- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-574-417-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-1-00855-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- Ž. S.
- Kategorijos
- 1.2.28.4Savavaldžiavimas (BK 294 str.)
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-574-417/2012
Teisėjas E. Mockaitis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.28.4.
2012 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 1 d., ir nubausta 10 (dešimties) MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Iš D. D. nukentėjusiajai Ž. S. priteisti 800 Lt (aštuoni šimtai) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 700 Lt (septyni šimtai) neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 294 str. 1 d. už tai, kad pagal sudarytą tarpusavio nuomos sutartį, kurioje nuo 2010 m. rugpjūčio 21 d. vienų metų laikotarpiui ji Ž. S. išnuomojo Tauragės rajono savivaldybei priklausantį socialinį būstą, t. y. vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji šio susitarimo nevykdė ir Ž. S. nebūnant namuose, ji savavališkai išnešė jos asmeninius daiktus (baldus, rūbus, indus) į kiemą ir sudėjo ant šaligatvio, dalis baldų buvo sugadinti ir sulaužyti, tokiu būdu ji padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, dėl to nukentėjusioji Ž. S. patyrė 800 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistoji D. D. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir jai bylą nutraukti. Nurodo, kad leido Ž. S. apsigyventi jai, D. D., suteiktame bute, nes planavo ilgai gydytis. Tačiau grįžus į namus 2010 m. rugsėjo pradžioje rado pakeistas buto spynas, Ž. S. į butą neįsileido, aiškindama, jog ji, D. D., neturi jokios teisės į šį butą, jog ji nemokės jokių komunalinių mokesčių. Apeliantė pažymi, jog buto sandėliuke buvo palikusi daug savo daiktų, dokumentų ir du telefonus. Rūsio užraktas taip pat buvo pakeistas, daiktų pasiimti iš rūsio nukentėjusioji neleido. Tik iškvietus policiją, pavyko pasiimti dokumentus bei telefonus. Todėl nuteistoji akcentuoja, kad būtent Ž. S. veiksmai ir sąlygojo, kad apeliantė iš buto iškraustė Ž. S. daiktus.
Nuteistoji D. D. nurodo, jog teismas konstatavo, kad buvo nepataisomai sulaužyta sekcija – išlaužti dauguma jos tvirtinimo įrengimų, tose vietose pažeistos ir sekcijos plokštės. Tuo tarpu liudytojai V. S., J. V. neparodė apie tai, kad daiktai buvo sulaužyti. Liudytoja G. B. teisme paliudijo, jog lauke ir laiptinėje matė sudėtų daug daiktų, tačiau lūžtančių baldų garsų negirdėjo, šukių nepastebėjo, tik matė išbarstytų kruopų. Todėl, apeliantės įsitikinimu, byloje nėra aišku, kad kas iš tikrųjų buvo sulaužyta – sekcija ar spinta. Teismas nesiaiškino, ar vėliau šis baldas buvo tinkamas naudojimui jį suremontavus. Mano, kad spinta (sekcija) jeigu ir buvo pažeista, tai tik nežymiai, todėl ir sugadinimas, jeigu toks buvo, buvo nežymus ir vertintinas žymiai mažesne suma. Pati Ž. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, jog spintą (sekciją) teko išmesti kaip netinkamą naudoti. Pastaroji taip pat nepateikė įrodymų, jog spinta (sekcija) buvo nauja ir už kiek ji buvo pirkta. Neįvardyta spintos reali kaina. Apeliantė pažymi, jog Ž. S. apklausiama pirmą kartą ikiteisminio metu nurodė, jog iškraustymo metu buvo sugadinti jos daiktai ir padaryta 580 Lt turtinė žala. Tik vėliau nurodė žymiai didesnę patirtą turtinę žalą – 3433 Lt. Todėl apeliantė mano, kad Ž. S. šiuo ieškiniu stengėsi neteisėtai praturtėti, taip parodydama savo nesąžiningumą. Mano, jog Ž. S. nepadarė didelės tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos, todėl veiksmai neatitinka BK 294 str. 1 d. tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų veikos požymių. Ir veiksmuose galbūt galima įžvelgti tik administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK188 str.
Nuteistoji atkreipia dėmesį, jog teismas konstatavo, kad Ž. S. pati savo veiksmais, t. y. pakeisdama buto spynas, apsilankydama savivaldybėje aiškintis dėl apeliantės pagrįstumo naudotis socialiniu būstu, suteikė motyvą imtis veiksmų, iškeldinant pastarąją iš tuo metu teisėtai priklausiusio buto. Be to, nuteistoji nurodė, jog neteisėti, apgaulingi Ž. S. veiksmai yra jos gyvenimo būdas, nes 2012-03-20 ikiteisminio tyrimo įstaigoje Tauragės AVPK jai buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų.
