Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Gintaro Godos, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendis, kuriuo N. Š. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – N. Š. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 28 d., 17.20 val., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172 ir 173 punktų reikalavimus, kelio Širvintos–Rimučiai–Kernavė–Dūkštos 14–ajame kilometre nepasirinko saugaus važiavimo greičio, artėdamas prie ta pačia kryptimi dviračiu važiavusio R. Z. nesumažino greičio, dėl to automobilio dešiniąja puse atsitrenkė į dviračio galinę dalį. Nuo smūgio R. Z. buvo užmestas ant automobilio variklio dangčio ir nugara atsitrenkė į automobilio priekinį stiklą bei stogą, po to buvo permestas per stogą ir nukrito ant kelio. Nuo patirtų sužalojimų R. Z. mirė.

Pagal BK 2 straipsnio 3 ir 4 punktus asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs nusikalstamą veiką, kuri atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį. Kasatorius teigia, kad jo veikoje nėra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 3 punkto, 7 straipsnio, 20 straipsnio, 44 straipsnio 5, 6 punktų reikalavimų, pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą nesivadovavo įrodymais, paneigiančiais jo kaltę padarius nusikalstamą veiką. BK 281 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl buvo privalu patikrinti ir įvertinti visų eismo dalyvių veiksmus. Kasatorius teigia, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Atsižvelgiant į eismo intensyvumą, matomumą, meteorologines sąlygas, jis pasirinko saugų, maždaug 65–90 km/val. greitį, važiavo tvarkingu automobiliu, buvo blaivus, atsiradus kliūčiai, ėmėsi priemonių susidūrimui išvengti. Važiuojamojoje kelio dalyje dviratininką pastebėjo likus iki jo 30–40 metrų atstumui, automobilį stabdė, tačiau išvengti susidūrimo nebuvo techninių galimybių. Jam pačiam atrodė, kad dviratininką pamatė maždaug prieš 6 metrus. Iš toliau dviratininko nematė ne tik jis, bet ir kelią stebėjusi jo žmona bei priešais atvažiuojančios mašinos vairuotojas ir keleivis. Iš tolesnio atstumo dviratininkas nebuvo matomas, nes nukentėjusysis dviratį vairavo be apšvietimo įrengimų.

Specialisto V. Matusevičiaus išvados nėra kategoriškos. Jose teigiama, kad 90 km/val. greitis buvo priimtinas, jei kelio ir jo elementų matomumas buvo ne mažesnis kaip 74 metrai, kad susidūrimo išvengti buvo galima, jeigu buvo galimybė dviratininką pamatyti prieš 74 metrus. Eksperimentas buvo atliktas nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų – nesudarant sąlygų, artimesnių buvusioms, nedalyvaujant nei jam, nei jo gynėjai, panaudojant kitas transporto priemones, pasirenkant tik 20 km/val. greitį, o tai iš esmės iškreipia kliūties matomumo rezultatą. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kaip iki susidūrimo važiavo dviratininkas, kodėl jo nesimatė, kada jis įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį. Specialistai nustatė, kad dviratininkas prieš pat susidūrimą važiavo keliu lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui, ta pačia kryptimi kaip ir jo automobilis, tačiau specialisto V. Mitunevičiaus išvadoje nepaneigiama ir įvažiavimo į kelią versija.

Specialistas V. Matusevičius išreiškė savo nuomonę, kad dviratininkas Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Tokia jo nuomonė nepagrįsta ir prieštarauja bylos medžiagai. Dviratininkas buvo girtas, važiavo nedegant baltos šviesos žibintui, vežė gyvų triušių krovinį, žiemą, esant apsnigtai kelio dangai, vairavo dviratį be žieminių padangų, t. y. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 60, 68, 103, 104, 110.5, 246, 247.2, 247.3, 248, 278, 282.5 punktų reikalavimų. Šių taisyklių pažeidimas galėjo būti tiesioginė eismo įvykio priežastis, nes dviratininkas, važiuodamas tamsiu paros laiku be apšvietimo, nesudarė realios galimybės jį pastebėti, girtas vairuodamas dviratį su gyvų triušių kroviniu galėjo jo nesuvaldyti. Tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nenustatyta, kokiu būdu buvo vežami triušiai. Be to, neaišku, kur dviratininkas praleido keletą valandų nuo to laiko, kai išvažiavo iš brolio sodybos, kur gėrė ir laikė triušius. Nepaneigta versija, kad maišas galėjo būti užkritęs ant dviračio atšvaitų.

