- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- 1-88-548/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07218-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam konstatuotas 1,97 promilių girtumas), 2017-02-14 apie 09.10 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, tyčia savo šeimos nario – brolio V. S. atžvilgiu, vartojo psichologinį smurtą ir grasino jį nužudyti, tai yra, pakėlęs ranką laikė kirvį ir juo užsimojęs ėjo link nukentėjusiojo grasindamas jam nukirsti galvą, dėl ko tokie veiksmai nukentėjusiajam V. S. sukėlė realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017 metų vasario 13 d. vakare pas jį į namus atvažiavo A. B. rūkinti mėsos. Iš vakaro jis su A. B. išgėrė litrą degtinės. Senkančią dieną jis su A. B. išgėrė degtinės ir nuėjo ruošti malkų mėsos rūkinimui. Beruošiant malkas atvažiavo brolis V. S. ir sesuo A. Z.. Nukentėjusysis pradėjo prie jo kabinėtis žodžiu. Jis taip pat V. S. atžvilgiu vartojo įvairius žodžius, tačiau negrasino jo nužudyti. Besiginčydamas u broliu jis rankoje turėjo kirvį, tačiau juo nemosavo ir V. S. juo negrasino. Po konflikto nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus ir atvažiavęs pareigūnas jį sulaikė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad V. S. parodė, kad 2017-02-14 apie 09.00 val. jis atvyko kartu su savo seserimi A. Z. pas tėvą T. S., nes dieną prieš tai tėvą parvežė iš ligoninės. Namo kieme prie rūkyklos matė brolį R. S.. Jis ėjo pašerti šunų. Tuo metu kaltinamasis jo paklausė, ko jie atvažiavo, ko jiems reikia. Tuo metu R. S. rankoje turėtu kirviu užsimojo ir pasakė: „ateik Elektrėnų mafija, galvą nukirsiu“. Šalia buvusi sesuo A. Z. sakė jam eiti į namus. Namuose dėl grasinimo jis paskambino į policiją. Mano, kad grasinimas nužudyti buvo realus, nes jis suvokė, kad kaltinamasis jam gali suduoti kriviu į galvą, nes tuo metu buvo girtas ir yra neprognozuojamas. Civilinio ieškinio nereiškia.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas R. J. paaiškino, kad jis dirbo Kaišiadorių raj. PK ir gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą jį pasitiko V. S. kuris pasakė, kad jį grasino kirviu nužudyti kaltinamasis. Mano, kad grasinimas nužudyti buvo realus, nes R. S. buvo neblaivus. Įvykio vietoje taip pat buvo rastas kirvis, kuriuo buvo grasinta nukentėjusiajam.
Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja A. Z. paaiškino, kad 2017-02-14 ryte su broliu V. S. atvažiavo pas tėvą, kuris nesenai buvo paleistas iš ligoninės. Nukentėjusysis nuėjo pašerti šunų. Einant nukentėjusysis su kaltinamuoju apsižodžiavo. Po to R. S. rankoje laikydamas kirvį V. S. pasakė: „ateik, kirsiu į galvą“. Tarp jų buvo 5 metrų atstumas ir kaltinamasis buvo užsimojęs su kirviu. Mano, kad grasinimas buvo realus, nes R. S. galėjo suduoti V. S. kirviu, nes buvo neblaivus. Po šio įvykio V. S. paskambino į policiją.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas T. S. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus ir gyvena kartu. Konflikto tarp brolių jis nematė. Paaiškino, kad R. S. iš vakaro iki įvykio vartojo alkoholinius gėrimus su A. B..
