pabrėžia, jog skundžiama nutartimi visų pirma numatytas atsakovui priklausančio turto, o tik po to sąskaitose esančių lėšų areštas. Todėl nenorėdamas, kad būtų areštuotos jo banko sąskaitose esančios lėšos, atsakovas turi galimybę pasiūlyti antstoliui areštuoti kitą turtą ir taip išvengti tariamai jam nepalankių pasekmių. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo dispozicijon yra patekusios iš ieškovo gautos prekės, kurių vertė atitinka prašomą areštuoti turtą, tačiau atsakovas nesinaudoja galimybe tiek minėtas prekes, tiek kitą jo turtą pateikti kaip užtikrinimą, kad teismo sprendimas bus įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumu, pagrįstai pritaikė apeliantui disponavimo turtu, o šio nesant ar esant nepakankamai – piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, laikinus apribojimus, juos areštuodamas. Pagrindas imtis priemonių užtikrinti ieškinį ar reikalavimą, reiškiamą, supaprastinto proceso tvarka – faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės, t.y. pasunkės ar taps nebeįmanomas sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, vykdymas. Tokie duomenys gali būti susiję su prievolės dydžiu ar pobūdžiu (sutartinė, deliktinė), skolininko asmeniu (jo turtine padėtimi, ūkine-komercine veikla). Ieškovas savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė susikaupusia pakankamai ženklia įsiskolinimo suma bei ilgą laiką trunkančiu apelianto (atsakovo) vengimu šią skolą apmokėti, kas iš esmės patvirtina apelianto bendrovės ūkinės-komercinės veiklos sutrikimus. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamojoje teismo nutartyje išdėstytais motyvais, kad šiuo atveju vien dėl skolos sumos dydžio egzistavo tą pačią dieną ieškovo naudai priimto preliminaraus teismo sprendimo (b.l. 32-33) neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo prielaidos. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė vien formaliu pagrindu, atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.
Pažymėtina, kad pareiškęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditorius (ieškovas) gali, bet neprivalo surinkti ir pateikti įrodymus apie skolininko (atsakovo) nemokumą. Bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklė įtvirtinta CPK 178 str., tačiau paskirstant įrodinėjimo naštą taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kuriai iš šalių paprasčiau įrodyti reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju apeliantas duomenų, paneigiančių ieškovo teiginius bei galimo savo bendrovės nemokumo faktą (balansų, įrodymų apie nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą) nepateikė ir su atskiruoju skundu. Priešingai, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 nutartimi UAB „3T Sistema” buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas įmonės administratorius – UAB „Vantolina“ (Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. B2-4141-104/2009), o visas jo turtas areštuotas. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 16 str. nuostatomis, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, o visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui (Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d.). Kreditorių reikalavimai, kurių prašymu buvo pritaikyti turto areštai, tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o visi ankstesni disponavimo turtu apribojimai (turto areštas) panaikinami, kadangi bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja ir juo bei lėšomis disponuoja administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 str.3 d. 3 p.). Vien dėl tokio teisinio reglamentavimo apelianto skunde išdėstytas prašymas leisti jam iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais bei valstybės ir socialinio draudimo fondo institucijomis negali būti tenkinamas, nes tai neatitiktų specialiųjų materialinių teisės normų – Įmonių bankroto įstatymo nuostatų. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.