Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. C. 2019 m. birželio 17 d., apie 21.46 val., Vilniuje, Baltupio g. 43, vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip I. C. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 226 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.

Be to, I. C. 2019 m. birželio 17 d., apie 21.46 val., Vilniuje, Baltupio g. 43, vairavo automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas tam teisės, vairuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Avensis Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šį apgadino. Taip I. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Be to, I. C. 2019 m. birželio 17 d., apie 21.46 val., Vilniuje, Baltupio g. 43, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo kaip vairuotojas yra susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip I. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. C. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai. Neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepageidauja būti išklausytas ir byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės R. L. 2019 m. liepos 2 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-54196-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, I. C. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 3).

Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2007 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje I. C. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta, be kita ko, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvidešimt keturiems mėnesiams (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. G. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl eismo įvykio“ nurodoma, kad 2019 m. birželio 17 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu M. K., apie 21.50 val. jie iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad pranešėja prieš dešimt minučių gatvelėje prie namo rado dviejų valandų laikotarpiu apgadintą automobilį „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaltininkas pasišalinęs. Vėliau kaltininkas surastas – automobilis „Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi automobilio „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoja G. K., kuri paaiškino, kad paliko savo automobilį Baltupio g. 43 ir jį rado apgadintą, šalia automobilio prie priekinio kairės pusės rato rastos žibinto šukės. Jie jas surinko, pavažiavo pro Didlaukio g. 70 ir rado automobilį „Mazda“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio galinis kairės pusės žibintas buvo sudaužytas, apgadinimų aukštis ir pobūdis, taip pat rastos automobilio šukės atitiko. Automobilis „Mazda“ priklauso I. C.. Paskambinus automobilio savininkui niekas neatsiliepė. Eismo įvykis įregistruotas. Liudininkų vietoje nebuvo. Įvykio vieta nefilmuojama. Žibinto šukės pridėtos prie eismo įvykio medžiagos (b. l. 6).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 17 d. 21.46 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas G. K. pranešimas, kad prieš dešimt minučių gatvelėje prie namo ji rado dviejų valandų laikotarpiu apgadintą automobilį „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaltininkas pasišalinęs, ji laukia vietoje (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. sudarytose eismo įvykio schemose nurodyti duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonių „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota Avensis Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėstymą po 2019 m. birželio 17 d. eismo įvykio Vilniuje, Baltupio g. 43 ir Didlaukio g. 70. (b. l. 8, 9).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, taip pat automobilio „Toyota Avensis Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas. Duomenų apie automobilio „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) draudimo bendrovę, poliso seriją ir numerį nėra (b. l. 10).

G. K. 2019 m. birželio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji atėjusi prie savo automobilio „Toyota Avensis Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovinčio prie namo, esančio Vilniuje, Baltupio g. 43, rado jį apgadintą. Šalia gulėjo baltos ir raudonos spalvų kito automobilio galinio žibinto šukės. Kaltininko nebuvo. Ji iškvietė policijos pagalbą, atvykę pareigūnai užfiksavo įvykį. Ji kartu su seserimi pavaikščiojo gretimuose kiemuose ir prie namo, esančio Didlaukio g. 70, rado automobilį „Mazda“ išdaužtu galiniu žibintu. Vėl iškvietė policijos pagalbą (b. l. 11).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. žalos sąmatos Nr. 20190617 matyti, kad 2019 m. birželio 17 d. įvykio metu apgadinto automobilio „Toyota Avensis Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto kaina sudaro 413,11 Eur su PVM (b. l. 12-13).

I. C. 2019 m. liepos 2 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilis „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra registruotas jo vardu. 2019 m. birželio 17 d. pas jį atėjo kaimynė ir paprašė ją nuvežti į polikliniką. Iš pradžių nesutiko, nes po operacijos jam sunku judėti, bet po to sutiko. Tiksliai laiko neatsimena, bet, kai jie važiavo iš poliklinikos į namus, prie namų jiems kelią užkirto autobusiukas. Jis norėjo autobusiuką praleisti ir pravažiavo atbulas. Važiuojant atbulam jis atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“, kuriam sugadino sparną. Jo automobiliui dužo žibintas. Apie 45 minutes jis laukė automobilio savininko. Nesulaukęs nuvažiavo. Su pažeidimu sutinka, gailisi (b. l. 14).

Iš asmens duomenų matyti, kad I. C. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja (b. l. 18).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad keleivinio automobilio „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas nuo 2018 m. spalio 24 d. yra I. C. (b. l. 19).

Iš fotonuotraukų matyti, kad jose pavaizduoti automobilio „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užpakalinio kairės pusės sparno, užpakalinio bamperio, užpakalinio kairės pusės žibinto apgadinimai, taip pat automobilio „Toyota Avensis Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priekinių kairės pusės durų, priekinio kairės pusės sparno apgadinimai ir prie šio automobilio priekinio kairės pusės rato esančios žibinto šukės, kurių fragmentas pavaizduotas atskirai (b. l. 20-26).

