- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-29
- Bylos Nr.
- 1A-836-133-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 65-2-00011-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-836-493/2010
2010 m. gruodžio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam J. S., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-10-19 nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį būti savo namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. už tai, kad 2009 m. vasario 22 d., apie 19 val., V. S. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas dėl mažametystės bejėgiška savo dukterėčios V. S., gimusios (duomenys neskelbtini) būkle, tyčia ranka glostė pastarosios kojas, krūtinę bei kišo ranką į pastarosios tarpkojį, tokiu būdu prieš V. S. valią glostė jos kūną, t.y. tvirkino mažametę V. S..
Šalies argumentai
Nuteistasis J. S. savo apeliaciniu skundu prašė Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 153 str. jį išteisinti, nes jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė. Apeliantas savo skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį visapusiškai neįvertinęs bylos aplinkybių, aplinkybių dėl kilusio konflikto tarp jo ir netikro brolio V. S.. Nuteistojo nuomone, svarbu apklausti policijos pareigūnus, kurie patvirtintų faktą, jog apie priekabiavimą jiems atvykus dėl konflikto nebuvo užsiminta. Taip pat yra prieštaravimų liudytojo S. S. parodymuose. Nuteistojo nuomone, tokiu būdu jam yra kerštaujama, nes su broliais yra nesutarimų dėl tėvų palikimo.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis J. S. ginčija savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Apylinkės teismas, visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai J. S. pripažino kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas J. S. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę pagrįstai vadovavosi LR BK 54 str., 55 str., 61 str. nuostatomis, BPK normų reikalavimų nepažeidė.
J. S. parodymai, kad jis inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, vertinami kaip jo gynybos versija, jie pagrįstai atmesti, nes paneigti nukentėjusiosios mažametės V. S., liudytojo S. S., bei nukentėjusiosios V. S. įstatyminių atstovų V. S. ir J. S. parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais. Nukentėjusioji V. S., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai ir kategoriškai teigė, kad J. S. prie jos lindo ir ranka lietė jos koją, krūtinę, kišo rankas į klyną. Apie tai ji papasakojo tėčiui, ir mamai. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, kratos protokolas, teismo psichiatrinė ekspertizė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: V. S. piešinys su jos kambario planu bei piešinys su pažymėtomis vietomis, kurias lietė J. S., CD laikmena, kurioje V. S. apklausos vaizdo įrašas. Netikėti nukentėjusiosios ir jos įstatyminių atstovų parodymais teismas pagrindo neturi. Duomenų, jog tarp brolių kilo konfliktas dėl tėvų palikto paveldimo turto, byloje nėra.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios rūšį ar trukmę keisti nėra teisinio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo nuteistojo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
n utarė:
nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.