Versijos, kad dviratininkas netikėtai įvažiavo į važiuojamąją kelio dalį, kad jo nesimatė dėl to, kad nedegė žibinto šviesa, jog nebuvo arba buvo maišu uždengtas atšvaitas, liko nepaneigtos. Apžiūros metu ant dviračio atšvaito nebuvo, ant kelio rasti stikliukai nebuvo identifikuoti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad susidūrimo metu ant dviračio galinės dalies buvo matomas atšvaitas, kad dviratininkas prieš susidūrimą važiavo kelio dešiniąja dalimi lygiagrečiai su jo (kasatoriaus) mašina, kad triušių krovinys buvo tinkamai pritvirtintas ir nekliudė vairuoti, tėra tik prielaidos, nes niekas nematė, kaip važiavo dviratininkas iki susidūrimo. Be to, kasatorius teigia, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl į vieno specialisto išvadas atsižvelgia, kitas pripažįsta nepagrįstomis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatoriaus prašymą – panaikinti jį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują – apkaltinamąjį nuosprendį BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, N. Š. išteisino nepagrįstai, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog N. Š. padarė nusikalstamą veiką ir todėl turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, jame turi nurodyti nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad įrodymai, patvirtinantys N. Š. kaltumą, įvertinti neteisingai, pagrįsta pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ištirtų įrodymų analize, motyvai, paaiškinantys, kodėl kitaip vertinami apskųsto nuosprendžio įrodymai, išsamūs ir argumentuoti.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir, įvertinęs įrodymų visumą, N. Š. keltas versijas, kad R. Z. kelio važiuojamojoje dalyje atsirado netikėtai, išsukęs iš šalikelės, kad dviratis buvo be atšvaito arba atšvaitas buvo uždengtas maišu, kuriame buvo vežami triušiai, motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad teismo įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nagrinėjant bylą rungimosi principas nebuvo pažeistas, gynybos teisės nebuvo suvaržytos, visi N. Š. prašymai buvo sprendžiami, o tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistasis, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas buvo šališkas (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ne tik apeliacinės, bet ir pirmosios instancijos teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, buvo nustatęs, kad R. Z. vairuojamas dviratis buvo su atšvaitais. N. Š. išteisinimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad byloje negalima konstatuoti, jog atšvaitas buvo matomas, nes R. Z. vežamas krovinys buvo maiše, kuris galėjo jį uždengti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą apžiūrėjęs dviratį, nustatęs atstumus nuo pasostės atramos ir bagažinės galinės dalies iki atšvaito tvirtinimo vietos, sulyginęs juos su įvykio vietoje rasto maišo, kuris buvo perlenktas ir surištas, dydžiu, išanalizavęs liudytojų parodymus ir kitus nuosprendyje išdėstytus įrodymus, padarė motyvuotą išvadą, kad dviračio atšvaitas nebuvo uždengtas ir buvo matomas. Byloje nustatyta, kad N. Š. vairuojamas automobilis kontaktavo su ta pačia kryptimi apie 0,3–0,5 metrų atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies dešiniojo krašto važiavusio dviračio galine (ratu, purvasargiu, bagažinės galinėmis atramomis), o ne kuria nors kita jo dalimi. N. Š. viso bylos proceso metu teigė, kad dviratininką pamatė maždaug 5–6 metrų atstumu, specialisto V. Mitunevičiaus išvadoje teigiama, kad techniniu požiūriu tikėtina, jog automobilio vairuotojas sureagavo stabdyti kliūčiai esant 30,7–42,5 metrų atstumu, todėl neturėjo techninių galimybių išvengti susidūrimo. Byloje nustatyta, kad N. Š., važiuodamas paties nurodytu apie 90 km/val. greičiu, turėjo galimybę pastebėti R. Z. ne mažesniu kaip 74 metrų atstumu ir turėjo techninę galimybę išvengti jo partrenkimo laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį. Kasatoriaus nuorodos, kad eksperimento metu gautais duomenimis nebuvo galima remtis, nes jis atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, atmestinas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai pažymėta, kad eksperimentas (BPK 197 straipsnis) buvo atliekamas tomis pačiomis, kaip ir įvykio metu, sąlygomis, buvo naudojamas to paties modelio automobilis, tos pačios spalvos dviratis ir atšvaitas. Eksperimento metu nustatyta, kad ant dviračio esant atšvaitui jo matomumas viršija 100 metrų. Tai, kad bandymai buvo daromi važiuojant 20 km/val. greičiu, nėra pagrindas pripažinti, kad duomenys gauti neteisėtu būdu. Eksperimento rezultatų reikšmingumas yra vertinimo, kaip ir kitų byloje ištirtų įrodymų, dalykas. Prašymų pakartoti eksperimentą nebuvo pareikšta, be to, pagal paties N. Š. parodymus, susidūrimo nepavyko išvengti ne todėl, kad jis per vėlai pamatė dviračio atšvaitus, o kad apskritai jų nematė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl specialisto A. Mitunevičiaus išvadų yra pasisakyta, be to, pažymėtina ir tai, kad dėl esminių dalykų specialistų išvados nėra prieštaringos.

Dėl Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalies taikymo

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes N. Š. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Byloje nustatyta, kad N. Š. pažeidė KET 53, 172 ir 173 punktų reikalavimus, t. y., vairuodamas automobilį tamsiu paros laiku, nepasirinko, atsižvelgiant į kelio sąlygas ir matomumą, saugaus važiavimo greičio, artėdamas prie ta pačia kryptimi dviračiu važiavusio R. Z., kuris važiavo 0,3–0,5 metrų atstumu nuo dešiniojo kelio krašto, ant dviračio galinio ratlankio esant atšvaitui, laiku nesumažino važiavimo greičio, dėl to automobilio frontalinės plokštumos dešiniąja puse atsitrenkė į dviračio galinę dalį ir partrenkė juo važiavusį R. Z., kuris nuo patirtų sužalojimų mirė.

N. Š. padaryto BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji (veika, pasekmės ir priežastinis ryšys) bei subjektyvieji (kaltė, pasireiškianti neatsargumu) požymiai yra nustatyti nuosprendyje išdėstytais ir išanalizuotais įrodymais, todėl kasatoriaus teiginys, kad jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo N. Š. kasacinį skundą atmesti.