Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. atstovo advokato Aleksandro Višnevskio (Aleksander Višnevski) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atmestas G. B. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-911-2021, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 20 d. nutarimu NZT-ANR_N-911-2021 G. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 333 straipsnio 3 dalį paskirta 220 eurų bauda, už tai, kad Institucijos specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę gauto T. M. 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašymo pagrindu, 2021 m. sausio 6 d. 12.05 val. atliko G. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, Registro Nr. (-), duomenys, žemės sklypo kadastro Nr. (-), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemes sklypo plotas – 3,0800 ha, žemės ūkio naudmenų plotas viso - 3,0800 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), naudojimo neplaninį patikrinimą vietoje ir surašė 2021 m. sausio 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-6-(14.48.78.) (toliau – patikrinimo aktas), konstatuojant nustatytus pažeidimus, o būtent, jog Žemės sklypas apleistas, apaugęs aukštažole augalija, 1-2 metų sumedėjusios augalijos atžalomis, susiformavę kupstai, sklype likę sumedėjusios augalijos liekanos. Minėtais veiksmais pažeisti Lietuvoj Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimai, kad: „žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą <...> racionaliai naudoti ir tausoti žemę <...>“, taip pat Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 1 punkto 1.2 ir 1.6 papunkčiai, kuriuose numatyta, kad pievos turi būti geros agrarinės būklės, ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos, ariamosios žemės, ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukta G. B., nesutikdama su Institucijos 2021 m. gegužės 20 d. nutarimu NZT-ANR_N-911-2021, apskundė šį nutarimą teismui. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rūmai, išnagrinėjęs G. B. pateiktą skundą dėl Institucijos 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo panaikinimo, 2021 m. spalio 14 d. priimta nutartimi (toliau ir – skundžiama nutartis) skundą atmetė, konstatavęs, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog G. B. nesutvarkė jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo taip, kad jis būtų tinkamai naudojamas pagal tikslinę žemės ūkio paskirtį, žemės sklypas buvo nenušienautas ir neprižiūrėtas, todėl Institucijos nutarimu ji pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį ir nubausta administracine nuobauda – 220 eurų bauda.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną G. B. atžvilgiu nutraukti, taip pat priteisti iš valstybės G. B. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, žemės sklypas negali būti laikomas sutvarkytu ir galimu naudoti pagal tikslinę jo paskirtį. Institucija nurodė, kad sklypo patikrinimas buvo atliktas 2021 m. sausio 6 d., o patikrinimo aktas surašytas 2021 m. sausio 11 d., tai yra žiemos metu, kai žemės sklypas buvo apklotas sniegu. Žemės sklype esantis sniegas taip pat buvo užfiksuotas ir patikrinimo akto priede Nr. 1 pateiktose nuotraukose. Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad iš šių nuotraukų apskritai yra sunku kažką nustatyti. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (toliau ir – Aprašas) 1 punkte nurodyta, kad žemės ūkio naudmenos turi atitikti šiuos geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus – ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos (1.2. papunktis).

5.2. Kiekvienas žemės sklypas yra tvarkomas pavasario – vasaros sezonų metu, tai yra šiltuoju metų laiku. Žiemos sezono metu, kuomet žemės sklypas yra padengtas sniegu, žolės ir kitos augmenijos pjovimas objektyviai nėra įmanomas dėl techninių ir meteorologinių priežasčių. Taip pat visa žolės ir kitos augmenijos pjovimui skirta įranga ir technika (žoliapjovės, trimeriai, traktoriai ir pan.) yra pritaikyta naudoti šiltuoju sezono metu. Taigi, anot nubaustosios atstovo, G. B. objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės nupjauti žolės žemės sklype žiemos metu, kuomet buvo atliekamas šio sklypo patikrinimas. Skunde akcentuojama, kad tiek Institucijos patikrinimo akte bei nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma aukštažolė augmenija ar sumedėjusios augmenijos liekanos yra 2020 metų rudens žolės ir kitos augmenijos nežymios ataugos, likusios po žemės sklypo tvarkymo (žolės ir kitos augmenijos nupjovimo) 2020 metų vasaros metu.

