Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui A. B., jos atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančios (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančios vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, ištekėjusios, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5005-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. B. už tai, jog ji 2018 m. kovo 5 d. 14.30 val., Gedminų g. 14, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama į gatvę iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, nepraleido gatve važiavusio kito asmens automobilio, kurio vairuotojas buvo priverstas stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl ko atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje (b.l. 6).

2018 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu A. B. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - 3 (trijų) mėnesių specialiosios teisės atėmimas (b. l. 5).

2018 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. 2018 m. balandžio 25 d. skundas dėl 2018 m. balandžio 25 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad ji su priimtu nutarimu nesutinka, nes tariamame eismo įvykyje savo kaltės neįžvelgia. Nurodo, kad visus įrodymus pateiks teisme (b. l. 3).

2018 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gauti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 36-39), kuriuose nurodoma, jog ji su priimtu nutarimu nesutinka. Jai nesuprantama, kokiais įrodymais rėmėsi institucija, priėmusi nutarimą, ir kokiu pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Pareiškėjos teigimu, pareigūnė, nagrinėjusi A. B. bylą, neteisingai nustatė, jog išvažiuodama iš stovėjimo vietos, ji neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio keliu važiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko kita transporto priemonė atsitrenkė į stovintį automobilį. Nurodė, jog jos automobilis stovėjo Gedminų g., leidžiamoje stovėti vietoje. Pradėdama važiuoti iš stovėjimo vietos, ji įsitikino, kad tai daryti saugu, praleido pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius ir tada pajudėjo iš stovėjimo vietos. Automobilio, kuriam ji galėjo sudaryti kliūtį, nebuvo. Šiuo atveju A. B. įvažiavo į pagrindinę gatvę iš šalutinės (Naujakiemio g.) neįsitikinęs, kad nėra pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių, t.y. būtent jis neįsitikino, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja A. B. vairuojamas automobilis. Įvažiuojant iš Naujakiemio g. yra ženklas „Duoti kelią“. Šiuo atveju ne ji, o būtent A. B. įvažiuodamas iš šalutinio kelio nepasirinko saugaus greičio, įvažiavo į sankryžą tada, kai jau buvo pajudėjęs A. B. automobilis. Pareiškėja nurodo, jog aplinkybę, kad ne A. B. pažeidė KET 101 p., įrodo įvykio schemoje pažymėta A. B. automobilio susidūrimo su kitu automobiliu vieta – susidūrimas įvyko ne sankryžoje, o už sankryžos, į kurią neįsitikinęs saugumu, pažeisdamas KET reikalavimus, iš šalutinio kelio į pagrindinį įvažiavo A. B. vairuojamas automobilis. Be to, A. B. vairuojamas automobilis išvažiavęs iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią susidūrė ne su A. B. automobiliu, kuris buvo už sankryžos, o visiškai su kitu automobiliu.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo netenkinti A. B. skundo ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. nutarimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. skundą palaikė jame ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais, nesutiko su priimtu nutarimu bei prašė jį panaikinti. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną jos mašina stovėjo leistinoje vietoje – Gedminų g. kelkraštyje. Prieš pajudėdama iš vietos, ji pažiūrėjo į veidrodėlius, praleido mašinas važiuojančias, įjungė posūkį ir nuvažiavo. Jokio įvykio ji nesukėlė, jokių garsų negirdėjo, stabdymo žymių nesimatė. Vairavo atsargiai, nes buvo 8 mėnesį nėščia. Grįžo į įvykio vietą, nes apie tariamą įvykį jai pasakė kitas asmuo, todėl ji grįžo išsiaiškinti. Pažymėjo, kad tai A. B. suko iš šalutinio kelio – Naujakiemio g. į Gedminų g. Jis turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius (Gedminų g.). Ji vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2004 m.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. atstovas advokatas Eligijus Karbauskas palaikė paaiškinimuose ir skunde išdėstytus motyvus, prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiavo būtent A. B.. Jis atsitrenkė į Gedminų g. važiuojantį automobilį. Būtent jis kaltas dėl kilusio eismo įvykio. Įstatymas imperatyviai draudžia įvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį, jeigu sankryžoje ar už jos buvo kliūtis. Toje vietoje matomumas yra blogas, nes gatvė apstatyta automobiliais. Būtent A. B. turėjo įsitikinti ir ypač atidžiai įvertinti, ar galima važiuoti. Šviesoforas yra sankryžoje, kuris reguliuoja pėsčiųjų eismą. Byloje neteisingai yra pateikta eismo įvykio schema. Eismo įvykis kilo iš karto už sankryžos. Jo atstovaujamoji nepadarė minimo eismo įvykio, jis nėra įrodytas šioje byloje. Taip pat papildomai pažymėjo, kad neteisingai kvalifikuota A. B. veika, t.y. pagal 417 str. 3 d. ir 420 str. 1 d. Nurodė, kad šioje byloje nėra chuliganiško vairavimo, todėl negalėjo būti taikomas 420 str. 1 d. Prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Liudytojas K. G., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad yra vairavimo mokyklos instruktorius. Eismo įvykio dieną dirbo, su mokiniu važiavo Gedminų g. ir prieš save pamatė visą įvykį, t.y. kaip moters, kurią atpažino teismo salėje, vairuojama mašina staigiai pajudėjo iš vietos, dėl ko kitas automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir atsitrenkė į kitą automobilį. Parodė, jog A. B. automobilis stovėjo iki sankryžos ir šviesoforo jo važiuojamoje kelio pusėje, ji išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepamatė A. B. vairuojamo automobilio, staigiai išsuko, o pastarasis, siekdamas išvengti kliūties, turėjo sukti į šoną, buvo slidu, todėl atsitrenkė į kitą stovėjusį šalia automobilį Toyota. Matė tarp automobilių buvus kontaktus, t.y. atsitrenkimui. Jis pastebėjo apsisukusią ir grįžtančią tuo pačiu keliu atgal tą pačią moterį, ji pasuko link mokyklos, nuėjo pas ją ir pranešė jai, kad ji sukėlė eismo įvykį. Policiją iškvietė pats nukentėjusysis.

Liudytojas M. B., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, jog yra kelių policijos pareigūnas, jis pildė eismo įvykio schemą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą A. B.. Paaiškino, jog buvo gautas pranešimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kurio metu apgadinti du automobiliai. Nuvykus į eismo įvykio vietą, kaltininkė buvo jau grįžusi į įvykio vietą. Taip pat įvykio vietoje buvo nukentėjęs asmuo, eismo įvykį sukėlęs asmuo, t.y. kaltininkė A. B. ir jos vyras. Jai surašytas protokolas buvo už tai, kad išvažiuodama, pajudėdama iš stovėjimo vietos, sukėlė avarinę situaciją. Atvykus į eismo įvykio vietą, nukentėjęs asmuo stovėjo prie savo automobilio, kuris buvo atsitrenkęs į kitą automobilį. Buvo dienos metas, žiema, buvo apsnigta kelio danga. Eismo įvykio vietoje buvo braižoma įvykio schema. Pažymėjo, kad toje sankryžoje yra ir pagrindinis, ir šalutinis kelias. Toje sankryžoje kelkraštyje pilna automobilių pristatyta. Abu vairuotojai turėjo įsitikinti, jog važiuoti yra saugu. Tačiau nukentėjusysis, išsukęs iš Naujakiemio g. kaip šalutinės gatvės, jau važiavo pagrindiniu keliu, A. B., pajudėdama iš stovėjimo vietos, turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu.

Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, kadangi bylos duomenimis, institucijai buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, dalyvauti teismo posėdyje jos atstovas nepageidavo. Teismas bylą taip pat išnagrinėjo ir nukentėjusiajam A. B. nedalyvaujant, kuriam apie posėdžio vietą ir laiką taip pat buvo tinkamai pranešta, gautas jo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kadangi jis yra išvykęs iš Lietuvos, grįš tik liepos mėn. Teismas, atsižvelgdamas į tai ir siekdamas neužvilkinti bylos nagrinėjimo, išnagrinėjo skundą nedalyvaujant nukentėjusiam.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio, taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu nutarimu A. B. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2018 m. kovo 5 d., 14.30 val., Gedminų g. 14, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama į gatvę iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, nepraleido gatve važiavusio kito asmens automobilio, kurio vairuotojas buvo priverstas stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl ko atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai.

