Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu ir 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2020 m. birželio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2022 m. vasario 21 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

4) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 48 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą bei įpareigojant 3 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams ir automobilio konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 190 Eur;

5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., ir įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams ir automobilio konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 900 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. 2024 m. spalio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant 6 mėnesių intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą bei įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams bei konfiskuotas turtas. 2025 m. kovo 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimi panaikintas 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi paskirtos subendrintos 90 parų arešto bausmės vykdymo atidėjimas;

6) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis, 2024 m. birželio 22 d., apie 22.47 val., Kretingos raj., kelyje Salantai – Grūšlaukė – Benaičiai 8 km 220 m, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,72 ‰ (promilių) neblaivumas.

Kaltinamasis T. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. birželio 22 d. su K. I., jo drauge R. ir K. Š. buvo sodyboje adresu (duomenys neskelbtini); sodyboje alkoholį (alų, šampaną) vartojo su K., K. I. ir R.. Vėliau visi sugalvojo nuvažiuoti į Palangą, todėl, jis, jausdamasis ganėtinai gerai, sėdo už automobilio vairo. Važiuojant link tikslo į kelią išėjo žmogus, jis bandė išvengti atsitrenkimo į jį, dėl to nuvažiavo nuo kelio. Automobilis priklausė K. Š., kuri yra jo draugė. K. buvo kartu su juo, tačiau nematė, kad jis buvo neblaivus; jai pamelavo, kad yra blaivus ir pasakė, kad automobilį vairuos jis. Savo finansinę padėtį vertina kukliai, paskutinius du metus faktiškai nieko nedirbo, šiuo metu neturi pajamų, atlikinėja bausmę. Pastovaus darbo neturi, nežino kokios bus pajamos išėjus iš įkalinimo įstaigos. Yra išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą.

Kadangi kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. L. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2025 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 22 d., apie 22.45 val., T. L., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,72 ‰ (promilių) neblaivumas, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė. Eismo įvykio metu buvo sužalota R. T., kuri dėl patirtų nežymių sužalojimų išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 1-6).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000379531) nustatyta, kad 2024 m. birželio 22 d., 22.47 val., pranešėjas pranešė, jog važiuojant link Salantų, miestelio pabaigoje, guli į griovį įvažiavęs ir apsivertęs automobilis (1 t., b. l. 12-16).

Iš 2024 m. birželio 23 d. eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad 2024 m. birželio 22 d. eismo įvykio metu automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio į griovį, matomos likusios nuvažiavimo žymės (1 t., b. l. 68).

Iš 2024 m. birželio 22 d. transporto priemonės apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir užfiksuoti jo apgadinimai (1 t., b. l. 69-76).

Iš 2025 m. birželio 5 d. objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) pateiktas garso įrašas, kuriame girdimas pranešėjos ir BPC darbuotojos pokalbis. Pokalbio metu pranešėja nurodo, jog Kretingos rajone, prie Grūšlaukės baigiamojo ženklo, važiuojant link Salantų, griovyje stovi apsivertęs automobilis, pakelėje sustojęs automobilis, kurio keleiviai traukia iš apsivertusio automobilio asmenis, kurie galimai neblaivūs; pagal parnėšėją, apsivertusiu automobiliu važiavo 4 asmenys (1 t., b. l. 60-63).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenų nustatyta, kad 2024 m. birželio 22 d. T. L. alkotesteriu pirmo tikrinimo metu 23.08 val. nustatytas 2,98 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 23.30 val. – 2,72 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 43-45).