5.3. Skunde teigiama, kad G. B., būdama rūpestinga ir atsakinga žemės sklypo savininkė, kiekvienų metų vasaros sezono metu rūpinasi ir tvarko šį sklypą, ne mažiau kaip vieną kartą vasaros sezono metu nupjaudama žolę bei išnaikindama nenaudingą augmeniją. 2020 metų vasarą žemės sklype ji taip pat buvo nupjovusi žolę ir kitą nenaudingą augmeniją. Šias aplinkybes patvirtina tai, jog pastaroji anksčiau nei karto nebuvo nubausta administracine tvarka už žemės sklypo nepriežiūrą, be to, į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 5 d. darbų atlikimo sutartis su UAB „K.“ dėl augmenijos nurodytame žemės sklype išnaikinimo. Į bylą pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad 2017-2019 m. laikotarpiu G. B. priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į apleistų žemės sklypų registrą, tačiau 2021 m. liepos mėn. iš šio registro buvo pašalintas. Taigi, šis žemės sklypas patikrinimo metu negalėjo būti laikomas neprižiūrėtu. G. B. nurodė, kad 2020 metų vasarą ji buvo nušienavusi žolę iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., kaip to yra reikalaujama Apraše ir daugiau žolės nepjovė. Patikrinimo metu užfiksuota augmenija yra būtent po paskutinio pjovimo ataugusi žolė. Byloje nėra nei vieno įrodymo apie tai, kad patikrinimo metu užfiksuota augmenija negalėjo užželti per vasaros ir rudens laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, darytina išvada, kad G. B. jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė.

5.4. Advokatas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašo 1.6 papunktyje yra nurodyta, kad ariamosios žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Nurodo, kad šiuo atveju nėra nustatyta ar G. B. žemės sklype iš viso buvo sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių, o kaip minėta, pagal Aprašo 1.6 papunktį sklypas laikomas neprižiūrėtas tokiu atveju, jeigu jame rasta būtent šioje normoje nurodyta augalija. Tuo tarpu G. B. žemės sklype buvo rasti tik žolės kupstai, kurie, pagal aptariamo Aprašo papunktį, nėra laikomas pažeidimu, tai yra jų buvimas neįrodo, kad sklypas yra apleistas ir neprižiūrėtas.

5.5. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. atstovas advokatas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime išdėstytais išaiškinimai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021 suformuota praktika, o taip pat ir ANK 666 straipsnio nuostatomis, prašo priteisti G. B. naudai iš valstybės jos šioje administracinio nusižengimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (už advokato teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose), kurias pagrindžia į bylą pateikti dokumentai.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos įgaliota atstovė L. K. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti galioti nepakeistą ir G. B. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

6.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad G. B. nuosavybės teise priklausantis 3,0800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtiniu), yra apleistas, apaugęs aukšta žole bei augalija, sumedėjusios augalijos atžalomis, susiformavę kupstai, sklype likę sumedėjusios augalijos liekanos. Institucijos užfiksuoti duomenys sutampa su fotonuotraukose užfiksuotomis aplinkybėmis. Surašytame patikrinimo akte taip pat užfiksuota, kad šis žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį, užfiksuota aukšta žolė, krūmai, medžiai. Šiame akte nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas specialistas G. S., atlikęs žemės sklypo patikrinimą, patvirtino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei nurodė, kad per puse metu negalėjo susiformuoti sumedėjusios augalijos atžalos bei kupstai, kad žemės sklypas ilgą laiką nebuvo tvarkomas. Taigi, G. B. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, kadangi jos žemės sklypas yra apleistas ir netvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal žemės ūkio paskirtį, jame nėra palaikoma gera agrarinė būklė, kaip to reikalauja Aprašo nuostatos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

G. B. atstovo advokato apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliaciniu skundo bei atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų ir jas pagrindžiančių motyvų dėl G. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 333 straipsnio 3 dalyje.

4. ANK 333 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės, kurios plotas viršija tris, bet neviršija dešimt hektarų, nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinio pobūdžio, todėl, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti kokių konkrečių teisės aktų reikalavimus, susijusius su ANK 333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta veika, jis pažeidė. Institucijos 2021 m. gegužės 20 d. surašytame nutarime nurodyta, kad G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos žemes įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus bei Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 1 punkto 1.2 ir 1.6 papunkčius.

