- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 1-54-564/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15450-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Ieškovas
- O. K., L. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolė, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 2015-07-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2d., 64¹ str.- 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis V. A. pagrobė svetimą turtą, o būtent: įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-04-03, per kelis kartus, (duomenys neskelbtini), O. K. priklausančiame miške, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdija, Marijampolės regioninio padalinio Varnabūdės girininkijos 386 kvartalo 4 ir 6 sklypuose ir L. K. priklausančiame miške, kadastrinis (Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Valstybinių miškų urėdija, Marijampolės regioninio padalinio Varnabūdės girininkijos 386 kvartalo 6 ir 7 sklypuose, neturėdamas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio išduoto leidimo pjauti miško, O. K. priklausančiame miške 4 ir 6 sklypuose nupjovė 64 beržus, 15 juodalksnių, 10 drebulių bei 2 blindes, iš viso – 28,449 kietmetrio žalių medžių, kurių vertė 919,63 eur, o L. K. priklausančiame miške 6 ir 7 sklypuose, nupjovė 74 beržus, 9 juodalksnius bei 22 drebules, iš viso – 26,117 kietmetrio žalių medžių, kurių vertė 710,63 eur, kuriuos įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-04-03, ištempė iš miško ir juos pagrobė, tokiu būdu padarė nukentėjusiesiems O. K. 919,63 eur ir L. K. 710,13 eur turtinę žalą.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad žinojo, jog miškas, kuriame jis kirto medžius, priklauso L. K. ir O. K.. Leidimo pjauti nei iš savininkų, nei iš aplinkos apsaugos tarnybų neturėjo. Kazakevičiai anksčiau buvo leidę tik pasirinkti sausuolių malkoms. Medžius pjovė 2018 m. pavasarį, kovo mėnesį, gal 2-3 savaites. Pjovė vienas, o išnešti medžius padėdavo D. D. ar dar kas nors. Šiems asmenims buvo nesvarbu, kieno tai miškas. Pjovė beržus, drebules, gluosnius. Pripažįsta, kad nupjovė ir išvežė visus kaltinime nurodytus medžius. Medžius vežė iš pradžių broliui R. A. priklausančiu traktoriumi, o šiam atsisakius duoti, vežė traktoriumi kito žmogaus. Traktorių vairavo jis pats. Išvežė gal 6 priekabas medžių. Dalį medžių, gal 5 priekabas, pardavė, už medžius gavo gal po 20 eurų už kubinį metrą, iki 200 eurų už priekabą. Už gautus pinigus pirko kurą traktoriui, tepalus pjūklui, benziną, atsiskaitė su padėjėjais, dar sau nusipirko rūbų. Civilinius ieškinius pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta BPK 273 str. tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji O. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, jog (duomenys neskelbtini), turi 3,22 ha žemės, iš kurios 2,30 ha miško. Šalia žemę su mišku, 1,95 ha, paveldėjo ir jos brolis L. K.. 2018 m. kovo mėn. pabaigoje jos motinai D. K. paskambinęs J. K. pasakė, kad pusbrolis V. A. pjauna jos ir brolio mišką. 2018-03-29 su L. K. nuvykusi į vietą pamatė, kad yra išpjauta dalis miško. 2018-04-02 pusbrolis K. K. atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matosi prie miško besidarbuojantys asmenys ir automobilis. 2018-04-03 apie tai pranešė policijai. Nuvykusi į mišką pamatė, kad išpjauta tiek jos, tiek brolio nemaža dalis miško. Netoli miško gyvenantis M. K. patvirtino, kad V. A. buvo atėjęs pas jį ir prašė parodyti miško ribas, kad neišpjautų svetimo miško, sakydamas, kad nori mišką atsodinti, o vėliau vežė iš miško medieną. Iš kaimo žmonių kalbų, V. A. medieną vežė raudonu traktoriumi, kuris atvažiuodavo iš Žuvinto k.. Padarytą žalą patikslins apžiūrėjus ir įvertinus urėdui. Ji pati V. A. jokio leidimo (nei žodžiu nei raštu), kad jis galėtų pjauti jos miške krūmus ir medžius, senus ar supuvusius) niekada nedavė. Su D. J. jokios kalbos apie mišką nebuvo (1 t., b. l. 54-55,57).