Motyvuojamoji dalis

I. C. administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimo. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, be kita ko, vairuotojų administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. Kelių eismo taisyklių 226 punkto pagrindu dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama, be kita ko, transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo I. C. kaltė 2019 m. birželio 17 d., apie 21.46 val., Vilniuje, Baltupio g. 43, vairavus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Administracinio nusižengimo tyrimo metu I. C. pripažino įvykio metu vairavęs automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai matyti iš jo rašytinių paaiškinimų (b. l. 14). Teismo įsitikinimą tuo sustiprina I. C. paaiškinimų apie kilusį eismo įvykį važiuojant iš poliklinikos į namus atitikimas faktinei situacijai ir vietos aspektu, kai po eismo įvykio adresu Vilniuje, Baltupio g. 43, automobilis buvo rastas netoliese, namo, esančio Vilniuje, Didlaukio g. 70, kieme prie pat I. C. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai leidžia spręsti jo rašytinių paaiškinimų ir vyriausiojo patrulio M. K. eismo įvykio vietos schemų sugretinimas (b. l. 8, 9). Pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad I. C. įvykio metu išties vairavo automobilį „Mazda 323“. Tuo tarpu aplinkybę, kad I. C. nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, rodo duomenų apie automobilio draudimo bendrovę, poliso seriją ir numerį nebuvimas papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 10). Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad I. C. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.

Dėl turto sugadinimą nulėmusio Kelių eismo taisyklių pažeidimo. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo, be kita ko, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, o pagal Kelių eismo taisyklių 126 punktą vairuotojas privalo, be kita ko, palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo I. C. kaltė 2019 m. birželio 17 d., apie 21.46 val., Vilniuje, Baltupio g. 43, vairavus automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturint tam teisės, vairuojant nepalikus tarpo iš šono, kliudžius stovintį automobilį „Toyota Avensis Verso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šį apgadinus, t. y. padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Administracinio nusižengimo tyrimo metu I. C. pripažino važiuodamas atbulas apgadinęs stovinčio automobilio „Toyota Avensis Verso“ sparną. Tai matyti iš jo rašytinių paaiškinimų (b. l. 14). Pateikta I. C. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas nustatė, jog I. C. įvykio metu vairavo automobilį „Mazda 323“. Vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinio pranešimo, Policijos registruojamų įvykių registro duomenų, vyriausiojo patrulio M. K. eismo įvykio schemų, G. K. rašytinių paaiškinimų ir fotonuotraukų sugretinimas rodo, kad po kilusio eismo įvykio G. K. rado apgadintą savo automobilį „Toyota Avensis Verso“, vėliau pastebėjo apgadintą I. C. automobilį „Mazda 323“. Eismo įvykio metu apgadinti automobilio „Mazda 323“ užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis ir užpakalinis kairės pusės žibintas, taip pat automobilio „Toyota Avensis Verso“ priekinės kairės pusės durys ir priekinis kairės pusės sparnas. Šalia automobilio „Toyota Avensis Verso“ rastos automobilio „Mazda 323“ užpakalinio kairės pusės žibinto šukės, taip pat sutapo automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis (b. l. 6, 7, 8, 9, 11, 20-26). Pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad I. C. įvykio metu išties važiuodamas atbulas apgadino G. K. priklausantį automobilį „Toyota Avensis Verso“. Eismo įvykio mechanizmas rodo, jog I. C. nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, taigi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų G. K. automobilio „Toyota Avensis Verso“ saugumui. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad G. K. priklausančio automobilio „Toyota Avensis Verso“ apgadinimus lėmė I. C. padaryti Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų pažeidimai. Tuo tarpu aplinkybę, kad I. C. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones patvirtina Administracinių nusižengimų registro duomenys apie jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (b. l. 5) bei įrašas asmens duomenyse apie jam išduoto vairuotojo pažymėjimo negaliojimą (b. l. 18). Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad I. C. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad sau priklausančių transporto priemonių sugadinimas (apgadinimas) nesudaro aktualaus administracinio nusižengimo požymių, I. C. surašytas administracinio nusižengimo protokolas tikslintinas paliekant tai, kad buvo apgadintas automobilis „Toyota Avensis Verso“.

Dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo I. C. kaltė 2019 m. birželio 17 d., apie 21.46 val., Vilniuje, Baltupio g. 43, pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis kaip vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Administracinio nusižengimo tyrimo metu I. C. pripažino iš eismo įvykio vietos pasitraukęs nesulaukęs automobilio „Toyota Avensis Verso“ savininko. Tai matyti iš jo rašytinių paaiškinimų (b. l. 14). Pateikta I. C. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Pirmiausia pažymėtina, kad teismas nustatė, jog I. C. įvykio metu vairuodamas automobilį „Mazda 323“ apgadino G. K. automobilį „Toyota Avensis Verso“. Vyriausiojo patrulio M. K. eismo įvykio schemų sugretinimas rodo, kad po eismo įvykio adresu Vilniuje, Baltupio g. 43, I. C. automobilis „Mazda 323“ buvo rastas namo, esančio Vilniuje, Didlaukio g. 70, kieme (b. l. 8, 9). Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, apie eismo įvykį Bendrajam pagalbos centrui pranešė G. K. (b. l. 7). Pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad, dėl eismo įvykio padarius tik turtinę žalą ir nukentėjusiajai G. K. nesant eismo įvykio vietoje, su eismo įvykiu susijęs I. C., negalėdamas nedelsiant apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajai, privalėjo nedelsiant apie tai pranešti policijai, tačiau to nepadarė ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punktą. Šiame kontekste I. C. paaiškinimas, kad jis automobilio „Toyota Avensis Verso“ savininko laukė 45 minutes, yra teisiškai nereikšmingas. Pagaliau, AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų skyriaus žalos sąmata patvirtina, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Toyota Avensis Verso“ remonto kaina sudaro 413,11 Eur su PVM (b. l. 12-13), t. y. padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (15 × 50 Eur = 750 Eur). Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad I. C. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

I. C. surašytame administracinio nusižengimo protokole taip pat inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 8 punkto pažeidimas, kurio pagrindu eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Kelių eismo taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Kelių eismo taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Kelių eismo taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Teismo vertinimu, I. C. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nesusiję su 8 punkte numatytais reikalavimais, todėl jų pažeidimo inkriminavimas šalintinas iš administracinio nusižengimo protokolo.

Dėl I. C. skirtinų administracinių nuobaudų

ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje vairuotojams numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, tuo tarpu ANK 423 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų, o ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Teismas, I. C. skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – administraciniai nusižengimai susiję su transportu; pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – dirbantis (b. l. 14, 16), per pastaruosius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto keleivine kelių transporto priemone, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 4), 2007 metais taip pat baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 3,25 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 5), taip pat 2008 metais už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam, kai nustatytas 1,96 promilės neblaivumo laipsnis, neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis). I. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). I. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, atsižvelgęs į tai, kad praeityje I. C. baustas už šiurkščius KET pažeidimus, tačiau pastaruosius penkerius metus analogiškų teisės pažeidimų padaręs nebuvo, galiojančių nuobaudų neturi, I. C. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas minimalus. Kadangi I. C. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl I. C. skirtinų administracinio poveikio priemonių

ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų, o pagal šio straipsnio 8 dalį neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – ir transporto priemonės konfiskavimas. Teismas nustatė, kad I. C. vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo kaip vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nors, kaip minėta, per pastaruosius penkerius metus I. C. nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi, vertinant administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimą svarbu tai, kad I. C. praeityje teisės vairuoti transporto priemones neteko už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šios teisės taip ir neatgavo, vėl vairavo transporto priemonę, apgadino svetimą turtą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Baudą, paskirtą 2007 m. balandžio 8 d. nutarimu, sumokėjo, palyginus su nutarimo priėmimo data, ne taip ir seniai – 2015 metais, vėl padarė KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu. Be to, I. C., daugiau nei prieš 10 metų netekęs teisės vairuoti transporto priemones ir iki šiol teisės neturintis, įsigijo automobilį, kuriuo, akivaizdu iš eismo įvykio, naudojasi, todėl nėra pagrindo manyti, kad administracinis teisės pažeidimas – pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos, buvo atsitiktinio pobūdžio. Visa tai rodo I. C. atsainų požiūrį į Kelių eismo taisykles ir neleidžia spręsti, kad praeityje jam taikytos administracinio poveikio priemonės pasiekė savo tikslus – priešingai, akivaizdu, teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio I. C. nepadarė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog I. C. kartu su administracine nuobauda skirtinos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas nustatytinas minimalus, ir jam nuosavybės teise priklausančio keleivinio automobilio „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 19), kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės, konfiskavimas. Pažymėtina, kad, nors administracinius nusižengimus I. C. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau kasacinio teismo išaiškinta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 50 eurų (penkiasdešimties Eur) dydžio baudą.

I. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 300 eurų (trijų šimtų Eur) dydžio baudą.

I. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 850 eurų (aštuonių šimtų penkiasdešimties Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir I. C. skirti galutinę 850 eurų (aštuonių šimtų penkiasdešimties Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 426 straipsnio 7 dalimi, I. C. skirti administracinio poveikio priemonę – atimti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 426 straipsnio 8 dalimi, I. C. skirti administracinio poveikio priemonę – konfiskuoti keleivinį automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19103004537.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.