5. Lietuvos Respublikos žemes įstatymo 21 straipsnyje yra reglamentuotos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Šio straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatos įpareigojo žemės savininkus naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius. Tuo tarpu Aprašo 1 punkto 1.2 papunktyje numatyta, jog ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos <...>. To paties aprašo 1 punkto 1.6 papunktyje įtvirtinta, kad ariamosios žemės, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose, sodų ir uogynų tarpueiliuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Pavienės piktžolės yra tokios piktžolės, kurios nestelbia auginamų augalų.

6. Iš byloje esančio VĮ ,,Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 3,0800 ha ploto žemės sklypas Nr. (-), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo 2013 m. birželio 6 d. priklauso G. B.. Šio daikto pagrindinė naudojimo paskirti: žemės ūkio (b. l. 134). Taigi, atsižvelgiant į žemės sklypo paskirtį, yra akivaizdu, kad jo priežiūrai yra taikomos aukščiau aptartų teisės aktų nuostatos. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. atstovas laikosi pozicijos, kad žemės sklypo patikrinimo veiksmai nepagrįstai buvo atlikti žiemą, kai įprastai nei šienavo, nei žolės pjovimo darbai nėra vykdomi. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad G. B. priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, o tai reiškia, jog, nepriklausomai nuo metų laiko, jis negali būti apleistas ir neprižiūrėtas, o atvirkščiai – tokios paskirties sklype turi būti visada palaikoma gera agrarinė būklė. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad viso proceso metu G. B. atstovo pateikiama įvykio versija, jog žemės sklypo patikrinimo metu buvo užfiksuota po 2020 metų vasarą atlikto pjovimo ataugusi žolė, yra paneigta. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamas sklypas buvo nenušienautas ilgiau nei vienerius metus.

7. Iš 2021 m. sausio 11 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (-) matyti, kad 2021 m. sausio 6 d. G. B. priklausančio žemės sklypo patikrinimas buvo atliktas 2020 m. rugpjūčio 7 d. paduoto skundo (1GS-925) pagrindu. Taigi, jau 2020 metų vasaros pabaigoje sklypas buvo apleistas. Akte užfiksuota, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog žemės sklypas neprižiūrėtas, apaugęs aukštažole augalija, formuojasi kupstai, jame išaugusios 1-2 metrų sumedėjusios augalijos atšakos. Sumedėjusi augalija kirsta prieš 1-2 metus, nukirstos liekanos paliktos sklype (b. l. 31-35). Į bylą pateiktos 2021 m. sausio 6 d. atlikto patikrinimo metu darytos nuotraukos taip pat patvirtina, kad žemės sklypas nesutvarkytas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, tai yra sklypas apžėlęs ir vešliai apaugęs aukšta augalija, matomi sumedėję žoliniai stagarai (b. l. 149-152). Priešingai, nei nurodoma skunde, iš šių nuotraukų aiškiai matyti, kad žemės sklypas yra apleistas ir nenaudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas specialistas G. S., kuris 2021 m. sausio 6 d. atliko žemės sklypo patikrinimą, patvirtino visas 2021 m. sausio 11 d. patikrinimo akte nurodytas aplinkybes bei pridūrė, kad sklype užfiksuota augalija negalėjo ataugti nuo 2020 m. rugpjūčio iki sausio mėnesio. Sumedėjusi augalija, kupstų ir stiebų žemės sklype buvimas rodo, kad jame iš tiesų nebuvo šienauta ne vienerius metus (b. l. 174-177). Pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad privalomas kasmetinis šienavimas G. B. priklausančiame žemės sklype nebuvo atliktas, kadangi patikrinimo metu užfiksuota augalija negalėjo ataugti per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 6 d. Atsižvelgus į tai, kad sklypas apleistas, nėra abejonių, jog jis yra netinkamas ir nenaudojamas žemės ūkio paskirčiai.

8. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad tai, jog 2020 metų vasarą žemės sklype buvo atlikti žolės pjovimo darbai, patvirtina faktas, kad G. B. anksčiau nei karto nebuvo nubausta administracine tvarka už žemės sklypo nepriežiūrą, o taip pat ir į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 5 d. darbų atlikimo sutartis su UAB „K.“ dėl augmenijos nurodytame žemės sklype išnaikinimo. Apygardos teismas pažymi, kad nors G. B. anksčiau niekada nebuvo bausta administracine tvarka už žemės sklypo nepriežiūrą, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad iki šioje byloje užfiksuotų pažeidimų ji nebuvo rūpestinga ir atsakinga žemės sklypo savininkė bei valdytoja. Tokią išvadą pirmiausia pagrindžia apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog 2017-2019 metais G. B. priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į apleistų žemės sklypų registrą, o iš jo pašalintas tik 2020 vasarą. Be to, šio žemės sklypo patikrinimo veiksmai buvo vykdomi ir 2019 metais. Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-431-(14.48.78.) matyti, kad žemės sklypas nėra naudojamas pagal tikslinę paskirtį, yra apaugęs aukšta žole, krūmais ir medžiais (b. l. 8-12). Nors po šio akto priėmimo žemės sklypo savininkė (G. B.) ir ėmėsi tam tikrų tvarkymo veiksmų, tai yra 2019 m. rugsėjo 5 d. sudarė darbų atlikimo sutartį su UAB ,,K.“, visgi, kaip matyti, pagal sutartį, ši įmonė įsipareigojo tik nukirsti ir išvežti nelikvidžią medieną iš jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (b. l. 133), o ne nušienauti ir sutvarkyti žemės sklypą, kaip po reikalauja Aprašo 1 punkto 1.2 papunkčio nuostatos.

9. Kita vertus, apygardos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad G. B. administraciniame kaltinime inkriminuojamas Aprašo 1 punkto 1.6 papunkčio pažeidimas byloje nėra įrodytas. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 1 punkto 1.6 papunktį, sklypas yra laikomas neprižiūrėtas tik tokiu atveju, jeigu jame yra sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nei patikrinimo akte, nei administracinio nusižengimo protokole, nei administracinio nei nutarime nėra nurodyta, kad 2021 m. sausio 6 d. atlikto G. B. priklausančio žemės sklypo patikrinimo metu, jame būtų buvę užfiksuotos sustabarėjusios, taip pat sėklas subrandinusios arba išsibarsčiusios piktžolės. Skundą nagrinėjantis teismas, perklausęs į Lietuvos teismų sistemą ,,Liteko“ patalpintą 2021 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad jo metu apklaustas liudytojas G. S. nurodė, jog patikrinimo metu jis nenustatinėjo rastos augalijos rūšies ir nedarė jos aprašymo. To paties teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. atstovui uždavus specialistui G. S. klausimą, ar žemės sklype buvo rastos kokios nors rūšies piktžolės, šis atsakė, kad patikrinimo metu buvo užfiksuotas tik žemės sklypo apleidimas ir tai, kad jis nėra geros agrarinės būklės, ko reikalauja jo naudojimo paskirtis (garso įrašo laikas 14.48 val. – 16.00 val.). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog G. B. sklype buvo rasta piktžolių, tai yra augalijos, kurios buvimas žemės sklype ir sudaro Aprašo 1 punkto 1.6 papunkčio pažeidimo esmę, darytina išvada, kad šis pažeidimas jai inkriminuotas nepagrįstai, todėl iš administracinio kaltinimo yra šalintinas. Toks aukštesniojo teismo sprendimas nešalina G. B. administracinės atsakomybės pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį, kadangi, kaip minėta, nustatyta, jog ji pažeidė kitų jai inkriminuotų teisės aktų nuostatas: Lietuvos Respublikos žemes įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus bei Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“1 punkto 1.2 papunktį.

10. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. B. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 333 straipsnio 3 dalį. G. B. administracinė nuobauda – 220 eurų bauda, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio nuostatų.

Dėl bylinėjimo išlaidų

11. Apeliaciniame skunde taip pat pateikiamas prašymas priteisti G. B. naudai iš valstybės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje administracinėje byloje. Apygardos teismas, įvertinęs šį prašymą, sprendžia, kad jo tenkinti nėra jokio pagrindo.

12. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Taigi, įvertinus tai, kad apeliacinis skundas yra netenkinamas ir G. B. administracinio nusižengimo byla nėra nutraukiama, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apmokėjimas už advokato A. V. teisines paslaugas, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį pakeisti ir pašalinti šio teismo nustatytą aplinkybę, jog G. B. pažeidė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 1 punkto 1.6 papunktį.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.