Nukentėjusysis L. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad (duomenys neskelbtini), turi 1,95 ha miško plotą, šalia yra sesers O. K. miško ir žemės sklypai. 2018-03-29 nuvykęs į savo mišką ir pamatė, kad yra išpjauta nemaža dalis jo ir sesers O. K. miško. 2018-04-02 pusbrolis K. K. pasakė, kad važiuodamas į Alytų pastebėjo miško pusėje važiuojantį traktorių ir atsiuntė jam filmuotą medžiagą, kaip į jo mišką įvažiuoja traktorius. M. K. patvirtino, kad pas jį buvo atėjęs V. A., kuris prašė parodyti miško ribas, sakė norintis iškirsti ir naujai atsodinti mišką. Parodžius V. A. nuotrauką, M. K. patvirtino, kad būtent jis kirto ir išvežė medžių rastus. Jis taip pat iš kaimo gyventojų sužinojo, kad V. A. nupjautus rąstus pardavinėjo. V. A. nedavęs jokio leidimo išvalyti ar išpjauti mišką nei žodžiu nei raštu. (1 t., b. l. 42-43, 45).
Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad giminaičiai O. K. ir L. K. yra miško, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Jų miške auga beržai, drebulės. 2018 m. kovo mėn. 24 d. paskambinęs nepažįstamas asmuo klausė apie mišką (duomenys neskelbtini), ar jis davęs leidimą išsipjauti, nes kažkas vežasi malkas. Suprato, jog kalba apie jo giminaičių t. y. dukterėčios O. K. ir sūnėno L. K. mišką. Apie tai jis paskambinęs pranešė seseriai D. K., t. y. dukterėčios O. K. motinai. Pats į mišką nuvažiavęs nebuvo ir nieko nematė. Kas pjovė ir vežė iš giminaičių miško medžius nematė, nežino ir negali pasakyti. (1 t., b. l. 90-91)
Liudytojas A. V. apklausiamas 2018-04-18 ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2018-04-23 (tikslios datos pasakyti negali), tamsiu paros metu, apie 19:00 val., būdamas kieme išgirdo traktoriaus ūžesio garsą, sklindanti iš miško pusės. Pažiūrėjęs į miško pusę pamatė prie pat miško traktoriaus su įjungtais žibintais siluetą. Matė, kad traktorius išvažiavo iš miško. Lauko keliuke išsijungė jo žibintai, tad girdėjosi tik nuvažiuojančio traktoriaus garsas. Važiuodamas automobiliu sekė šį traktorių. Nuvažiavo Igliaukos kryptimi. Lenkdamas jį pamatė, kad tai traktorius MTZ 80 - 82 (modelis), mėlynai pilkos spalvos. Valstybinių numerių nematė, kiek žmonių sėdėjo traktoriuje, taip pat nematė. Savadarbėje traktoriaus priekaboje buvo vežama apie 4-5 kubai beržinių malkų, supjautų ir paguldytų rąstais. Kur toliau nuvažiavo traktorius- jis nematė. Galvodamas, kad tai pažįstamo R. K. miško medžiai, nuvažiavo pas jį. R. K. jam pasakė, kad viena dalis miško priklauso vyriškiui pavarde K. Kitą dieną jis susižinojęs telefono numerį paskambino K. K. ir pradėjo pasakoti apie mišką, tačiau šis pasakė, kad miškas ne jo, bet žino kieno ir perdavė kažkokiam vyriškiui telefono aparatą. Šis pasakė, kad tai jo giminaičio miškas ir kad perduos jam apie tai, jog iš miško vežamos malkos. (1 t., b .l. 94-95)
Liudytojas D. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad 2018 m., tikslios datos neatsimena, bet dar buvo žiema, V. A. paprašė padėti jam miške už atlygį, sakė, kad jo miške, esančiam (duomenys neskelbtini) reikia išpjauti kelis medžius malkoms. Jis sakė, kad mišką paveldėjęs. Į mišką pjauti malkų važiavo 6-8 kartus. Dažniausiai dirbdavo dienos metu, kartais ir sutemdavo. V. A. buvo pasiėmęs savo brolio traktorių su priekaba. Miške nupjaudavo medžius, supjaudavo gal metro ilgio rastais ir parveždavo namo. Kas vyko su tais rastais toliau, jis pats nematė, bet girdėjo, kad V. A. juos pardavė. Jam nekilo įtarimas, kad jis gali pjauti ne savo mišką, nes prieš tai jis vaikščiojo po kaimą su kažkokiais dokumentais ir sakė, kad turi miško. Bet to mišką pjaudavo nuo ryto iki vakaro, dienos metu, todėl nekilo įtarimas. Kokį kiekį jie išpjovė miško atsakyti negali, nes nežino, bet nemažai. Visus kartus sudėjus gali būti pilnas miškovežis. (1 t., b .l .97-98, 100)
Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, jog sužinojusi, kad brolis V. A. išpjovė medžius giminaičių O. ir L. miške, susiekė su O. internetu. O. pasakė, kad jam buvo leista išvalyti mišką išpjaunant krūmus ir prastus, supuvusius medžius, bet ne tiek kiek jis padarė dabar.( 1 t., b. l. 102-103)
2018-04-03 protokolu-pareiškimu O. K. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2018-04-03 atvykusi į jai priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra iškirsti jai priklausantys medžiai. (1 t., b. l. 5-6).
