- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- Ik-2884-561/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01095-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Adm. byla Nr. I-2884-561/11 (Proceso Nr. 3-61-3-01095-2011-2)
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės bei Broniaus Januškos, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui E. P., atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, bei Vilniaus pataisos namų atstovei M. Einorytei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui D. Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus pataisos namams dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).
pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Pataisos namai) direktoriaus 2011-04-05 nutarimą Nr. 28-1-334, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2011-05-05 sprendimą Nr. 2S-1203, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5000 litų neturtinei žalai atlyginti bei prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas E. P. patikslino skundo reikalavimus, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Savo reikalavimus E. P. pagrindė tuo, kad Pataisos namų direktorius nepagrįstai skyrė E. P. nuobaudą – 6 mėnesių bausmę atliekant kamerų tipo patalpose.
E. P. paaiškino, kad 2011-02-28 jam buvo atliktas šlapimo testas bei nustatyta, kad E. P. vartojo narkotines priemones. E. P. šį faktą pripažino ir kreipėsi į Pataisos namų direktorių, prašydamas psichologinės ar reabilitacinės pagalbos, tačiau Pataisos namų direktorius vietoj prašomos pagalbos skyrė E. P. nuobaudą – 6 mėnesių bausmę atliekant kamerų tipo patalpose.
E. P. pabrėžė, kad Pataisos namų direktorius nesilaikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytų reikalavimų, t. y. BVK 142 str. 1 d. 6 punkto, kadangi E. P. iki drausmės grupės pabaigos buvo likęs vienas mėnuo, todėl ir nuobauda turėjo būti skirta adekvati likusiam laikotarpiui, kad Pataisos namų direktorius laiko E. P. kamerų tipo patalpose, nors nuteistieji, esantys paprastoje grupėje, negali būti laikomi kamerų tipo patalpose. Be to, Pataisos namų direktorius neatsižvelgė į E. P. prisipažinimą ir gailėjimąsi.
E. P. paaiškino, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs E. P. skundą dėl Pataisos namų direktoriaus nutarimo, paviršutiniškai įvertino Pataisos namų direktoriaus veiksmus ir nepagrįstai paliko galioti ginčijamą nutarimą.
E. P. pabrėžė, kad minėtais Pataisos namų bei Kalėjimų departamento veiksmais jam buvo padaryta neturinė žala, todėl E. P. prašė priteisti iš Lietuvos valstybę atstovaujančių Pataisos namų bei Kalėjimų departamento atitinkamai 5000 litų ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas E. P. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovas bei Lietuvos valstybės atstovas Pataisos namai atsiliepime į E. P. skundą prašė E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindamas, kad 2011-04-05 buvo priimtas Pataisos namų direktoriaus nutarimas Nr. 28-1-334 dėl E. P. nubaudimo už BVK 110 str. 2 d. 3 punkto (nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones) reikalavimų pažeidimą, skiriant E. P. nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, kadangi 2011-02-28 apie 11 val. 10 min. drausmės grupės nuteistasis E. P. buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą patikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo. 2011-04-01 iš toksikologijos laboratorijos gauta tyrimo išvada, kurioje užfiksuota, kad tiriamojo šlapime rasta amfetamino pėdsakų. Su išvada E. P. sutiko ir tai patvirtino savo parašu. 2011-04-05 rašytiniame pasiaiškinime E. P. neneigė savo kaltės, prisipažino, kad vartojo narkotines medžiagas, teigė, kad gailisi ir norėtų šio potraukio atsikratyti.
Pataisos namai paaiškino, kad E. P. buvo laikomas drausmės grupėje, o šiai grupei priskiriami nuteistieji, kurie sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidė režimą. Drausmės grupėje nuteistieji laikomi griežtesnėmis sąlygomis, nei nuteistieji, nepriskirti drausmės grupei. Drausmės grupėje laikomi nuteistieji nakčiai yra užrakinami gyvenamosiose patalpose įrengtose pagal kamerų tipo patalpų reikalavimus. BVK 145 str. 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems po nuobaudos paskyrimo laikomiems kamerų tipo patalpose nustatomas režimas, atitinkantis Kodekso 86 straipsnio nurodytas drausmės grupei prisikirtųjų laikymo kalėjime sąlygas. Taigi, nuteistajam, priskirtam drausmės grupei, perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra pernelyg griežta nuobauda, nes toks nuteistasis ir iki nuobaudos paskyrimo yra laikomas griežtesnėmis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į tą faktą, kad narkotinių medžiagų vartojimas nėra smulkus nusižengimas, jis padaromas tyčia, suvokiant savo veiksmų pasekmes ir sąmoningai leidžiant joms kilti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad E. P. paskirta tinkama nuobauda, adekvati jo padarytam nusižengimui.
Pataisos namai pabrėžė, kad nesutinka su E. P. reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Pripažįstant reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. E. P. nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 5000 litų, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepaaiškina, kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Pataisos namų administracijos veiksmų. Pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus. Įvykio aplinkybės buvo tinkamai išnagrinėtos, užfiksuotas E. P. pažeidimas, už kurį jam paskirta adekvati nuobauda. Pareiškėjas savo kaltę dėl padaryto nusižengimo taip pat pripažįsta, taigi, šiuo atveju, Pataisos namų veiksmai buvo teisėti ir žala E. P. padaryta nebuvo.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo bei Lietuvos valstybės atstovo Pataisos namų atstovė nesutiko su E. P. skunde išdėstytais reikalavimais ir prašė skundą atmesti.
Kalėjimų departamentas atsiliepime į E. P. skundą paaiškino, kad E. P. klysta, teigdamas, jog Pataisos namų direktoriaus paskirta nuobauda yra nepagrįsta ir per griežta. Kalėjimų departamentas 2011-05-05 sprendime Nr. 2S-1203 nurodė, kad nustatyta, jog 2011-02-28 apie 11 val. 10 min. E. P. buvo atliktas testas dėl narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. 2011-02-28 Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 30/1 konstatuota, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas. 2011-04-01 gauta toksikologijos laboratorijos išvada, patvirtinanti narkotinių medžiagų vartojimą. Narkotinių medžiagų vartojimo faktą patvirtino ir pats pareiškėjas 2011-04-05 paaiškinime. Tokiais veiksmais E. P. pažeidė BVK 110 str. 2 d. 3 punkto reikalavimus.
Kalėjimų departamentas ginčo sprendime Nr. 2S-1203 konstatavo, kad Pataisos namų direktoriaus 2011-04-05 nutarimu Nr. 28-1-334 skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams – nėra pernelyg griežta, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu E. P. skirta 14 nuobaudų, 7 iš jų už narkotikų vartojimą.
Kalėjimų departamentas pabrėžė, kad sprendimas dėl BVK 142 str. 1 d. 6 punkte numatytos nuobaudos – pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių, turi būti priimtas ir pradėtas vykdyti pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomam nuteistajam. Konkretus minėtos nuobaudos vykdymo terminas nustatomas, neatsižvelgiant į tai, ar paskirtos nuobaudos vykdymo laikotarpyje pasibaigia nuobaudos – perkėlimo iš paprastosios grupės į drausmės grupę, vykdymo terminas. Aplinkybė, kad ankstesnės nuobaudos vykdymo terminas pasibaigia naujos nuobaudos vykdymo laikotarpyje, neturi juridinės reikšmės, skiriant skundžiamą naują nuobaudą ir nedaro įtakos šios nuobaudos vykdymo termino skaičiavimui. Šiuo atveju, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį.
Kalėjimų departamentas paaiškino, kad E. P. reikalavimas priteisti jam neturtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog sąvoka „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtaką asmens teisėms, o ginčo atveju nėra įrodyta, kad Kalėjimų departamentas E. P. teises pažeidė, todėl neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta. Pagal CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovų ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltės. E. P. siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau, kaip jau minėta, tokių įrodymų E. P. nepateikė.
Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuotojo asmens bei Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento atstovas nesutiko su E. P. skunde išdėstytais reikalavimais ir prašė skundą atmesti.
Vilniaus pataisos namų direktorius 2011-04-05 nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-1-334 už pažeidimus, numatytus BVK 110 str. 2 d. 3 punkte (kadangi E. P. vartojo narkotines medžiagas) nutarė skirti E. P. nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams (b. l. 15).
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs nuteistojo E. P. skundą dėl Pataisos namų direktoriaus 2011-04-05 nutarimu Nr. 28-1-334 paskirtos nuobaudos sušvelninimo, 2011-05-05 sprendimu Nr. 2S-1203 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ nuteistojo E. P. skundo netenkino, palikdamas galioti minėtą Pataisos namų direktoriaus 2011-04-05 nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-1-334 paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams (b. l. 23-24).
Byloje kilęs ginčas dėl nuteistajam E. P. Pataisos namų direktoriaus skirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams, kurios tinkamumą patvirtino Kalėjimų departamentas, teisėtumo bei pagrįstumo.
BVK 110 str. 2 d. 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.
BVK 142 str. 1 d. 6 punkte numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama ši nuobauda: pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių.
BVK 143 str. 2 dalyje numatyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriama nuobauda turi atitikti pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
BVK 145 str. 1 dalyje numatyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 straipsnyje nurodytus drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas.
BVK 12 str. 1 ir 2 dalių, 110 str. 1 d. 1 ir 2 punktų nuostatos įtvirtina nuteistųjų pareigą laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus ir įsakymus.
Teismas nustatė, kad 2011-02-28 apie 11 val. 10 min. E. P. buvo atliktas testas dėl narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. 2011-02-28 Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 30/1 konstatuota, kad E. P. vartojo psichiką veikiančias medžiagas. 2011-04-01 gauta toksikologijos laboratorijos išvada, patvirtinanti narkotinių medžiagų vartojimą. Narkotinių medžiagų vartojimo faktą patvirtino ir pats E. P. 2011-04-05 paaiškinime.