ANK 417 str. 3 d. numato atsakomybę asmeniui nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu jis, vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, nevykdė reikalavimo duoti kelią kitai transporto priemonei, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymas gali būti vertinamas kaip pavojingas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas, tačiau ši veika neapima chuliganiško vairavimo. ANK 420 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi ANK 420 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra aprašyta alternatyviais požymiais ir yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus teisės aktus ir pirmiausiai į teisinį reguliavimą, numatytą Kelių eismo taisyklėse. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas iš tiesų yra pavojingas, tačiau kiekvienu atveju būtina vertinti konkretaus pažeidimo aplinkybes.

Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad A. B. pažeidė KET 9, 101 punktus.

KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 101 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Nors A. B. nei teisme, nei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose savo kaltės nepripažino, aiškino, kad laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir, pajudėdama iš vietos, įsitikino, kad tai daryti saugu, tačiau tokius pareiškėjos teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

2018 m. kovo 5 d. eismo įvykio vietos fiksavimo protokolu yra nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d., apie 14.30 val., buvo gautas pranešimas apie įvykusį eisio įvykį adresu Gedminų g. 14, Klaipėdoje. Įvykio vietoje nustatyta, kad A. B. vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, nepraleido gatve važiavusio kito asmens automobilio „Opel vectra“ (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo priverstas stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl ko atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos šios transporto priemonės: Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis kairės pusės posūkio žibintas; Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis (b.l. 8-11).

Rašytiniame A. B. paaiškinime, pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai 2018 m. kovo 5 d. nurodyta, jog jos mašina stovėjo prie šaligatvio Gedminų g. 14. Ji įsuko į važiuojamąją kelio dalį, nuvažiavo keletą metrų iki Sendvario mokyklos, apsisuko ir nuvyko į Vėtrungės gimnazijos kiemą. Prie jos priėjo vyriškis ir pasakė, kad ji sukėlė avarinę situaciją ir pabėgo iš įvykio vietos. Tada ji grįžo prie Gedminų g. 14 namo šaligatvio. Išsukdama į važiuojamąją dalį, nepastebėjo mašinos ir eismo įvykio nematė. Kitu atveju tikrai būtų sustojusi. Savo kaltės negali pripažinti, nes nematė aplinkybių (b. l. 12).

Rašytiniame K. P. paaiškinime, pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai 2018 m. kovo 5 d. nurodyta, jog automobilį Toyota Avensis pastatė prie namo Gedminų g. 14 apie 8.00 val. 17 val. grįžęs pastebėjo, kad automobilis apgadintas. Automobilis buvo paliktas nepagadintas (b. l. 13).

Rašytiniame K. G. paaiškinime, pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai 2018 m. kovo 5 d. nurodyta, jog 2018 m. kovo 5 d., apie 15.00 val., būdamas Gedminų g. 14, Klaipėdoje, pastebėjo eismo įvykį, kurio metu automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėdamas iš stovėjimo vietos, privertė kitą automobilį keisti važiavimo kryptį ir atsitrenkti į kitą automobilį. Po šio manevro automobilis nesustojo ir nusuko į mokyklą, tada jis nuėjo prie vairuotojo ir nurodė apie eismo įvykį, kad iš jo pasišalino (b.l. 14).

Rašytiniame A. B. paaiškinime, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu dėl objektyvių priežasčių negalint dalyvauti pačiam nukentėjusiajam posėdyje, pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai 2018 m. kovo 5 d. nurodyta, jog jis vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Gedminų g., į kurią išsuko iš Naujakiemio g., ir už šviesoforo dešinėje Gedminų kelio pusėje vos pavažiavus, išvažiavo kairėje (priešpriešinėje kelio dalyje) stovėjęs automobilis Toyota Avensis, kurį vairavo moteriškė ir jis, norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko į dešinio kelkraščio tarpą, kur toje dalyje kliudė stovėjusią kitą automobilį Toyota Avensis (b.l. 15).