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad 2017 m. vasario 13 d. vakare jis atvažiavo pas R. S., nes ryte norėjo išrūkinti atsivežtą mėsą. Jis su R. S. iš vakaro išgėrė degtinės ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlęs išgėrė du stikliukus degtinės ir nuėjo kabinti mėsos gaminių. Kaltinamasis pasiėmė kirvį ir nuėjo kapoti malkų. Ką darė kaltinamasis jis nematė, taip pat nematė ir kaltinamojo brolio ir sesers. Vėliau matė R. S. sėdintį policijos automobilyje. Jokio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo tą dieną jis nematė.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo kieme, šalia metalinio garažo ir mėsos rūkyklos. Prie rūkyklos kūrenimo talpos ant žemės, rastas kirvis (b. l. 2-4).
Iš policijos registruojamų įvykio registro išrašo matyti, kad 2017-02-14 d. 09.11 val. pranešėjas V. S. pranešė apie tai, kad brolis neblaivus puola prieš jį ir seserį, grasina kirviu (b. l. 36-40).
Iš asmens blaivumo testo Nr. 2012 matyti, kad 2017-02-14 09:37 val. R. S. nustatytas 1,97 promilių girtumas (b. l. 41).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis R. S. neprisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką nusikalstamą, jo kaltė pasikėsinti padaryti nusikalstamą veiką padaryme yra pilnai įrodyta aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo V. S., liudytojų A. Z., R. J. parodymais, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir jais remiasi.
Kaltinamojo R. S. aiškinimas, kad jis 2017 metų vasario 14 d. nebuvo užsimojęs kirviu ir negrasino nukentėjusiajam V. S. kirsti juo į galvą vertinamas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Apklausti nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad 2017 metų vasario 14 d. (duomenys neskelbtini), esančiame namo kieme jo brolis R. S. užsimojęs kirviu grasino nuskirsti jam galvą. Nukentėjusiojo V. S. duotus parodymus teisme patvirtino ir liudytojų A. Z. ir R. J. parodymai duoti teismo posėdžio metų iš kurių matyti, kad 2017 metų vasario 14 d. kaltinamasis R. S. panaudodamas rankose laikomą kirvį, grasino nužudyti nukentėjusįjį V. S.. Nukentėjusiojo V. S. ir liudytojų A. Z. ir R. J. parodymus patvirtina ir policijos registruojamų įvykio registro išrašas iš kurio matyti, kad 2017-02-14, 09.11 val. pranešėjas V. S. pranešė apie tai, kad neblaivus brolis puola prieš jį ir seserį, grasina kirviu, bei įvykio vietos apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini), šalia rūkyklos kūrenimo talpos rastas ant žemės kirvis.
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam konstatuotas 1,97 promilių girtumas), 2017-02-14 apie 09.10 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia savo šeimos nario – brolio V. S. atžvilgiu, vartojo psichologinį smurtą ir grasino jį nužudyti, tai yra, pakėlęs ranką laikė kirvį ir juo užsimojęs ėjo link nukentėjusiojo grasindamas jam nukirsti galvą, dėl ko tokie veiksmai nukentėjusiajam V. S. sukėlė realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio – 61 straipsnio nuostatomis.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau teismo teistas nebuvo, dirba, baustas administracine tvarka (b. l. 64-67). Iš Kaišiadorių apylinkės seniūnijos išduotos pažymos matyti, kad seniūnija nėra gavusi nusiskundimų iš artimųjų ar kaimynų dėl netinkamo R. S. elgesio (b. l. 75). Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajam R. S. skirtina mažesnė už vidutinę laisvės apribojimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-54) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas, pradėjus vykdyti bausmę nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
R. S. nuo 2017-02-14 12.00 val. iki 2017-02-15 12 val. 15 min. (1 parą) buvo laikinai sulaikytas (b. l. 45,52), šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniuose, 301-302 straipsniuose, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. S. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu įpareigoti R. S. per laisvės apribojimo vykdymo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b. papunkčiu laiką, kurį R. S. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2017-02-14 iki 2017-02-15, t. y. 1 parą), pakeisti į 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į bausmę.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis R. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Daiktinį įrodymą – kirvį, esantį Kaišiadorių rajono policijos komisariate (b. l. 30-35), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. S..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.