Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-27 · Civilinė byla Nr. 2-2208/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-27
Bylos Nr.
2-2208/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01417-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
K. M., akcinei bendrovei „Citadele“
Ieškovas
E. J.
Trečiasis asmuo
T. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2208/2013Teisminio proceso Nr.2-55-3-01417-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4788-258/2013 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Citadele“ bankui, K. M., uždarajai akcinei bendrovei „Strateginiai sprendimai“ ir A. R., dalyvaujant trečiajam asmeniui T. J. dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Strateginiai sprendimai“ 147 639 eurus bei 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančia 2013 m. birželio 13 d. žemės sklypo ir pastato-garažo, esančių P. Vileišio g. 27 A, Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Strateginiai sprendimai“ ir K. M. bei taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, esančio P. Vileišio g. 27 A, Vilniuje, hipoteką ir šios hipotekos pakeitimus; pripažinti negaliojančias pastato-garažo, esančio P. Vileišio g. 27 A, Vilniuje, hipoteką ir šios hipotekos pakeitimus; pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 1 d. laidavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Strateginiai sprendimai“ ir AB banko „Citadelė“; priteisti UAB „Strateginiai sprendimai“ iš atsakovo A. R. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovas E. J. ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti žemės sklypą ir pastatą-garažą, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius K. M.; areštuoti UAB „Strateginiai sprendimai“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius UAB „Strateginiai sprendimai“ ir esančius pas UAB „Strateginiai sprendimai“ arba pas trečiuosius asmenis, ne daugiau 500 000 Lt. Ieškiniu prašoma taikyti restituciją, todėl, siekiant kad teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas, areštuotinas UAB „Strateginiai sprendimai“ grąžintinas turtas. Šios įmonės įstatinis kapitalas yra tik 10 000 Lt, o visas reikšmingas UAB „Strateginiai sprendimai“ turtas yra perleistas. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, nagrinėjant ginčą atsakovai K. M. ir/ar UAB „Strateginiai sprendimai“ gali atlikti veiksmus, dėl kurių teismo sprendimo (tikėtina, kad palankaus ieškovui) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas patenkino ieškovo prašymą ir, neviršijant 500 000 Lt, areštavo atsakovui UAB „Strateginiai sprendimai“ nuosavybės teise priklausantį ir pas jį ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį turtą, o esant šio turto nepakankamai, nutarė areštuoti minėtam atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui atsiskaityti iš areštuoto turto su ieškovu, taip pat atlikti įstatymų nustatytus privalomuosius mokėjimus, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį. Taip pat areštavo atsakovui K. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir pastatą-garažą, esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiam atsakovui šiuo turtu disponuoti.

Priimdamas šią nutartį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškinio reikalavimus, jų dydį, preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą, atsakovų turtinę padėtį, kitas bylai reikšmingas faktinės aplinkybes ir priėjo prie išvados, kad yra teisinis ir faktinis pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144, 177-178 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas K. M. atskiruoju skundu prašo iš dalies panaikinti 2013 m. birželio 28 d. pirmosios instancijos teismo nutartį - dėl jam (atsakovui K. M.) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir pastato-garažo, esančių (duomenys neskelbtini)) arešto.

Atskirojo skundo argumentai:

Teismas preliminaraus ieškinio pagrįstumo skundžiamoje nutartyje nevertino, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškinys galėtų būti patenkintas. Ieškinyje nėra duomenų, kurie leistų daryti tikėtiną prielaidą, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas yra įmanomas dėl paskutinių penkių ieškovo reikalavimų. Ieškovas savo, kaip UAB „Strateginiai sprendimai” akcininko teises įrodinėja 2009 m. birželio 2 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties kopija, nors jos 6 punkte nurodyta „ši sutartis sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais, kurių po vieną saugo kiekviena sutarties šalis, o vieną Pardavėjas pateikia UAB „Strateginiai sprendimai” vadovui, kuris atlieka atitinkamus pakeitimus UAB „Strateginiai sprendimai” akcininkų registracijos knygoje”. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šio punkto nuostatos būtų buvusios įgyvendintos, dėl ko galima pagrįstai teigti, kad šis sandoris nesudarytas, nes nebuvo laikomasi papildomų rašytinės sandorio formos reikalavimų (CK 1.73 str. 3 d.). Be to, iš ieškovo pateiktų UAB „Strateginiai sprendimai” įstatų IV dalies 7 punkto matyti, kad šios bendrovės akcininko teises liudija akcininko vertybinių popierių sąskaitos išrašas, kurio ieškovas nėra pateikęs, todėl teismas, vertindamas tikėtiną prielaidą, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas yra įmanomas, turėjo kritiškai vertinti ieškinį, kai ieškinio surašymo dieną 2013 m. birželio 26 d. akcininko teisės yra įrodinėjamos vienintele prieš keturis metus pasirašyta sutartimi, kurios galiojimas yra abejotinas.Ji (apeliantas) su atsakovu UAB „Strateginiai sprendimai” yra atsiskaitęs. Tai liudija 2013 m birželio 6 d. UAB „Strateginiai sprendimai” pažyma apie atsiskaitymą už perleidžiamą nekilnojamąjį turtą, kuri buvo pateikta notarui sudarant 2 400 000 Lt vertės minėto nekilnojamo turto perleidimo sandorį. Sutarties turto suma viršija ieškovo teismui pateiktą nekilnojamojo turto VĮ „Registrų centras” nustatytą vidutinę rinkos vertę (1 742 000 Lt, t.y. 1 183 000 Lt žemės ir 559 000 Lt pastato), todėl teismui nebuvo jokio pagrindo areštuoti jo (apelianto) turto, nes ieškovo 147 639 EUR reikalavimui patenkinti pakaktų taikyti tik atsakovo UAB „Strateginiai sprendimai” turto areštą.Ieškovas neturi pakankamo pagrindo ginčyti 4 913 766,50 Lt vertės sandorių, nes jis pats ieškinyje teigia pasirašęs tik 147 639 EUR paskolos sutartį bei kartu su trečiuoju asmeniu T. J. įsigijęs atsakovo UAB „Strateginiai sprendimai” akcijų už 4 800 Lt. Vilniaus apygardos teismas šias aplinkybes netinkamai įvertino ir dėl to netinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas. Tokia nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovas privalo įrodyti, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo, tikėtina, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ieškinyje nėra tiesioginių įrodymų apie tai, jog jis (apeliantas) jau ketina perleisti ginčo turtą ar ketina tai padaryti ateityje.