Šioje byloje esminis ginčas yra dėl eismo įvykio sukėlimo, t.y. A. B. nesutinka, jog ji sukėlė eismo įvykį. Nurodo, kad ji važiavo pagrindiniu keliu, o būtent A. B. įvažiavo į pagrindinę gatvę (Gedminų g.) iš šalutinio kelio (Naujakiemio g.), neįsitikinęs, kad nėra pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, taip sukeldamas eismo įvykį. Ji atsisėdusi į automobilį įsitikino, kad tai daryti saugu bei praleido visus pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Tokius A. B. argumentus teismas vertina kritiškai, kaip jos gynybinę poziciją, siekimą išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad visiems vairuotojams yra keliama budrumo, atidumo kelyje sąlyga, tai, kad A. B. pažeidė KET taisykles ir pajudėjo iš vietos, neįsitikindama, kad tai daryti saugu, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – nukentėjusiojo A. B. paaiškinimai ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojas K. G. patvirtino, kad A. B., vairuojamas automobilis, staigiai pajudėjo iš vietos, dėl ko kitas automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį. Šias aplinkybes patvirtino ir į eismo įvykio vietą nuvykęs pareigūnas M. B.. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais abejų liudytojų parodymais, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Jų parodymai atitinka ir nukentėjusiojo A. B. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas įvykio aplinkybes.

Nors pareiškėja teigia, jog Kelių eismo taisyklių ji nepažeidė, tačiau tiek liudytojų K. G. ir M. B. tarpusavyje sutampantys ir vieni kitiems neprieštaraujantys parodymai, tiek rašytiniai bylos duomenys – eismo įvykio fiksavimo protokolas, fotonuotraukos, K. G., A. B. paaiškinimai, tokius pareiškėjos teiginius paneigia. Taigi, atsižvelgiant į KET 101 punkte įtvirtintą vairuotojo pareigą prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, taip pat įvertinus eismo įvykio mechanizmą, teismas sprendžia, jog A. B. pagrįstai pripažinta kalta sukėlusi eismo įvykį.

Administracinėn atsakomybėn patraukta A. B. ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodo, kad byloje administraciniai nusižengimai ir jos kaltė nėra įrodyti. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad įrodymais administracinio nusižengimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, eismo įvykio schema, garso ir vaizdo įrašais, patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, kitų asmenų paaiškinimais ir pan. Pažymėtina ir tai, kad protokolas administracinio nusižengimo bylose surašomas tuomet, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl A. B. ir jos atstovo teiginiai, kad administraciniai nusižengimai nėra įrodyti, atmestini kaip nepagrįsti. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.

Todėl, išanalizavus byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausius proceso dalyvių teismo posėdžio metu, teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimų padarymo fakto ir tinkamo jų kvalifikavimo. Tai patvirtina posėdžio metu duoti liudytojų K. G. ir M. B. parodymai ir byloje esantys tokie rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 6), eismo įvykio fiksavimo protokolas (b. l. 7), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 8), įvykio vietos nuotraukos (b. l. 9–11), 2018 m. kovo 5 d. K. P. paaiškinimas (b.l. 13), 2018 m. kovo 5 d. K. G. paaiškinimas (b.l. 14), 2018 m. kovo 5 d. A. B. paaiškinimas (b.l. 15) bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ištyrus rašytinę bylos medžiagą, išklausius A. B., jos atstovo, liudytojų parodymus, darytina išvada, jog A. B. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visa apimtimi.

A. B. ir jos atstovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo neteisingai kvalifikuota veika, nes A. B. veiksmuose nebuvo chuliganiško vairavimo, todėl veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal ANK 420 str. 1 d. Teismas pažymi, kad ANK 420 str. 1 d. apima ir pavojingą situaciją sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. y. vairavimą privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), kas ir buvo nustatyta nagrinėjamoje situacijoje, todėl tokie pareiškėjos ir jos atstovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo vertinimu, A. B. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcinga ir teisinga padarytų nusižengimų pobūdžiui ir jų taikymas neprieštarauja teisingumo bei protingumo principams. Taigi, administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų, atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog A. B. padaryti administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai, o jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. skundo netenkinti.

2018 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30-ANR_N-5005-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.