Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-2135-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-17
Bylos Nr.
2S-2135-527/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12111-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
E. S.
Civilinė byla Nr. 2S-2135-527/2014;teisminio proceso Nr. 2-69-3-12111-2014-3;procesinio sprendimo kategorijos: 103.4; 106.3; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16273-918/2014 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui priteisimo (išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ieškovė pateikė ieškinį nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, nustatyti bendravimo su nepilnamete tvarką. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros V. S. išlaikymui po 500 Lt, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kauno apylinkės teismas 2014-07-07 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti (b. l. 40–41). Teismas, nustatęs, kad ieškovė, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečiam šalių vaikui periodinį išlaikymą, kurio dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.), nedetalizavo vaiko poreikių, ieškovę įpareigojo patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir pateikti vaiko poreikių suvestinę. Teismo nuomone, net ir prašant priteisti teismų praktikoje formuojamo orientacinio dydžio išlaikymą, tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos detalizuoti vaiko poreikius. Vaiko poreikių suvestinė reikalinga ne tik pagrįsti ieškinio faktinį pagrindą, tačiau būtina ir atsakovui ruošiant atsiliepimą į ieškinį ir vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė, atstovaujama advokatės L. K., atskiruoju skundu (b. l. 47–49) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-07-07 nutartį.

Atsiliepimas

Apeliantė nesutinka, kad vaiko poreikių suvestinė reikalinga ne tik pagrįsti ieškinio faktinį pagrindą, tačiau būtina ir atsakovui ruošiant atsiliepimą į ieškinį ir vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 500 Lt periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kas yra pusė šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos, kuri teismų praktikoje yra pripažinta minimaliu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Todėl prašomo išlaikymo 500 Lt suma tikrai nelaikytina žymiai per didele ar neprotinga, kadangi ieškovė rūpindamasi dukra perka jai maistą, vitaminus, rūbus, avalynę, turi padengti darželio, kitas ugdymo išlaidas. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra realus ir toks, kuris užtikrintų pusę būtiniausių vaiko poreikių.

Iš teismo teiginio, kad vaiko poreikių suvestinė yra būtina ir atsakovui ruošiant atsiliepimą į ieškinį ir vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, susidaro nuomonė, kad atsakovas neturi bendrosios pareigos teikti išlaikymą ir nuo tokios pareigos gali išsiginti. Juk atsakovas yra pripažinęs dukrą, o nepilnamečio vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus ir teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad būtų užtikrintos sąlygos vaikui vystytis, todėl toks teismo įpareigojimas yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Ieškovė turi visas galimybes tokią suvestinę apie vaiko poreikius bei kitus įrodymus, kuriais grindžia reikalaujamo išlaikymo dydį, pateikti parengiamojo teismo posėdžio metu. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d., 230 str. 1 d.). Esant būtinybei tokia vaiko poreikių suvestinė ieškovės gali būti pateikta parengiamojo teismo posėdžio metu. Taip būtų papildomai sutaupoma laiko, kas atitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, užkertant kelią proceso vilkinimui bei rūpinantis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovei pareigą tikslinti ieškinio trūkumus ir pateikti vaiko poreikių suvestinę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė.

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pirmosios instancijos teismas ieškovei nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti vaiko poreikių suvestinę, kuri, teismo nuomone, reikalinga ne tik pagrįsti ieškinio faktinį pagrindą, tačiau būtina ir atsakovui ruošiant atsiliepimą į ieškinį ir vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo kriterijus, kurie turi būti taikomi ir Lietuvos teismų praktikoje. Pripažįstama, kad: a) bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės, b) formaliais reikalavimais ieškiniui turi būti siekiama teisėto tikslo ir c) jais turi būti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieškinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir siekiamo tikslo. Svarbu, kad teismas, taikydamas asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, nesielgtų pernelyg formaliai ir atsižvelgtų į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais. Tačiau bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, nagrinėjamu atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti tai, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 226 straipsniu, būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu ieškovas turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jis negali pateikti teismui, kartu nurodydamas aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus. Vadovaujantis CPK 227 straipsnio 4 dalimi, būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas atlieka procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme, t. y. išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teisė numatyta CPK. Būtent parengiamojo teismo posėdžio metu teismas iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų turinį, įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai (CPK 230 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas ieškinio trūkumas nėra toks, kuris trukdytų ieškinį priimti ir kuris negalėtų būti pašalintas vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.), tuo labiau įvertinus aplinkybę, jog atsakovas prašomo priteisti išlaikymo dydžio gali net neginčyti. Spręstina, jog, ieškovė turi įstatyme įtvirtintas visas galimybes įrodymus reikalaujamo priteisti išlaikymo dydžiui ir dukters V. poreikiams pagrįsti pateikti ir parengiamojo teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti ir pateikti visus turimus įrodymus. Būtent ieškovo apsisprendimo reikalas yra kokioje proceso stadijoje ir kokius įrodymus pateikti.

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters V. S. išlaikymui po 500 Lt išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, aiškiai suformulavo ieškinio dalyką. Ieškinyje nurodžiusi, jog atsakovas, gyvendamas kitoje šalyje, nesirūpina nuolatiniu dukters išlaikymu, auklėjimu ir priežiūra, nesuteikia vaikui materialinio išlaikymo, tokiais savo veiksmais perkeldamas šią prievolę atlikti savo sutuoktinei, be to, teigdama, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2005-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005), apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiu būdu ieškovė nurodė ir pakankamai aiškų faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas.

Spendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, taip pat atsižvelgtina į civilinio proceso tikslą: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 str.). Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisėto pagrindo dukters poreikių suvestinės nepateikimo laikyti kaip ieškinio trūkumo, kurio nepašalinus ieškinys, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, bus laikomas nepaduotu, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2014-07-07 nutartis naikintina ir, klausimą dėl nurodyto ieškinio trūkumo išsprendus iš esmės – aplinkybė, kad su ieškiniu nepateikta vaiko poreikių lentelė, nekonstatuotina kaip ieškinio trūkumas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaujantis CPK 225 straipsnio 6 punkte numatyta, jog teismas, priėmęs ieškinį, atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Todėl teismas, manydamas, jog vaiko poreikių suvestinė yra reikalinga tinkamam bylos išnagrinėjimui, turi galimybę jau po ieškinio priėmimo tokių duomenų iš ieškovės pareikalauti, o, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir 96 straipsnio 5 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse ir 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti .

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir, klausimą dėl nurodyto ieškinio trūkumo išsprendus iš esmės – tai, kad su ieškiniu nepateikta vaiko poreikių lentelė, nekonstatuoti kaip ieškinio trūkumo.

Bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimui išspręsti.

Teisėja Jolita Cirulienė