Atsiliepimas

Ieškovas E. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:

Atskirojo skundo argumentas, kad „notarai nebūtų įforminę minėto nekilnojamojo turto perleidimo sutarties tarp atsakovo K. M. ir atsakovo UAB „Strateginiai sprendimai“, jei ši prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms“ nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą nutartį, kadangi ieškovas turi teisę ginčyti bet kokius sandorius (ir notarų patvirtintus), jeigu tie sandoriai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Aplinkybę, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus įrodo tiek atsiliepime į atskirąjį skundą, tiek ieškinio argumentai; Apelianto nurodoma reikšmingo UAB „Strateginiai sprendimai“ turto vidutinė rinkos vertė neatitinka realios šio turto vertės, nes reali reikšmingo UAB „Strateginiai sprendimai“ turto vertė yra 2013 m. birželio 25 d. susitarime dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 1 nurodyta turto vertintojų vertė - 3 500 000 Lt;Atsakovas UAB „Strateginiai sprendimai“ pardavė ginčo turtą apeliantui K. M. 1 100 000 Lt pigiau, nei šio turto reali vertė (3 500 000 Lt minus 2 400 000 Lt), todėl negalima teigti, kad atsakovo pateikta 2013 m. birželio 13 d. pažyma apie atsiskaitymą už reikšmingą UAB „Strateginiai sprendimai“ turtą įrodo, jog ieškovo reikalavimai nepagrįsti, nes iš atsakovo pridedamos pažymos nėra aišku, kokiu būdu atsakovas K. M. atsiskaitė su atsakovu UAB „Strateginiai sprendimai“. Atsakovas privalėjo pridėti mokėjimą patvirtinantį dokumentą (CPK 178 str.). Be to, atsakovo K. M. pateikta pažyma pasirašyta A. R., kurio sprendimus realiai kontroliuoja ir nulemia apeliantas.2012 metais apeliantas viešai deklaravo, kad turi privalomo registruoti turto už 60 000 Lt, 40 000 Lt lėšų, paėmęs 750 000 Lt paskolų, o pats praėjusiais metais gavo 0,00 Lt pajamų bei sumokėjo 0,00 Lt mokesčių, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo K. M. turtinė padėtis yra bloga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kiekvienu atveju teismas turi diskredijos teisę nuspręsti ar yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat spręsti dėl jų panaikinimo.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba nepasunkinti jo įvykdymo (CPK 144-145 str.), tačiau civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką), nėra absoliuti, todėl teismas ją taikydamas, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pritaikė atsakovų turto areštą, motyvuodamas didele ieškinio suma (500 000 Lt), įvertinęs atsakovų turtinę padėtį bei kitas reikšmingas faktinęs bylos aplinkybes, tikėtiną ieškinio pagrindimą.

Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus duomenis - 2013 m. birželio 6 d. atsakovo UAB „Strateginiai sprendimai“ pažymą, kuri, apelianto įsitikinimu, įrodo jo atsiskaitymą su atsakovu UAB „Strateginiai sprendimai“ už įsigytą žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) ir pastatą-garažą ((duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (61 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šią pažymą, prieina prie išvados, kad ji (pažyma) nepaneigia nei didelės ieškinio sumos, nei to, kad ši suma atsakovams yra nedidelė. Pažyma nepaneigia aplinkybės, kad susiaurinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, areštuojant tik atsakovui UAB „Strateginiai sprendimai“ priklausantį nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju neiškils reali grėsmė įvykdyti teismo sprendimą,

Pagal suformuotą teismų praktiką, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą (CPK 144 str. 1 d.) teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes ieškinio reikalavimų tyrimas atliekamas nagrinėjant ginčą iš esmės. Šiuo atveju reikšminga tik tai ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai, todėl, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013 ir kt.).

Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo ir vien ta aplinkybė, kad egzistuoja nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo grėsmė, pati savaime nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Įvertinus bylos faktines aplinkybes, ieškinio turinį, reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą areštuoti ginčo turtą - apelianto K. M. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas prašo panaikinti šio turto perleidimo sandorį ir taikyti restituciją.

Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas aiškiai, išdėstytos aplinkybės ir išvardinti teisės aktai, kuriais grindžiami pareikšti reikalavimai, pateikti įrodymai, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai preliminariai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas ieškinio pagrįstumą įvertino preliminariai tiek, kiek to reikia taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirojo skundo teiginys, kad teismas nevertino ieškinio pagrįstumo, nepagrįstas.

Pažymėtina, kad apeliantas, norėdamas išvengti dėl laikinųjų apsaugos priemonių galinčių atsirasti tam tikrų nepatogumų, ir teismas turėtų pagrindą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti, turi teisę įmokėti ieškovo reikalaujamas sumas į teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti banko garantiją (CPK 148 str. 2 d.).

Ši nutartis taip pat neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų faktinės aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai (CPK 146, 148, 149 str.).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė