Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl darbo ginčo dėl teisės, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė R. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 5 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) trečią punktą; pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ieškovę į darbą; priteisti iš atsakovo kompensaciją už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo teismo nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal su Šiaulių miesto savivaldybe sudarytą darbo sutartį dirbo Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktore. 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Šiaulių miesto savivaldybės komisija ieškovės tarnybiniam patikrinimui atlikti. Tą pačią dieną Šiaulių miesto savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. MP-(duomenys neskelbtini) „Dėl Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. P. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo sudarė komisiją ir jai pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl ieškovės galimai šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Komisijai pateikus išvadą, kad ieškovė yra padariusi šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. T-(duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė atleisti ieškovę iš pareigų. Nesutikdama su darbdavio veiksmais priimant aukščiau nurodytus sprendimus, ieškovė ir kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikusi prašymą išnagrinėti ginčą dėl teisės Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijai, kurios 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu prašymas atmestas. Kadangi tiek mero potvarkis, tiek tarybos sprendimas yra betarpiškai susiję su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, mano, jog ekonomiškumo ir operatyvumo sumetimais tikslinga abu reikalavimus dėl skundžiamų aktų nagrinėti vienoje byloje, todėl šiuo ieškiniu reikalavimai reiškiami dėl abiejų aukščiau nurodytų aktų.

3. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės meras skundžiamu potvarkiu Nr. MP-(duomenys neskelbtini) pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl ieškovės galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo; nušalino ieškovę nuo 2018 m. lapkričio 6 d. nuo direktoriaus pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui; nurodė Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiajam buhalteriui nemokėti ieškovei darbo užmokesčio visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį; pavedė Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojai ugdymui laikinai eiti Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas iki ieškovės nušalinimo nuo pareigų pabaigos. Nesutikdama su mero potvarkio 3-iuoju punktu - nurodymu nemokėti darbo užmokesčio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, dėl šios potvarkio nuostatos panaikinimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisiją. Komisijos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės prašymas atmestas, todėl reikalavimas dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teikiamas teismui. Tarnybinį patikrinimą ieškovės atžvilgiu meras pradėjo, atsižvelgdamas į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus 2018 m. spalio 31 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimo smurto prieš vaiką lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo“, vadovaudamasis Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo (toliau tekste vadinamas Aprašu) 5 punktu. Išties, pagal aprašo 5 punktą, meras, gavęs informaciją apie ieškovės galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą, privalėjo tiek pradėti tarnybinį patikrinimą, tiek nušalinti ieškovę nuo pareigų. Aprašas nustato švietimo įstaigų vadovų nušalinimo nuo pareigų pagrindą, tačiau darbo užmokesčio mokėjimo ar nemokėjimo nušalinimo laikotarpiu sąlygų nereglamentuoja, todėl šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos.

4. Darbo kodekso 49 straipsnyje yra nurodyti darbuotojo nušalinimo nuo darbo ir darbo užmokesčio mokėjimo, arba nemokėjimo pagrindai. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Kadangi nuo darbo ieškovė buvo nušalinta dėl to, kad buvo pradėtas jos galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybių tyrimas, tai turi būti taikoma Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalis, pagal kurią nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kaip paaiškėjo darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu, priimdamas ginčijamą aktą atsakovas vadovavosi Švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalimi, kur nurodyta, jog už švietimo įstaigos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Ieškovė mano, jog Švietimo įstatymo 17 dalies nuostata dėl darbo užmokesčio nemokėjimo švietimo įstaigos vadovui jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu prieštarauja Darbo kodekso 49 straipsnio 3 daliai. Darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Mano, kad yra pakankamai svarus pagrindas teigti, jog ginčijama Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkio nuostata yra neteisėta ir naikintina kaip prieštaraujanti imperatyvioms Darbo kodekso normoms.

5. Nurodė, kad ieškovės atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo ir po to sekusio atleidimo iš darbo procedūros metu buvo padaryta eilė esminių teisės normų pažeidimų, kas leidžia teigti, kad tiek tarnybinio patikrinimo išvada, tiek tarnybinio patikrinimo išdavoje priimtas sprendimas dėl ieškovės atleidimo iš darbo yra neteisėti. Švietimo įstaigų vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką nustato Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos aprašas (toliau tekste vadinama „Aprašu“). Šio Aprašo 3 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas vadovaujantis šiais principais: nešališkumo - tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama patikimais duomenimis, gautais iš keleto šaltinių; rizikos mažinimo - tarnybiniu patikrinimu siekiama mažinti nemotyvuotų sprendimų priėmimo riziką; operatyvumo - tarnybinis patikrinimas atliekamas kuo skubiau, siekiant operatyviai surinkti faktus ir informaciją. Ieškovė mano, kad paminėtų principų visiškai nebuvo laikomasi. Komisija iš esmės jokio tyrimo neatliko – apsiribota ieškovės pareigybės aprašymo ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus 2018 m. spalio 31 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimo smurto prieš vaiką lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo“ tyrimu. Komisijos išvadoje iš esmės tik pakartotas paminėtos pažymos turinys, duomenų apie tai, kad būtų atliktas koks nors pažymoje nurodytų faktų ir aplinkybių vertinimas ar tikrinimas - komisijos išvadoje nenurodyta. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad išvada neatitinka Aprašo 3.1. punkto reikalavimo dėl nešališkumo, o komisijos išvada nelaikytina patikima, kadangi grindžiama duomenimis iš vienintelio šaltinio.