2018-04-03 protokolu-pareiškimu L. K. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2018-04-03 atvykęs į jam priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad yra iškirsti jam priklausantys medžiai. (1 t., b. l. 7-8).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti miško sklypai pagal kadastrinius adresus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, sklypų viduryje yra netvarkingai išmėtyti nupjauti medžių kamienai, šakos. Žemėje matosi nupjautų medžių kelmai. Šalia miško sklypų yra išvažinėtas laukas. (1 t., b. l.12-38).
Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad pagal kadastrinį adresą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas priklauso L. K.. (1t., b. l. 68-70).
2006-04-12 Žemės sklypo dovanojimo sutartyje nurodyta kad D. K. padovanojo L. K. nuosavybės teise 1,95 ha dydžio žemės sklypą, kadastrinis Nr. 5130/0001:80. (1 t., b. l.71-72)
2015-11-11 Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad J. V. K. padovanojo O. K. žemės sklypus nuosavybės teise, 3,22 ha ir 2,17 ha dydžio, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l.73-79)
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole ir apžiūros protokole nurodyta, kad O. K. pateikė vaizdo įrašą. Šis įrašas peržiūrėtas. Įraše matyti šalikelėje stovintis automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tolumoje prie medžių matosi galimai traktorius (1 t., b. l.82-87).
Lietuvos Respublikos Valstybinė miškų tarnyba pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad patikrinus O. K. priklausantį sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad be Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio leidimo iškirsta 64 žali beržo medžiai, kurių tūris 20,247 m³, 15 žalių juodalksnio medžių, kurių tūris 2,516 m³, 10 žalių drebulės medžių, kurių tūris 5,060 m³ ir 2 žali blindės medžiai, kurių tūris 0,626 m³. Patikrinus L. K. priklausantį sklypą, kadastrinis Nr. 5130/0001:80 nustatyta, kad be Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio leidimo iškirsta 74 žali beržo medžiai, kurių tūris 17,047 m³, 9 žali juodalksnio medžiai kurių tūris 1,847 m³, 22 žalių drebulės medžių, kurių tūris 7,223 m³. Šiais veiksmais padaryta žala aplinkai ( miškui). (1 t., b.l.108-115)
Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Marijampolės regioninio padalinio duomenyse dėl medienos vertės paskaičiavimo nurodyta, kad dėl savavališkai iškirsto miško, valstybinio miško kainomis nustatyta, kad O. K. padaryta 919,63 eur žala, o L. K. 710,13 eur žala. (1 t., b. l. 132)
Lietuvos Respublikos Valstybinės miško tarnybos rašte nurodyta, kad sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013-2018 m. į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinį poskyrį dėl leidimų kirsti mišką kreiptasi nebuvo, pranešimų apie ketinimus kirsti mišką negauta. (1 t., b. l. 135)
2018-10-25 Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad įtariamasis V. A. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo psichikos sutrikimu (liga) ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu, visiškai suvokė savo veikos pavojingumą, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. ( 1 t., b. l. 164-166)
Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, BPK 273 str. tvarka ištirtais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. A. be leidimo iškirsdamas nukentėjusiesiems O. K. bei L. K. priklausančius kaltinime nurodytus medžius ir juos išveždamas bei parduodamas ar sunaudodamas savo reikmėms, pavogė svetimą turtą, kurio bendra vertė viršija 5 minimalių gyvenimo lygių dydį. Duomenų, kad kartu su juo medžius kirtę asmenys (D. D. ar kiti) būtų žinoję, kad V. A. šis miškas nepriklauso ar jis neturi savininkų leidimo jį kirsti. nėra. Vadovaujantis BPK 255 straipsniu, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl kitų asmenų kaltės klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Kadangi BK 178 straipsnyje numatytų kaltinamojo V. A. nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių nėra, jo veika pagal pagrobto svetimo turto vertę atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėtį.
Valstybinė miškų tarnyba pateikusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 4671,33 eur. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo neteisėtai nukirtus medžius O. K. ir L. K. priklausančiuose žemės (miško) sklypuose. Prie ieškinio pridėti žalos aplinkai apskaičiavimo dokumentai (1 t., b. l. 116-126). Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas pateiktais rašytiniais duomenimis. Kaltinamasis ieškinį pripažįsta visiškai. Teismas sprendė, kad kaltinamojo V. A. kaltė dėl neteisėto kaltinime bei civiliniame ieškinyje nurodytų medžių iškirtimo įrodyta visiškai, tokiais veiksmais jis ne tik pavogė svetimą turtą, bet ir padarė žalą aplinkai, kurią privalo atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., civilinio kodekso 6.263 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 str. ). Ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina 4671,33 eur žalai atlyginti.