Taip pat apeliantė pažymi, jog teismas, skirdamas jai piniginę baudą bei nepamatuotai didelį turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, visiškai neatsižvelgė į jos turtinę padėtį – gauna tik VSDFV paskirtas išmokas. Be to, yra pasiėmusi paskolą baldams įsigyti, kurią reikia grąžinti, taip pat mokėti už būsto nuomą bei visus komunalinius patarnavimus.
Nuteistoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apeliantės skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad D. D. kaltė dėl savavaldžiavimo prieš Ž. S. įrodyta visiškai ir šių išvadų apeliantė skundo argumentais nepaneigia.
Vertindama apeliantės skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą ir kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
Nagrinėjamos bylos esmę sudaro kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas. Viena vertus, nukentėjusioji Ž. S. ir jos šeima, gyvenanti Tauragės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, kurį nukentėjusiajai subnuomojo nuteistoji D. D., šiai pareikalavus išsikelti iš ginčo buto atsisakė išsikelti, motyvuodama ne tarp Ž. S. ir D. D. sudarytos nuomos sutarties Ž. S. suteiktomis teisėmis, nuomotis ginčo butą iš D. D. iki 2011 m. rugpjūčio 21 d., bet pačios Ž. S. subjektyviu įsitikinimu, kad jei D. D. neteisėtai šį butą išnuomojo Survilų šeimai, teisės naudotis šiuo butu D. D. tarsi savaime neteko, nes pažeidė nuomos sutarties sąlygas. Kita vertus, nuteistoji suvokdama, kad išaiškėjus, jog ginčo butą be jo savininko įgalioto atstovo sutikimo išnuomojo ir tai gali būti pagrindas nutraukti su ja buto nuomos sutartį, neadekvačiai sureagavo į nukentėjusiosios bei jos šeimos narių veiksmus ir savavališkai įgyvendino savo, kaip teisėto ginčo buto nuomininko, teises, iškraustė S. iš jiems paties nuteistosios išnuomoto buto.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis apylinkės teismas pagrįstai D. D. veiksmus vertino kaip savavaldžiavimą. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai garantuoja savininkui teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti savininko nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Taigi tuo atveju, jei nukentėjusioji Ž. S. manė, kad D. D. subnuomojus ginčo butą jo savininko, Tauragės rajono savivaldybės, teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, pastaroji taip pat privalėjo elgtis kitaip. Tai yra ne tik informuoti Tauragės rajono savivaldybę apie D. D. abejotino teisėtumo sandorį, bet ir išsikelti iš minimo buto, kadangi formaliai pati nukentėjusioji taip pat aiškiai suvokė, kad teisėto pagrindo gyventi ginčo bute nei ji, nei jos šeimos nariai neturėjo, pati abejodama subnuomoto buto nuomos sutarties teisėtumu. Vargu ar šiuo atveju galima teigti, jog nukentėjusiosios veiksmai, kaip buto spynų pakeitimas, buvo nevaržantys iš esmės teisėtos nuomininkės D. D. teisių, todėl nukentėjusiosios veiksmuose galima įžvelgti konfliktiškumo ir provokacijos požymių. Tačiau, be abejonės, teisėjų kolegija neteisina ir nedekriminalizuoja nuteistosios D. D. neteisėtų veiksmų ir nemano, kad pastarieji buvo proporcingi Ž. S. atžvilgiu. Vis dėlto D. D. savo nusikalstamais veiksmais pažeidė Ž. S. nuosavybės teises į jos ir jos šeimos narių kilnojamuosius daiktus, t. y. juos sugadino trečiųjų asmenų pagalba išnešdama juos į lauką ir būtent dėl D. D. veiksmų, kad ir netiesiogiai, priklausė nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas. Ir tokie D. D. veiksmai laikytini neproporcingais, savavališkais ir asmens teises varžančiais, todėl kilęs konfliktas su Ž. S. peraugo į nusikalstamus veiksmus – savavaldžiavimą.
Tuo tarpu vertindama nukentėjusiajai priteistos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo dydį, teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas tinkami įvertino visas reikšmingas aplinkybes siekiant nustatyti nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tuo tarpu apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurios apeliacinės instancijos teismui duotų teisinį pagrindą abejoti nukentėjusiajai priteistos sumos žalai atlyginti pagrįstumu. Todėl paminėtasis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistosios veika, todėl naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendį nuteistajai D. D. pagal BK 294str. 1 d. apygardos teismui nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios D. D. apeliacinį skundą atmesti.