6. Pagal Aprašo 8 punktą, kiekvienas tarnybinio patikrinimo komisijos narys privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją. Turint omenyje, kad tarnybinio patikrinimo komisija faktiškai atliko ne ieškovės tarnybinį patikrinimą, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus 2018 m. spalio 31 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, teigia, kad galima kelti abejones bent jau dėl Švietimo skyriaus vyr. specialistės S. S. nešališkumo - ji, vykdydama Švietimo skyriaus vedėjos pavedimą, atliko patikrinimą ir surašė aukščiau nurodytą pažymą. Gi vėliau, dalyvaudama tarnybinio patikrinimo komisijos veikloje, iš esmės pati tikrino savo pačios sudarytos pažymos patikrinimą. Pagrįstų abejonių ieškovei yra kilę ir dėl komisijos narės - Švietimo skyriaus vedėjos E. M. nešališkumo. 2018 m. lapkričio 7 d. dienraštyje „Šiaulių kraštas“ buvo publikuotas straipsnis „Nuo pareigų nušalinta „(duomenys neskelbtini)“ darželio direktorė“. Publikacijoje, parengtoje E. M. pateiktos informacijos pagrindu apie ieškovės padarytus pažeidimus kalbama kaip apie įvykusį faktą, nors publikacijos rengimo metu tarnybinio patikrinimo komisija dar net nebuvo pradėjusi savo darbo, kas patvirtina E. M. šališkumą ir išankstines nuostatas. Tarnybinio patikrinimo neatitikimo nešališkumo kriterijui faktą patvirtina ir aplinkybė, kad meras, savo potvarkiu sudarydamas tarnybinio patikrinimo komisiją, jai faktiškai pavedė atlikti ieškovės padaryto darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimą, t. y. įvertinti, ar pažeidimas yra šiurkštus, kas neatitinka aprašo 11.1. - 11.3. punktuose apibrėžtos komisijos kompetencijos. Pagal Aprašo 3.2. punkto reikalavimus, tarnybiniu patikrinimu siekiama mažinti nemotyvuotų sprendimų priėmimo riziką. Komisijos išvada akivaizdžiai šio reikalavimo neatitinka vien dėl to, kad išvadoje pateikti komisijos argumentai visiškai nepaaiškina, kodėl komisija ieškovės padarytą pažeidimą vertina kaip šiurkštų - remiantis išvadoje pateiktais motyvais lygiai taip pat sėkmingai būtų galima teikti išvadą, kad pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu.

7. Darbdavio pareigos tinkamai ir pakankamai motyvuoti darbuotojo padaryto pažeidimo vertinimą kaip šiurkštų svarbą rodo ir Darbo kodekso 58 straipsnio 5 dalies norma, nustatanti, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti, įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Ieškovė nurodo, kad jos atleidimo atveju paminėtos normos reikalavimų nebuvo paisoma - nors yra apkaltinta šiurkščiu darbo

pareigų pažeidimu dėl netinkamai vykdytų pareigų, paaiškėjus smurto prieš darželio auklėtinį įvykiui, tačiau, kaip vėliau ieškovei tapo žinoma, net pats smurto prieš vaiką faktas nepasitvirtino, kas leidžia teigti, jog ieškovės, tegul ir padaryti formalūs pažeidimai, jokių padarinių nesukėlė. Kiti Darbo kodeksi 58 straipsnio 5 dalyje nurodyti faktoriai taip pat nebuvo vertinti.

8. Komisijos atliktas tyrimas neatitinka ir Aprašo 3.3. punkte nustatyto operatyvumo reikalavimo, įpareigojančio tyrimą atlikti kuo skubiau, siekiant operatyviai surinkti faktus ir informaciją. Kaip jau minėta - komisija jokių faktų ir informacijos net nerinko, apsiribodama Švietimo skyriaus specialistų anksčiau surašytoje pažymoje nurodytų faktų perrašymu. Operatyvumo reikalavimo pažeidimą patvirtina ir tai, kad pats tarnybinis patikrinimas ieškovės atžvilgiu pradėtas mero 2018 m. lapkričio 5 d. potvarkiu. Padarytų pažeidimų faktas merui paaiškėjo 2018 m. spalio 31 d. (ar kurią vėlesnę dieną, kuomet merui buvo pateikta Švietimo skyriaus pažyma). Taigi, nuo to momento prasidėjo Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį darbdavys turi teisę priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Darbo kodekso 241¹straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus išnyksta su jais saistomos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų numatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Būtų logiška, kad įgyvendinant operatyvumo principą, tarnybinio patikrinimo komisijos darbas būtų organizuojamas taip, kad išvada būtų pateikta ir darbdavys turėtų galimybę per įstatyme nustatytą terminą priimti sprendimą, kadangi praleidus Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą, komisijos atliekamas tarnybinis patikrinimas prarastų prasmę. Tačiau aukščiau aptartu atveju komisija išvadą pateikė jau pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, kuomet darbdavys teisę nutraukti su manimi sudarytą darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo jau buvo praradęs.

9. Skundžiamo savivaldybės tarybos sprendimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 13 d. Šiaulių miesto savivaldybėje buvo gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pavesta atlikti tyrimą dėl ieškovės pažeidimų, sprendžiant klausimus, susijusius su artimais asmenimis ir tokiu būdu galimai padaryto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo (rašte nurodyti konkretūs faktai, dėl kurių pavesta atlikti tyrimą). Aiškinamajame rašte pažymima, kad surinkus informaciją ir atlikus tyrimą mero 2018 m. gruodžio 3 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė, spręsdama klausimus, susijusius su jai artimais asmenimis, padarė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimą. Ieškovė nurodo, kad aiškinamajame rašte be jokio pagrindo ir klaidingai teigiama, kad ieškovės padaryti pažeidimai laikomi šiurkščiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimu pagal šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Paminėta įstatymo norma nurodo, kad padarytas įstatymo pažeidimas laikomas šiurkščiu, jeigu šio įstatymo nuostatos pažeistos, nors asmeniui jau buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti. Ieškovei niekada ir jokios rašytinės rekomendacijos dėl nusišalinimo nebuvo teiktos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovės padarytus įstatymo pažeidimus laikyti šiurkščiais, o klaidinantis įrašas aiškinamajame rašte apie tariamai šiurkštu įstatymo pažeidimą neabejotinai turėjo reikšmės tarybos nariams, priimant sprendimą.

10. Ieškovė nurodo, jog mano, kad iš darbo yra atleista pasibaigus Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje nustatytam terminui. Šiaulių miesto savivaldybės merui apie ieškovės padarytus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus tapo žinoma ne vėliau, kaip 2018 m. lapkričio 19 d., kuomet jam buvo įteikta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų skyriaus patarėjos G. S. tyrimo išvada. Taigi, dėl padaryto pažeidimo, net jeigu jis būtų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, ieškovės darbo sutartis galėjo būti nutraukta nė vėliau kaip 2018 m. gruodžio 19 d.. Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas darbo sutarčiai nutraukti yra naikinamasis ir jam pasibaigus su šiuo terminu siejama darbdavio teisė pasibaigia. Taigi, Šiaulių savivaldybės taryba 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą nutraukti ieškovės darbo sutartį priėmė, nebeturėdama tokios teisės.

11. Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos sieja anaiptol ne vien su paties neteisėto atleidimo iš darbo faktu, tačiau ir visu kompleksu aplinkybių, turinčių reikšmės neturtinės žalos atsiradimui. Čia pirmiausia dar kartą primintini atsakovo veiksmai visuomenės informavimo priemonėse, plačiai išviešinant ieškovės padarytus pažeidimus (nors tuomet dar net nebuvo pradėtas tyrimas, o viešai skelbti faktai vėliau nepasitvirtino), jo darytas spaudimas ieškovei pasitraukti iš pareigų. Eilė atsakovo neteisėtų veiksmų sukėlė emocinę įtampą ir neigiamus išgyvenimus, padaryta didelė žala ieškovės reputacijai. Atsakovas tęsė neteisėtus veiksmus net po to, kai raštu ieškovė atkreipė jo dėmesį į daromus imperatyvių teisės normų pažeidimus. Kadangi ieškovė patirtos neturtinės žalos dydžio tiksliai apskaičiuoti, juolab - įrodyti, neturi galimybės, šiuo ieškiniu reiškia tik reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konkretų jos dydį palikdama nustatyti teismui.

12. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog sprendžiant ar nušalinimo nuo direktoriaus pareigų laikotarpiu mokėti darbo užmokestį būtina vadovautis ne Švietimo įstatymo, o Darbo kodekso nuostatomis. Visų pirma, ieškovė, pateikdama tokią savo poziciją, neišskiria eilinių darbuotojų nuo vadovaujančių (šiuo atveju ieškovė, kaip juridinio asmens vadovė, patenka būtent į vadovaujančių darbuotojų grupę) ir pamiršta, kad šių darbuotojų darbo santykių teisinis reglamentavimas yra skirtingas. Kaip antai, įstaigos vadovas gali būti atšauktas iš pareigų (DK 104 str. 1 d.), o eilinis darbuotojas negali; įstaigos vadovui nemokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis (DK 144 str. 6 d.), o eiliniam darbuotojui mokama (DK 144 str. 1 ir 2 d.) ir t. t. Taip yra todėl, kad įstaigos vadovas yra specialų teisinį statusą turintis subjektas ir jam taikomi darbo santykių ypatumai. Šiuo konkrečiu atveju švietimo įstaigos vadovo priėmimą į pareigas, nušalinimą bei atleidimą reglamentuoja būtent specialusis Švietimo įstatymas (59 str. „Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas“). Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalį, jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimu. Tai reiškia, jog pripažinus, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nebeturi kito pasirinkimo, kaip tik atleisti švietimo įstaigos vadovą iš direktoriaus pareigų. Šioje dalyje taip pat nustatyta, kad už švietimo įstaigos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nuo pareigų nušalinamas nepagrįstai ar nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą, asmuo grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti savo pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Švietimo įstatymas taikomas tik švietimo įstaigų vadovų (vadovaujančių darbuotojų) atžvilgiu, o visų kitų darbuotojų atžvilgiu taikomos Darbo kodekso normos, įskaitant ir ieškovės minimą 49 straipsnį dėl darbuotojo nušalinimo. Dėl šios priežasties ieškovės teiginys, kad Darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostata yra neveikianti ir niekada netaikoma, yra visiškai nepagrįstas.

13. Ieškovė klaidingai teigia, kad Komisijos išvadoje buvo priimtas sprendimas dėl jos atleidimo. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas, reglamentuojantis savivaldybės tarybos funkcijas, nurodo, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija inter alia yra ir savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau - švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka. Tik savivaldybės taryba turi kompetenciją spręsti dėl švietimo įstaigos vadovo atleidimo iš jo einamų pareigų. Tai reiškia, kad nei Komisija, surašydama išvadą ir pateikdama savo siūlymą, nei joks kitas subjektas negali iš Tarybos perimti jos išimtinės teisės spręsti dėl švietimo įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų.

14. Komisija visapusiškai įvertino ir tyrė visas su ieškovės galimu darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, analizavo su tarnybiniu patikrinimu susijusius dokumentus, aiškinosi su patikrinimu susijusius faktus, ėmė paaiškinimus iš susijusių asmenų, įskaitant ir pačią ieškovę - visas procedūras vykdė vadovaudamasi Švietimo įstatymu, Aprašu ir kitais teisės aktais. 2018 m. lapkričio 7 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paaiškinimo pateikimo“ ieškovei buvo aiškiai išdėstytos visos aplinkybės, dėl kurių jos buvo paprašyta pasiaiškinti. Ieškovė nepateikė Komisijai jokios papildomos informacijos ar aplinkybių, kurias, jos nuomone, Komisija privalėtų įvertinti ar ištirti. Ieškovė teigia kad Komisija netyrė faktų ir nerinko informacijos, bet nepateikia absoliučiai jokių duomenų kokią informaciją Komisija privalėjo surinkti.

15. Kaip nustatyta Komisijos išvadoje, ieškovė, paaiškėjus aplinkybėms apie auklėtojos galimai panaudotą smurtą prieš vaiką, neinformavo vaiko tėvų ir atitinkamų institucijų, nevykdė Švietimo įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalyje numatytos švietimo įstaigos vadovo pareigos nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, apie pastebėtą smurto atvejį pranešti smurtą patyrusio mokinio tėvams ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją ir taip pažeidė ne tik Švietimo įstatymo nuostatas, bet ir savo pareigybės aprašymo 4.30 papunktį; lopšelio-darželio direktorė nepareikalavo raštiško pasiaiškinimo iš galimai šiurkštų darbo pareigų pažeidimą padariusios darbuotojos ir nesiėmė kitų veiksmų galimam smurto atvejui tirti įstaigos viduje ir taip pažeidė Pareigybės aprašymo 4.7 ir 4.10 papunkčius; lopšelio-darželio direktorė suorganizavusi „(duomenys neskelbtini)“ grupės tėvų susirinkimą, kuriame buvo aptariamas galimas smurto atvejis, neužtikrino, kad susirinkime dalyvautų galimai smurtą patyrusio vaiko tėvai ir taip nevykdė Švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatytos švietimo įstaigos vadovo pareigos informuoti švietimo įstaigos bendruomenės narius, tame tarpe vaiko tėvus, ir pažeidė ne tik Švietimo įstatymo nuostatas, bet ir Pareigybės aprašymo 4.21 papunktį. Komisijos išvadoje aiškiai pagrindžiama, kokiais argumentais remiantis daroma išvada, jog būtent ieškovė yra kalta dėl joje nurodytų pažeidimų, pažeidimai aiškiai pagrindžiami ieškovės pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų bei įstatyminių normų nevykdymu, o ieškovės pateikti argumentai dėl Komisijos išvados šališkumo, faktų ar informacijos nerinkimo yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė, nepagrįsta jokiais pagrįstais argumentais.

16. Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog specialistė S. S. buvo šališka. Visų pirma, ši specialistė Pažymoje neteikė savo asmeninės nuomonės nei vienu tiriamu klausimu. Patikrinimas buvo atliekamas Švietimo skyriaus kompetencijos ribose, vadovaujantis Švietimo skyriaus nuostatais. Pažymoje pateiktos tyrimo metu nustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, pridedami liudytojų parodymai, patvirtinti parašais. Pažymoje taip pat pateikti su tyrimu susiję tam tikrus įstaigos veiklos trūkumus ar neatitikimus teisės aktams įrodantys dokumentai (įsakymai, protokolai), objektyvios su galimais įstaigos vadovo padarytais pažeidimais susijusios aplinkybės, o ne S. S. subjektyvi nuomonė ieškovės atžvilgiu. Pažymą surašė trys Švietimo skyriaus specialistai. Vadovaujantis ieškovės logika, nei vienas jų nebūtų galėjęs dalyvauti jos darbo pareigų pažeidimo tyrime, kas akivaizdžiai prieštarautų protingumo principui bei apribotų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jos įgalioto asmens teisę organizuoti įstaigos darbą sudarant kompetentingą komisiją operatyviam tyrimo aplinkybių įvertinimui ir ištyrimui atlikti.

17. Dėl ieškovės ieškinyje nurodomo Komisijos narės E. M. tariamo šališkumo lygiai taip pat pažymėjo, kad tai tėra subjektyvi ir jokiais pagrįstais argumentais neparemta ieškovės nuomonė. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad E. M. teikė informaciją tiesiogiai žurnalistams. E. M. eina Švietimo skyriaus vedėjo pareigas. Vykdydama savo, kaip skyriaus vedėjos pareigą, E. M. dalyvavo Švietimo, kultūros ir sporto komitete, kurio metu atsakė į Tarybos narių užduotus klausimus. Komiteto posėdyje taip pat dalyvavo ir ieškovė, ir žurnalistė, apie kurios publikaciją ieškovė mini savo ieškinyje. E. M., atsakydama į Tarybos nario užduotą konkretų klausimą, pateikė objektyvias faktines aplinkybes, jokio asmeninio vertinimo ar subjektyvios nuomonės šiuo klausimu E. M. neteikė. Net ir tiesiogiai žurnalistams prašant pateikti informaciją apie ieškovę, ši informacija, kaip apie viešą asmenį, ir apie jo vadovaujamoje viešojoje įstaigoje susiklosčiusią situaciją, žurnalistams privalėtų būti pateikta, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis.

18. Aprašas aiškiai reglamentuoja, kas negali būti Komisijos nariu. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad Komisijos nariu negali būti asmuo, dėl kurio gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas arba jei egzistuoja kitos aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių komisijos nario nešališkumu. Apie galimą interesų konfliktą komisijos narys privalo nedelsdamas raštu informuoti komisijos pirmininką arba savininką ir nusišalinti nuo tolesnio tarnybinio patikrinimo atlikimo. Tokiu atveju savininkas pakeičia komisijos sudėtį. Šiuo atveju dėl Komisijos narių nebuvo jokio viešųjų ir privačių interesų konflikto. Taip pat nebuvo pagrindo manyti, kad yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių komisijos narių nešališkumu. Be to draudimo Švietimo skyriaus specialistams (tame tarpe ir vedėjai) dalyvauti, tiriant švietimo įstaigos vadovo veiksmus, nei Apraše, nei kitame teisės akte nustatyto nėra. Akivaizdu jokios teisės aktų nuostatos šiuo atveju nebuvo pažeistos, o ieškovės nuomonė dėl šių Komisijos narių tariamo šališkumo ir negalėjimo dalyvauti Komisijos darbe yra akivaizdžiai subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio, neįrodyta jokiais pagrįstais argumentais ar duomenimis, dėl to atmestina.

19. Pareiga atlikti tyrimą, ar švietimo įstaigos vadovas galimai padarė būtent šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kyla iš paties Švietimo įstatymo nuostatų. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštu darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgiant į šią Švietimo įstatymo nuostatą Komisijai ir buvo pavesta atlikti galimai padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Šiuo atveju pavedimo turinys visiškai atitinka įstatyminę nuostatą, o minimas ne jau padarytas darbo pareigų pažeidimas, o tik galimai padarytas pažeidimas, kas jokiu būdu nereiškia darbo pareigų pažeidimo išankstinio konstatavimo. Aprašo 17 punkte, reglamentuojančiame savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto galima priimti sprendimą po susipažinimo su Komisijos išvada įvardijamos šios sprendimu alternatyvos: „16.1. pripažinti, kad vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą; pripažinti, kad vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos; 16.3. pripažinti, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas nebuvo padarytas; 16.4. vadovas yra nepriekaištingos reputacijos; 16.5. dėl tolesnio tyrimo kreiptis į teisėsaugos institucijas (jei komisijos buvo nustatyta galimų vadovo nusikalstamos veikos požymių). Atsižvelgiant į išvardintus sprendimų variantus, nėra galimybės priimti sprendimą, kad padarytas kitas, nepatenkantis į šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoką, darbo pareigų pažeidimas. Tokiu atveju tiesiog turėtų būt priimtas sprendimas, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas nepadarytas.

20. Rekomendacijų dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi bei kontrolės vykdymo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės mero 2016 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Rekomendacijos) 8.1 papunktyje yra nustatyta, nuo kokių konkrečių sprendimų priėmimo įstaigos vadovas privalo nusišalinti: kai rengiami, svarstomi ir priimami sprendimai, susiję su tiesioginės naudos gavimu sau ir (ar) sau artimiems asmenims. Rekomenduotina nusišalinti nuo sprendimų priėmimo dėl savo ir (ar) savo artimų asmenų, paremtų atlyginimo, priedų, priemokų, piniginių išmokų ar pašalpų, atostogų sau skyrimo, taip pat vykdant viešųjų pirkimų procedūras, personalo atrankos funkcijas ir pan., jei tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Ieškovė su Rekomendacijomis 2016 m. liepos 1 d. supažindinta pasirašytinai, taip pat šios Rekomendacijos 2018 m. birželio 30 d. buvo išsiųstos susipažinimui el. paštu. Taigi, Rekomendacijos ieškovei akivaizdu buvo įteiktos ir ji su jomis asmeniškai susipažino, nebuvo jokio pagrindo jai dar kartą asmeniškai teikti tų pačių rekomendacijų nuo kokių sprendimų ji privalo nusišalinti, kai jos jau buvo pateiktos, o ieškovės teiginys dėl tarybos klaidinimo, aiškinamajame rašte nurodant, kad ieškovės pažeidimai pagal Įstatymą yra laikomi šiurkščiais, visiškai nepagrįstas.

21. Ieškovė teigia, kad atsakovas, vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalimi, praleido vieno mėnesio terminą ginčijamam sprendimui priimti. Šis ieškovės teiginys nepagrįstas. Atsakovas šiuo konkrečiu atveju vadovavosi ne ieškovės minima Darbo kodekso nuostata, o Apraše nustatyta tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka ir jam atlikti nustatytais terminais. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas per 20 darbo dienų nuo komisijos sudarymo dienos. Esant svarbioms priežastims ar aplinkybėms, savininkas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą iki 10 darbo dienų. Dar daugiau, net ir taikius ieškovės minimą Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalies nuostatą, vieno mėnesio terminas sprendimui priimti nebūtų buvęs praleistas, nes jis yra skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo, t. y. išvados surašymo dienos, o ne tam tikros informacijos apie tariamą pažeidimą gavimo. Pastarasis termino skaičiavimas būtų nelogiškas jau vien dėl to, kad terminas būtų skirtas ne tik patikrinimui atlikti, o kartu ir sprendimui priimti, kas apribotų tiek paties patikrinimo atlikimo, tiek sprendimo priėmimo procedūrą. Šiuo atveju Komisijos išvada merui pateikta 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 4 d. išvada patikslinta, atsižvelgiant į Švietimo įstatymo nuostatas. Galimi sprendimų projektų variantai tarybai pateikti 2018 m. gruodžio 11 d. mero potvarkiu (duomenys neskelbtini). Tarybos posėdis įvyko 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. greičiausiai kaip tik įmanoma, nepažeidžiant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau - Tarybos veiklos reglamentas), nuostatų. Tarybos veiklos reglamente yra detaliai aprašyta tarybos posėdžiams teikiamų svarstyti klausimų rengimo bei posėdžių organizavimo tvarka, nurodytos tarybos narių teisės bei pareigos. Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas remiantis ne vien tik ieškovės Komisijos išvada, bet kartu ir mero potvarkiu (duomenys neskelbtini) bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos raštu, kuriuo oficialiai pripažinti visi ieškovės padaryti viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimai, nevykdant Įstatymo ir Rekomendacijų nuostatų.

22. Jokių neteisėtų veiksmų iš atsakovo pusės padaryta nebuvo, visos procedūros, susijusios tiek su ieškovės tarnybinio patikrinimo atlikimu, tiek su jos atleidimu iš užimamų švietimo įstaigos vadovo pareigų, atliktos laikantis Švietimo įstatymo ir Aprašo nuostatų bei imperatyvių įpareigojimų, todėl nėra jokio pagrindo ieškovės neturtinei žalai atsirasti.

23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai dėl mero 2018 m. lapkričio 5 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) 3-io punkto panaikinimo, ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįsti, kadangi ieškovė atleista teisėtai ir pagrįstai, negali būti tenkinti ir ieškovės reikalavimai grąžinti ją į lopšelio- darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, priteisti jai kompensaciją už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, teismo nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Vadovaudamasis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi ir pasinaudodamas numatyta darbdavio teise, atsakovas prieštarauja dėl ieškovės grąžinimo į darbą ir prašo ieškinio tenkinimo atveju negrąžinti ieškovės į eitas lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas.

24. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė R. P. palaikė savo ieškinio reikalavimus. Sutiko, kad ji nebuvo tiesiog darbuotoja, o buvo darželio vadovė. Nurodė, kad, sužinojusi apie galimai netinkamą darželio auklėtojos elgesį su vaiku, neinformavo vaiko teisų institucijos apie galimą neteisėtą elgesį su vaiku, o bandė viską aiškintis pati. Informaciją apie galimą smurtą ji sužinojo 2018 m. spalio 15 d.. Taip pat pažymėjo, kad ji bendravo ir kalbėjo su kuratore R. B., kuri dirba Švietimo skyriuje. Neneigė, kad su buvusia darželio auklėtoja N. U. ją sieja ryšiais per dukterį tam tikri giminystės ryšiai, taip pat kad darželyje pagalbiniu darbininku dirbo jos vyras. Ieškovė, nors ieškinyje teigė, kad ji nebuvo supažindinta su rašytinėmis Rekomendacijomis, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo ji privalo nusišalinti, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad 2016 m. liepos 10 d. ji pasirašytinai buvo supažindinta su Rekomendacijomis dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi bei kontrolės vykdymo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nurodė, kad ji šiuo metu niekur negali įsidarbinti, apie jos atleidimą iš darbo klausinėja ir anūkai, tokia situacija dėl į viešumą iškilusio jos atleidimo neigiamai veikia tiek jos pačios, tiek jos anūkų emocinę būseną.

25. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas A. K. ieškinį prašė patenkinti. Nurodė, kad atleidžiant ieškovę iš darbo buvo pažeistos Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalies nuostatos. Drausminė nuobauda skiriama per vieną mėnesį nuo jos paaiškėjimo. Atsakovo atstovai yra profesionalai ir patys turi specialių žinių. Jau 2018 m. spalio 18 d. išraše iš internetinio puslapio kalbama apie galimus pažeidimus, yra taip pat 2018 m. spalio 31 d. Švietimo skyriaus pažyma dėl galimo smurto prieš vaiką darželyje patikrinimo, t. y. jau tuomet nustatytos aplinkybės leido spręsti apie ieškovės padarytus tam tikrus pažeidimus. Tačiau kas tokio turėjo vykti, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, skirta tik 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. už dviejų mėnesių, praleidus Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą. Taip pat nurodė, kad nors ieškovės privačių interesų pažeidimai yra akivaizdūs, tačiau drausminės nuobaudos skyrimo procesas yra svarbus. Teigė, kad šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi išimtinai Darbo kodekso nuostatomis, nėra jokio pagrindo teigti, kad Švietimo įstatymo nuostatos turi prioritetą prieš Darbo kodeksą. Pažymėjo, kad ieškovė pati norėjo pirmiausia įsitikinti, ar smurtas buvo, ir tada kreiptis į atitinkamas institucijas, ji norėjo šitą informaciją gauti iš tinkamo šaltinio, o ne remtis nepatvirtintais gandais. Ieškovė neturėjo informacijos, kad smurtas buvo panaudotas prieš konkretų vaiką, todėl tai, kad ji pirmiausia bandė aiškintis nepranešdama, tai tik deklaratyvus pažeidimas, pasekmės yra niekinės. Tikslas, kad ieškovė norėjo nuslėpti informaciją, nėra nustatytas. Jau 2018 m. spalio 16 d. Švietimo skyrius buvo informuotas.

26. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovo atstovas E. P. ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomais nurodė, kad ieškovė apie galimą smurto atvejį neinformavo reikiamos institucijos, aplaidžiai žiūrėjo į savo pareigas, tai šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Ieškovė nedeklaravo, kad su ja dirba artimi giminaičiai ir nenusišalino. Nurodė, kad Komisijos išvada merui pateikta 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 4 d. išvada patikslinta, atsižvelgiant į Švietimo įstatymo nuostatas. Galimi sprendimų projektų variantai tarybai pateikti 2018 m. gruodžio 11 d. mero potvarkiu (duomenys neskelbtini). Tarybos posėdis įvyko 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. greičiausiai kaip tik įmanoma, nepažeidžiant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų. Tarybos veiklos reglamente yra detaliai aprašyta tarybos posėdžiams teikiamų svarstyti klausimų rengimo bei posėdžių organizavimo tvarka, nurodytos tarybos narių teisės bei pareigos. Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas remiantis ne vien tik Komisijos išvada, bet kartu ir mero potvarkiu (duomenys neskelbtini) bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos raštu, kuriuo oficialiai pripažinti visi ieškovės padaryti viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimai, nevykdant Įstatymo ir Rekomendacijų nuostatų. Ieškovė buvo vadovė, todėl jai keliami didesni reikalavimai, Švietimo įstatyme yra numatyta švietimo įstaigų vadovų atleidimo tvarka, todėl Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

27. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. P. dirbo Šiaulių lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ direktore 2012 m. gegužės 11 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 10-11). 2018 m. spalio 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus vyr. specialistė R. B. elektroniu paštu gavo laišką, kuriuo nepasirašęs asmuo informavo apie galimai įvykusį incidentą „(duomenys neskelbtini)” darželyje, kurį jau tą pačią dieną persiuntė švietimo skyriaus vedėjai E. M. (b. l. 67), 2018 m. spalio 18 d. švietimo skyriaus vyr. specialistė R. B. elektroniniu paštu gavo lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtinio mamos E. B. siųstą laišką, dar kartą informuojantį, kad darželyje vaikų atžvilgiu galimai smurtauja auklėtoja (b. l. 68). 2018 m. spalio 31 d. Šiaulių miesto meras gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus pažymą „Dėl galimo smurto prieš vaiką lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo (b. l. 64-66). 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Šiaulių miesto savivaldybės komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti ieškovės R. P. galimai šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui ištirti (b. l. 130-131). Tą pačią dieną 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. P. nušalinimo nuo pareigų“, pradėtas tarnybinis patikrinimas, nuo 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovė nušalinta nuo direktoriaus pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui, nurodyta nušalintai ieškovei nemokėti darbo užmokesčio visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį (b. l. 83-85).

28. Ieškovė neskundė darbo ginčų komisijai mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl nušalinimo nuo pareigų, tačiau skundė minėto potvarkio 3-ią punktą, kuriuo nurodyta nušalintai ieškovei nemokėti darbo užmokesčio visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį (Darbo ginčų bylos b. l. 1-3). Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės skundas atmestas (b. l. 32-36). Šiaulių miesto savivaldybės komisija 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė merui išvadą, siūlydama ieškovės, t. y. įstaigos direktorės darbo pareigų pažeidimą laikyti šiurkščiu (b. l. 25-30). 2018 m. gruodžio 11 d. mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto tarybai perduota spręsti ar ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą (kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos) (b. l. 119-120), tarybai pateikti du sprendimo projektai (b. l. 89, 92). Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. P. darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu ir atleidimo iš Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų” ieškovė atleista iš darbo dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (b. l. 37, 95-98).

Dėl atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 5 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) trečio punkto panaikinimo

29. Ieškovė teismo prašo prašė panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 5 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) trečią punktą, nurodydama, kad ją nušalinus nuo pareigų nepagrįstai buvo nutarta nemokėti jai priklausančio vidutinio darbo užmokesčio. Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai taikė Švietimo įstatymo 59 straipsnio 17 dalį, kurioje nurodyta, jog už švietimo įstaigos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Ieškovė teigia, kad nebuvo pagrindo taikyti Švietimo įstatymo nuostatų, nes Darbo kodeksas to nenumato. Ieškovė ikiteismine tvarka neskundė mero 2018 m. lapkričio 5 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl jos nušalinimo nuo direktoriaus pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui, kas suteikia pagrindo išvadai, kad ji sutiko dėl jos laikino nušalinimo tarnybinio patikrinimo laikotarpiui, tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovė nesutinka ir teigia, kad nušalinimo laikotarpiu atsakovas jai neteisėtai nutarė nemokėti vidutinio darbo užmokesčio.

30. Pažymėtina, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė, o iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą, būtent savivaldybės taryba, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą, o biudžetinės įstaigos skyrimo ir atleidimo tvarka turi būti nurodoma biudžetinės įstaigos nuostatuose (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 7 p.), kuriuos tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 str. 3 d. 1 p.) ir kuriuose negali būti nuostatų prieštaraujančių Biudžetinių įstaigų įstatymui ir kitiems įstatymams (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 str. 3 d.). Pagal biudžetinės įstaigos Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų 10, 11, 16 punktus, lopšelis-darželis yra ikimokyklinio ugdymo mokykla, kurios veiklos sritis yra švietimas.

31. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė ėjo darželio direktorės pareigas, t. y. ji buvo švietimo įstaigos vadovė. Darbo kodekso VII skyriaus pirmajame skirsnyje, 101 – 106 straipsniuose, reglamentuoti vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumai. Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Todėl teismas sprendžia, kad Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalis, sprendžiant klausimą dėl ieškovės – darželio vadovės – laikino nušalinimo nuo darbo, tiriant jos galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, ir vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo nušalinimo nuo darbo laikotarpiu, netaikytina. Šiuo atveju, Švietimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios švietimo įstaigos vadovo darbo santykių ypatumus, yra specialios, atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas (DK 3 str. 2 d., 104 str. 1 d.).

32. Atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo įstatymo 57 straipsnio 17 dalyje yra nurodyta, kad už švietimo įstaigos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nuo pareigų nušalinamas nepagrįstai ar nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą, asmuo grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti savo pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Todėl atmestinas ieškovės ieškinys, dalyje dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 5 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) trečio punkto panaikinimo, kuriuo buvo nutarta ieškovei nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nemokėti vidutinio darbo užmokesčio.

Dėl lopšelio-darželio vadovės šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo

33. Kaip jau buvo minėta šio teismo sprendimo 30 punkte, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė, o iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą, būtent savivaldybės taryba, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą, o biudžetinės įstaigos skyrimo ir atleidimo tvarka turi būti nurodoma biudžetinės įstaigos nuostatuose (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 str. 2 d. 7 p.), kuriuos tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 str. 3 d. 1 p.) ir kuriuose negali būti nuostatų prieštaraujančių Biudžetinių įstaigų įstatymui ir kitiems įstatymams (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 str. 3 d.). Lopželio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų 25 -26 punktuose nurodyta, kad lopželiui-darželiui vadovauja direktorius, jo teises ir pareigas nustato Nuostatai ir pareigybės aprašymas, sprendimą dėl direktoriaus priėmimo į pareigas, jo atleidimo arba atšaukimo iš jų priima Savivaldybės taryba (b. l. 111). Byloje yra ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 sprendimas, kuriuo ieškovė atleista iš direktorės pareigų dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė ne tik nesutinka, kad ji yra padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, tačiau taip pat nurodo, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, yra praleidęs Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą nuo pažeidimo paaiškėjimo, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškove dėl padaryto pažeidimo.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos teisme nagrinėjimo metu ieškovės atstovas pripažino, kad ieškovės privačių interesų pažeidimai yra akivaizdūs, o ieškovė sutiko ir pripažino, kad 2016 m. liepos 10 d. ji pasirašytinai buvo supažindinta (b. l. 133-140) su Rekomendacijomis dėl viešųjų it privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi bei kontrolės vykdymo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams. Todėl teismas, ieškovei sutinkant ir pripažįstant, kad ji pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas, plačiau šiuo aspektu nepasisako (CPK 187 straipsnis).

35. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė teigė ir nurodė, kad 2018 m. spalio 15 d. sužinojusi apie galimo darželio auklėtojos smurto prieš auklėtinį panaudojimą, ji bandė situaciją aiškintis pati, kad įsitikinti fakto tikrumu. Taipogi nurodė, kad raštu niekam informacijos neteikė, tačiau apie galimą įvykį buvo informuota kuratorė R. B., kuri dirba Švietimo skyriuje.

36. Lopželio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų 25 punkte nurodyta, kad direktoriaus teises ir pareigas nustato Nuostatai ir pareigybės aprašymas. Vadovaujantis Nuostatų 27.16. punktu, direktorės funkcijos yra bendradarbiauti su ugdytinių tėvais, pagalbą vaikui, pedagogui ir lopšeliui-darželiui teikiančiomis įstaigomis, teritorine policija, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos skyriuje. Direktorė vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (Nuostatų 27.20. punktas), atsako už tai, kad lopšelyje-darželyje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, už demokratinį lopšelio-darželio valdymą, bendruomenės narių informavimą, tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, lopšelio-darželio veiklos rezultatus, už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą (Nuostatų 28 punktas). Direktoriaus pareigybės aprašymo 4.30. punkte numatyta direktorės funkcija, kad direktorė kontroliuoja, kad lopšelio-darželio aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, imasi priemonių, kad laiku būtų suteikta pagalba vaikui, kurio atžvilgiu buvo taikytas smurtas, prievarta, seksualinio ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, ir apie tai informuoja suinteresuotas institucijas. Pareigybės aprašymo 4.31. punkte numatyta, kad direktorė funkcija yra bendradarbiauti su ugdytinių tėvais (globėjais), pagalbą vaikui, pedagogui ir lopšeliui-darželiui teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, sveikatos, socialinių paslaugų įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos skyriuje. Pareigybės aprašymo 7.1. punkte numatyta, kad direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atsako už funkcijų, išvardintų pareigybės aprašyme bei lopšelio-darželio nuostatuose, atlikimą. Direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atsako už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą (Pareigybės aprašymo 7.9. punktas).

37. Be to, šio teismo sprendimo 31 punkte prieita išvados, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ėjo vadovo pareigas, todėl Švietimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios švietimo įstaigos vadovo darbo santykių ypatumus, yra specialios, atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas. Švietimo įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalyje numatyta švietimo įstaigos vadovo pareiga nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, apie pastebėtą smurto atvejį pranešti smurtą patyrusio mokinio tėvams ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją.

38. Byloje ieškovė neneigė, kad apie galimą darželio auklėtojos smurtą prieš vaiką jai tapo žinoma 2018 m. spalio 15 d., šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis darželio auklėtojos J. Š. 2018 m. spalio 18 d. paaiškinimas, kuriame taip pat nurodoma, kad direktorė buvo informuota 2018 m. spalio 15 d. po pietų (b. l. 69-70). Kaip jau buvo minėta, ieškovė sutiko ir neneigė, kad minėta informacija jai tapo žinoma 2018 m. spalio 15 d.. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad sužinojusi minėtą informaciją, ieškovė būtų apie tai informavusi galimai smurtą patyrusio vaiko tėvus, vaiko teisių apsaugos instituciją, kaip tai buvo numatyta jos pareigybės aprašymo 4.31. punkte, Nuostatų 27.16. punkte, kaip to imperatyviai reikalauja Švietimo įstatymo 23¹ straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, kaip jau buvo nurodyta šio teismo sprendimo 36 punkte, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atsako už funkcijų, išvardintų pareigybės aprašyme bei lopšelio-darželio nuostatuose, atlikimą (Pareigybės aprašymo 7.1. punktas), tačiau ieškovė jų nesilaikė.