Iš 2024 m. birželio 23 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Tiekėju g. 32, Kretinga (1 t., b. l. 81).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas – MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 78).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2002 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM – 1 570 Eur (1 t., b. l. 79).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. Š. parodė, kad 2024 m. birželio 22 d. ji buvo jai priklausiančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tuometiniu sugyventiniu T. L., drauge R. T. bei jos draugu K. I.; visi vartojo alkoholį. Vėliau vakare, tikslaus laiko neprisimena, visi nusprendė važiuoti iš sodybos lauk, tačiau kelionės tikslo neprisimena. Atsimena, kad visi susidėjo į jos įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). T. sėdo už automobilio vairo, ji sėdėjo šalia keleivio vietoje, o ant galinės sėdynės sėdėjo R. su K.. Kodėl nusprendė, kad automobilį neblaivus vairavo T., neprisimena. Jiems važiuojant į kelią išėjo kažkoks asmuo ir T., norėdamas jo išvengti, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir įvažiavus į griovį, vertėsi; visi išlipo iš apvirtusios transporto priemonės. Pamena, kad R. T. buvo blogai, todėl žmonės iš pakeleivingų automobilių iškvietė medikus ir pareigūnus. Ką nurodė atvykusiems pareigūnams apie tai, kas vairavo automobilį, neprisimena, nes buvo šokas ir stresas dėl eismo įvykio (1 t., b. l. 26-29)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. T. parodė, kad 2024 m. birželio 22 d. ji kartu su tuometiniu draugu K. I., drauge K. Š. ir jos draugu T. L. buvo sodyboje (duomenys neskelbtini), kuri priklauso K.. Kiek prisimena, visi sodyboje vartojo alkoholį, tačiau kas ir kiek išgėrė, negali pasakyti. Vakare, tikslaus laiko nežino, kažkas iš jų sugalvojo nuvykti į miestelio šventę. Už K. priklausančio automobilio, kuriuo jie buvo atvykę, vairo sėdo T., šalia jo į keleivio vietą atsisėdo K., o ji su K. sėdėjo gale. Jiems važiuojant automobiliu, kurį vairavo T., įvyko eismo įvykis, nes T. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir automobilis vertėsi. Dėl kokių priežasčių T. nesuvaldė automobilio, neprisimena, buvo stipriai neblaivi. Ar koks asmuo buvo išėjęs į važiuojamąją kelio dalį, ji nematė. Kas vyko po eismo įvykio, kaip išlipo iš automobilio, ji neprisimena, buvo šoke, strese, ar buvo praradusi sąmonę, nežino. Tik prisimena, kaip atvyko greitoji, ji buvo nuvežta į ligoninę, kur buvo apžiūrėta ir paleista į namus. Daugiau dėl įvykio ji į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja. (1 t., b. l. 33-36).

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo T. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis T. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė ne tik pavojų eismo saugumui ir visuomenei, bet ir realų autoįvykį, kurio metu buvo padaryta žala su juo kartu važiavusios keleivės sveikatai. Kaltinamasis anksčiau teistas, jo teistumas neišnykęs, kaip nustatyta, po šios nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo byloje, jis kelis kartus buvo nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. vairavimą neblaiviam; per pastaruosius 3 kartu daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 13 punktas). T. L. yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į tai, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, toks kaltinamojo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, rodanti cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles. Kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kaltinamajam T. L. skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Taip pat spręstinas kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, klausimas. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio: įvykio vietoje alkotesteriu pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 2,98 promilių neblaivumas, antruoju – 2,72 promilių neblaivumas. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis sukėlė ir eismo įvykį, kurio metu nukentėjo su juo kartu važiavusi keleivė. Aptariamu nuosprendžiu kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn už tokią nusikalstamą veiką traukiamas pirmą kartą, tačiau pažymėtina, jog po jos padarymo kaltinamasis dar kelis kartus vairavo neblaivus automobilį ir buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į visą tai, siekiant valstybės vardu adekvačiai sureaguoti į jo elgesį ir užkirsti kaltinamajam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, T. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant 4 metų 6 mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos (2025 m. birželio 4 d.).

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad T. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nustatyta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė yra K. Š.. Pastaroji ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog įvykio dieną buvo kartu su kaltinamuoju, kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir, žinodama, kad jis yra neblaivus, vis tiek leido kaltinamajam vairuoti jos įmonei priklausantį automobilį. Atsižvelgiant į tai, byloje yra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai, leidžiantys konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau pažymėtina, jog automobiliu nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu automobilis patyrė stiprius apgadinimus, todėl nėra tinkamas naudoti ir realizuoti; tai pripažįstama BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybe, kad tokio turto natūra konfiskuoti būtų netikslinga, todėl konfiskuotina jo rinkos vertė. Nusprendus konfiskuoti nusikaltimo priemonės rinkos vertę, vadovaujantis šiuo klausimu suformuota teismų praktika, ji nustatoma pagal byloje esančius duomenis apie šią vertę iki eismo įvykio, nes eismo įvykio metu automobiliui padaryti apgadinimai ir su tuo susijęs ženklus jo rinkos vertės sumažėjimas yra kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekmė, už kurią tik jis pats ir yra atsakingas (BK 67 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-164-222/2019). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, automobilio „Toyota Corolla“, 2002 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1 570 Eur. Duomenų apie kitokią šio automobilio vertę (mažesnę) teismui nepateikta, todėl ši suma iš jo ir konfiskuotina. Mažinti šią sumą teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, konfiskuotina suma visiškai atitinka automobilio nusidėvėjimą, kaltinamasis T. L. jokių įrodančių dokumentų apie savo šeimą ar turtinę padėtį nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei T. L. nustatyti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, T. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 4 (keturis) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos (2025 m. birželio 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, T. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 570 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt eurų).

2025 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro S. P. priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Toyota Corolla“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo , o po to – panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.