Teismas daro išvadą, kad sprendimas dėl BVK 142 str. 1 d. 6 punkte numatytos nuobaudos – pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimo į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių, turi būti priimtas ir pradėtas vykdyti pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomam nuteistajam, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad E. P. nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams buvo skirta ir pradėta vykdyti tuo metu, kai E. P. atlikinėjo bausmę drausmės grupės sąlygomis, teismas daro išvadą, kad Pataisos namų direktorius objektyviai įvertino ginčo aplinkybes bei tinkamai taikė BVK reikalavimus, skiriant nuteistajam E. P. nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas.
Teismas daro išvadą, kad Pataisos namai pagrįstai skyrė E. P. nuobaudą už jo neteisėtus veiksmus, t. y. narkotinių medžiagų vartojimą, kad skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į E. P. paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį (E. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu buvo skirta 14 nuobaudų, iš jų 7 nuobaudos buvo skirtos už narkotinių medžiagų vartojimą), buvo atsižvelgta į nuteistojo E. P. rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo (E. P. prisipažino, įvykdęs pažeidimą), t. y. teismas konstatuoja, kad E. P. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams atitiko E. P. įvykdyto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Teismas daro išvadą, kad konkretus minėtos nuobaudos vykdymo terminas nustatomas, neatsižvelgiant į tai, ar paskirtos nuobaudos vykdymo laikotarpyje pasibaigia prieš tai buvusios nuobaudos – perkėlimo iš paprastosios grupės į drausmės grupę, vykdymo terminas, ir tai neturi juridinės reikšmės, skiriant nuteistajam naują nuobaudą ir nedaro įtakos šios nuobaudos vykdymo termino skaičiavimui.
Teismas daro išvadą, kad Pataisos namai tinkamai ištyrė minėto įvykio aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nuobaudų skyrimą nuteistiesiems reglamentuojančiomis teisės normomis, ginčo nutarime tinkamai įvardino teisės normas, kurias E. P. pažeidė, todėl Pataisos namų nutarimas dėl E. P. nubaudimo yra teisėtas.
Teismas daro išvadą, kad E. P. argumentai, jog Pataisos namų direktorius netinkamai taikė BVK teisės normas, skirdamas E. P. per ilgą bausmės laiką kamerų tipo patalpose, yra atmestini, kadangi E. P. minėtus argumentus grindžia netinkamu BVK numatytų teisės normų interpretavimu, prielaidomis ir samprotavimais, nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, o šiuos E. P. paaiškinimus visiškai paneigia išsami sisteminė teisės normų, esančių BVK, bei reglamentuojančių nuobaudų skyrimą nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.
Be to, teismas daro išvadą, kad Kalėjimų departamentas išsamiai išnagrinėjo E. P. skundą dėl Pataisos namų direktoriaus nutarimo pagrįstumo, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuteistųjų skundų nagrinėjimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą palikti galioti E. P. paskirtą nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti CK. CK 6.263 str. 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.
Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas, konstatuotina, kad valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Teismas daro išvadą, kad, sprendžiant, ar pareiškėjo E. P. reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar Valstybės darbuotojai, t. y. Pataisos namų pareigūnai, skirdami E. P. nuobaudą, bei Kalėjimų departamento darbuotojai, patvirtindami minėtos nuobaudos pagrįstumą, veikė teisėtai.
Teismas daro išvadą, kad E. P., reikalaudamas atlyginti Pataisos namų bei Kalėjimų departamento darbuotojų padarytą žalą, remiasi tik samprotavimais, prielaidomis bei netinkamu teisės normų interpretavimu, kad E. P. nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog Pataisos namų bei Kalėjimų departamento darbuotojai jo atžvilgiu elgėsi neteisėtai, ir kad E. P. patyrė neturtinę žalą.
Teismas daro išvadą, kad Pataisos namų pareigūnai pagrįstai skyrė E. P. nuobaudą už BVK pažeidimą, kad Pataisos namų pareigūnų veiksmai, susiję su minėtos nuobaudos skyrimu E. P., buvo teisėti, šie veiksmai buvo atlikti, tinkamai vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis, kad Kalėjimų departamento darbuotojai, vertindami minėtą Pataisos namų nutarimą, elgėsi teisėtai, kad Valstybės pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų: žalos fakto, neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltės, t. y. Valstybės darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus bei kitas galiojančias teisės normas privalėjo veikti.
Remdamasis tuo, išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo E. P. skundas atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pataisos namų bei Kalėjimų departamento, ir Pataisos namams dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kad Pataisos namai bei Kalėjimų departamentas tinkamai atliko savo pareigas E. P. atžvilgiu ir Valstybės darbuotojų veiksmuose nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų CK, todėl E. P. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo E. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.