O. K. pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo V. A. priteisti 919,63 eurų turtinę žalą už iškirstus ir pavogtus medžius ir 4450 eurų moralinę žalą. Nurodyta, kad po iškirtimo reikėtų atsodinti 1 ha miško, o 1 ha atsodinimas su sodinukais kainuoja 1000 eurų. Buvo iškirstas 30-40 metų senumo miškas, todėl atsodinus mišką reikėtų laukti bent 30 metų, o ji nenori laukti. Šiai dienai, jeigu miškas būtų neišpjautas, parduotų po 1500 eurų už hektarą, o ji turi 2,30 ha, todėl miškas būtų nupirktas už 3450 eurų.
L. K. pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo V. A. priteisti 710,13 eurų turtinę žalą už iškirstus ir pavogtus medžius ir 3805 eurus moralinę žalą. Ieškinyje nurodyta, kad po iškirtimo reikėtų atsodinti 1 ha miško, o 1 ha atsodinimas kainuoja 1000 eurų. Medžiai užauga per 30-40 metų , o šiuo metu turtas suniokotas. Jeigu miškas būtų neišpjautas, pardavęs jį už 1 ha gautų 1500 eurų, o jo miško plotas 1,87 ha, taigi būtų 2805 eurai. Bendra turtinė žala 710,13 +1000+2805=4515 eur.
Iš civiliniuose ieškiniuose išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovai kaip neturtinę žalą buvo nurodę išlaidas miško atsodinimui ir negautas pajamas, jeigu mišką parduotų. Tačiau tokios išlaidos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 str. yra turtinė žala ir visiškai neatitinka CK 6.250 str. nurodytų neturtinės žalos požymių. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo posėdžio metu ieškovai patikslino, kad išlaidas už atsodinimą ir galimas gauti pajamas už miško pardavimą vertiną kaip turtinę žalą, o ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškia.
Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. A. iškirsdamas ir pasisavindamas nukentėjusiesiems priklausančiuose miško plotuose medžius, padarė jiems turtinę žalą. Pagal CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų galimi ir būsimi nuostoliai miško atsodinimui. Teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taigi, nukentėjusieji šioje byloje turi teisę reikšti ieškinius dėl turto netekimo, išlaidų miško atsodinimui bei negautų pajamų atlyginimą, tačiau kiekvienos iš žalos sudedamųjų dalių realumas ir dydis turi būti įrodytas. Šioje byloje neabejotinai, remiantis Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Marijampolės regioninio padalinio duomenimis, nustatytas tik žalos dydis už turto netekimą, t. y. iškirstus ir pavogtus medžius. Be šios žalos, nukentėjusieji prašo priteisti būsimas išlaidas už iškirsto miško atsodinimą, taip pat negautas pajamas, kurias gautų už parduotą mišką. Ieškinyje taip pat buvo nurodyta ir neturtinė žala. Visos šios žalos dalys ir pareikštų reikalavimų tenkinimas yra neatsiejamai susijusios. Byloje įrodymų, išskyrus pačių ieškovų paaiškinimą, patvirtinančių būtinas išlaidas miško atsodinimui (būtino atsodinti miško ploto, reikalingų sodinukų rūšies, kiekio, darbų vertės) bei negautas pajamas-realių ketinimų realizuoti mišką, konkrečios vietovės ir kokybės miško pardavimo kainą- nepateikta, tokie įrodymai nebuvo pateikti ir teismo posėdžio metu. Ieškovė O. K. nurodė, kad buvo kreipusis dėl žalos paskaičiavimo į miškų urėdiją, tačiau atsakymo raštu nepateikta.
BPK 115 str. 2 d. numatyta, kad tais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Esant šioms aplinkybėms, civilinių ieškovų O. K. ir L. K. civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, priteisiant netekto turto vertę (pagrobtų medžių) atitinkančias pinigų sumas: O. K. 919,63 eur. L. K.- 710,13 eur., likusioje dalyje pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta..
Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis V. A. teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikaltimo padarymą. Duomenų, kad būtų pažeidęs su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės vykdymo sąlygas nėra, bausmę atlikęs. Baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Yra darbingas. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę negu sankcijos vidurkis, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, galinčius koreguoti jo elgesį teigiama linkme.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas BK 64¹ str. ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Civilinio ieškovo Valstybinės miškų tarnybos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo V. A. 4671,33 eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 33 centus) aplinkai padarytai žalai atlyginti, priteistą sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią Luminor bank.
Civilinių ieškovų O. K. ir L. K. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Iš kaltinamojo V. A. priteisti civiliniams ieškovams:
-O. K. 919,63 eur (devynis šimtus devyniolika eurų ir 63 centus) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti;
-L. K. 710,13 (septynis šimtus dešimt eurų ir 13 centų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje dėl žalos atlyginimo pripažinti civiliniams ieškovams O. K. ir L. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.