- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- PK-255-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-3-00006-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kategorijos
- 2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuivienė, susipažinusi su A. K. skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. K. teismui pateikė skundą (1 b. l.), kuriuo prašo pradėti privataus kaltinimo procesą T. B. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje; patraukti T. B. baudžiamojon atsakomybės dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, pripažinti ją civiline atsakove bei kaltinamąja; pripažinti jį (A. K.) nukentėjusiuoju, privačiu kaltintoju bei civiliniu ieškovu byloje ir priteisti jo naudai iš civilinės atsakovės T. B. 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. viešo teismo posėdžio, vykusio Kelmės rajono apylinkės teisme, metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-322/2014, apie 11 val. 00 min., proceso dalyvė (nukentėjusioji) T. B. užduodama klausimus liudytojai K. P., pareiškė, kad jis (A. K.) suklastojo su ja (T. B.) 2007-05-09 sudarytą atstovavimo sutartį Nr. 053/07 ir suklastotą dokumentą pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui, teisėjai Laimai Borkovskienei nereaguojant į jo (A. K.) pastabą pranešti prokurorui apie T. B. galimai daromą nusikalstamą veiką, T. B., tęsdama savo galimai nusikalstamą veiką, dar kartą pakartojo, kad jis (A. K.) suklastojo su ja sudarytą 2007-05-09 atstovavimo sutartį ir šį suklastotą dokumentą pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui. Teigia, kad šiais savo veiksmais T. B. viešai paskleidė apie jį (A. K.) tikrovės neatitinkančią, paniekinančią, pažeminančią jį, pakertančią pasitikėjimą juo, kaip asmeniu ir kaip advokatu, informaciją, t. y. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, dėl ko jis patyrė didelę 50000 Lt neturtinę žalą, kurią sudaro jo reputacijos, kaip asmens ir kaip advokato pablogėjimas, pažeminimas ir dvasiniai išgyvenimai.
Pradėti privataus kaltinimo procesą pagal A. K. pateiktą skundą nėra pagrindo.
Nusikalstamos veikos, t. y. veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, kurios padarymu A. K. nukentėjusiąją T. B., priskiriama veikai, dėl kurios bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis). Toks procesas (privataus kaltinimo bylose) pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Respublikos BPK 412 ¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo klausimas.
Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos – šmeižto - objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas, t. y. informacijos pernešimas bet kokiu būdu bent vienam asmeniui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Jei tokia informacija pranešama tam pačiam žmogui, apie kurį ji yra, tai gali sudaryti įžeidimo sudėtį. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tada, kai kaltininkas suvokia, jog jis skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau jeigu asmuo yra įsitikinęs, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, t. y. jis sąžiningai klysta dėl informacijos teisingumo, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.
Skundą padavusio asmens A. K. teigimu, šmeižtas pasireiškė tuo, kad T. B., būdama nukentėjusioji baudžiamojoje byloje, naudodamasi baudžiamojo proceso jai suteiktomis teisėmis, užduodama klausimus liudytojai, pareiškė, kad A. K. suklastojo su ja sudarytą atstovavimo sutartį ir suklastotą dokumentą pateikė teismui, t. y. apkaltino jį nusikalstama veika.
Kaip matyti iš kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-322/2014, nagrinėjamojoje Kelmės rajono apylinkės teisme (Liteko duomenys), įtarimai A. K. yra pareikšti dėl to, kad 2007 metų liepos 11 dieną, T. B. savo iniciatyva nutraukus su A. K. sudarytą 2007-05-09 atstovavimo sutartį Nr. 053/07, pagal kurią A. K. įsipareigojo paruošti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-0783-362/2005 ir 2005-05-25 Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo bei atstovauti klientą Šiaulių m. apylinkės teisme, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 11 iki 2007 metų liepos 13 dienos, negrąžino T. B. prašomų dokumentų, reikalingų pridėti prie Šiaulių miesto apylinkės teismui teiktino prašymo dėl proceso atnaujinimo, bei neturėdamas teisės veikti T. B. vardu, prieš T. B. valią, pateikė Šiaulių m. apylinkės teismui prašymą T. B. vardu dėl proceso atnaujinimo, tokiu būdu tyčia trukdydamas T. B. įgyvendinti savo teisę ir priduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui kito advokato jos vardu surašytą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tokiais savo tyčiniais veiksmais, A. K. diskreditavo advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis asmuo – Lietuvos advokatūra ir 2323,84 litų turtinę žalą patyrė T. B., tokiais savo tyčiniais veiksmais A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 2 d.
Taigi, baudžiamojoje byloje, kurioje įtarimai dėl galimai nusikalstamų veikų padarymo yra pareikšti A. K., yra tiriamos ir nagrinėjamos aplinkybės dėl atstovavimo sutarties Nr. 053/07, sudarytos tarp A. K. ir T. B., šios sutarties sudarymo ar panaikinimo, ja suteiktų įgaliojimų advokatui apimties, galiojimo laiko ir pan. Tačiau įtarimų pareiškimas negali būti šmeižimo objektyviuoju požymiu, nes šmeižtas yra žinomai melagingos informacijos skleidimas, o įtarimai reiškiami tik byloje esant duomenų, kurie duoda pagrindą manyti, kad konkretus asmuo gali būti padaręs konkrečią nusikalstamą ir tai yra bylos duomenimis pagrįsta informacija. Nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo turi teisę dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, užduoti klausimu, pateikti įrodymus, netgi pateikti prašymą dėl kaltinimo pakeitimo (BPK 28, 256, 275 straipsniai), todėl nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos statusą turinčio asmens nuomonės pareiškimas dėl su kaltinimu susijusių aplinkybių negali būti laikoma nusikalstama veika. Baudžiamasis persekiojimas neabejotinai sukelia neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau šie išgyvenimai pateisinami viešojo intereso apsauga ir gynyba. Be to, neteisėtą, šiuo atveju galimai nusikalstamą veiką, padariusiam asmeniui iš anksto yra žinoma apie galimą baudžiamąjį persekiojimą ir su tuo susijusius neigiamus padarinius bei apribojimus, todėl visus neigiamus padarinius jis turi prisiimti, nes tai yra teisinės valstybės bei demokratinės santvarkos pagrindas. Esant šioms aplinkybėms, tik priėmus galutinį procesinį sprendimą skundą padavusios asmens A. K. atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo byloje, kurioje jam pareikšti įtarimai, priklausomai nuo šio proceso baigties rezultatų gali būti keliamas klausimas dėl galimai nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu, nukentėjusios melagingų parodymų davimo, dėl to sukeltų neigiamų pasekmių.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuojama, jog A. K. skunde dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, t. y. akivaizdžios aplinkybės, jog skundą padavusios asmens nurodytoje nukentėjusios T. B. veikoje nėra būtinųjų nusikalstamos veikos, kuria skundą padavęs asmuo ją kaltina, objektyviosios pusės požymių, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl atsisakoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. K. skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 412¹ straipsnio 1 dalimi, teisėja
nutaria:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. K. skundą T. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Kelmės rajono apylinkės teismą.