39. Šiuo atveju ieškovės nurodoma aplinkybė, kad pirmiausia ji siekė išsiaiškinti pati apie galimai prieš vaiką panaudotą smurtą, kad išvengti galimai melagingos informacijos, negali būti pateisinama priežastis ieškovei nevykdyti tiek Švietimo įstatymo, tiek lopšelio-darželio nuostatų, tiek jos pareigybės aprašymo reikalavimų. Tai, kad ieškovė nevykdė minėtų savo darbinių funkcijų ir pareigų, patvirtina ir jos pačios Šiaulių miesto savivaldybės komisijai teikti 2018 m. lapkričio 9 d. paaiškinimai, kur ji nurodo, kad 2018 m. spalio 16 d. dėl aptariamo įvykio pati sulaukė telefoninio skambučio iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skriaus ir nuo tos dienos su šio skyriaus specialistais bendradarbiavo, kiek, jos manymu, tai yra reikalinga susiklosčiusios aplinkybėmis, kad tokiomis sąlygomis ji betarpiškai jau dalyvavo galimo smurto įvykio tyrime, todėl nebematė nei logikos, nei prasmės daryti kokį nors papildomą pranešimą. Be to, minėtuose paaiškinimuose ieškovė taip pat nurodė, kad tokiomis sąlygoms galbūt nebuvo skirta pakankamai dėmesio procedūrų vykdymui, jas įvardindama pedantiškomis ir biurokratinėmis (b. l. 121-124).

40. Šiuo atveju teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog šiuo atveju Švietimo skyrius apie galimai prieš darželio auklėtinį naudotą smurtą sužinojo ne iš darželio vadovės, o iš 2018 m. spalio 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus vyr. specialistei R. B. elektroniniu paštu siųsto laiško, kurį nepasirašęs asmuo informavo apie galimai įvykusį incidentą „(duomenys neskelbtini)” darželyje (b. l. 67), tik patvirtina nustatytas aplinkybes, kad ieškovė netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo darbines pareigas. Šiuo atveju aplinkybė, kad Švietimo skyrius apie galimai prieš darželio auklėtinį naudotą smurtą sužinojo ir be ieškovės pranešimo, nešalina ieškovės pareigų, numatytų Švietimo įstatyme, lopželio-darželio nuostatuose, pareigybės aprašyme – informuoti apie tai vaiko tėvus ir vaiko teisių apsaugos tarnybą. Be to, kaip matyti iš ieškovės 2018 m. lapkričio 9 d. paaiškinimų, jai tai atrodė formalu ir nereikalinga.

41. Šiame kontekste svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, kad galimai prieš vaiką naudojusi smurtą darželio auklėtoja N. U. jos pačios prašymu ieškovės buvo atleista jau 2018 m. spalio 15 d., t. y. tą pačią dieną, kai ieškovei tapo žinoma minėta informacija, nors Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis numato darbuotojo pareigą pranešti darbdaviui prieš dvidešimt kalendorinių dienų apie darbo sutarties nutraukimą, o Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalis numato penkių darbo dienų terminą, kai darbo sutarties nutraukimą lemia svarbios įstatyme numatytos priežastys. Šis nustatytas faktas suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė ne siekė išsiaiškinti svarbias galimo įvykio jos vadovaujamame lopšelyje-darželyje aplinkybes, o, priešingai, nedelsdama patenkino galimai prieš vaiką naudojusios smurtą darželio auklėtojos N. U. prašymą ir atleido ją iš darbo (CPK 185 str.). Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų reikalavusi darželio auklėtojos N. U. rašytinio pasiaiškinimo dėl galimai naudoto smurto, nors iš kitos darželio auklėtojos J. Š. ir auklėtojos padėjėjos L. R. tokie pasiaiškinimai pareikalauti ir yra byloje (b. l. 69-70, 71). Kaip minėta, ieškovė neneigė ir neginčijo, kad ją su minėta darželio auklėtoja siejo giminystės ryšiai per dukterį. Šios aplinkybės nustatytos ir 2018 m. spalio 31 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus pažymoje „Dėl galimo smurto prieš vaiką lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo (b. l. 64-66).

42. Ieškovė nurodo, kad, neva, tinkamai vykdydama savo darbo pareigas, ji informavo galimai smurtą patyrusio vaiko tėvus, juos kviesdama į šaukiamą susirinkimą. Tačiau tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir 2018 m. lapkričio 9 d. paaiškinimuose (b. l. 121-124) patvirtino, kad tik po susirinkimo jai tapo žinoma, kad telefonu, kviesdama į susirinkimą, bendravo su nežinoma moterimi. Į teismo klausimą, ar kvietimo dalyvauti tėvų susirinkime, atsižvelgiant į tai, kad vaikas darželyje galimai patyrė smurtą, ji nesiuntė elektoriniu paštu, ieškovė paaiškino, kad tai ne jos pareiga, o už tai yra paskirtas atsakingas asmuo.

43. Nustatyta neginčijama aplinkybė, kad ieškovė ėjo biudžetinės įstaigos, t. y. lopšelio-darželio vadovės pareigas, jos vadovautos įstaigos veikla neabejotinai susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, todėl šios veiklos efektyvumas yra viešasis interesas. Ieškovė, būdama tokios įstaigos vadove, yra specialusis subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įstaigos darbuotojui, įstaigos vadovas turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įstaiga veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Byloje nustatytos aplinkybės tik pagrindžia atsakovo argumentus, kad ieškovė pagrįstai pripažinta padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes nevykdė savo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir pareigų, nesilaikė Švietimo įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, nevykdė Nuostatuose numatytų ir jai pavestų vykdyti funkcijų (DK 58 str. 3 d. 7 p.). Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl komisijos narių šališkumo

44. Teismas pripažįsta nepagrįstais ieškovės argumentus, jog savivaldybės tarybai priimant sprendimą ir pripažįstant, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, turėjo įtakos Šiaulių miesto savivaldybės komisijos narių E. M. ir S. S. šališkumas, rengiant Šiaulių miesto merui 2018 m. gruodžio 4 d. išvadą, kuria pasiūlyta ieškovės, t. y. įstaigos direktorės darbo pareigų pažeidimą laikyti šiurkščiu (b. l. 25-30). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad dėl komisijos narių nebuvo jokio viešųjų ir privačių interesų konflikto. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių minėtų komisijos narių nešališkumu. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, kad nebuvo aiškintasi papildomai kokios tai aplinkybės, tačiau pati nenurodė, kokios aplinkybės, anot jos, dar liko neišaiškintos.

45. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 31 d. Šiaulių miesto meras gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus pažymą „Dėl galimo smurto prieš vaiką lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo, patikrinimą atliko Švietimo skyriaus vedėjos E. M. pavedimu Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas R. M., specialistės R. B. ir S. S. (b. l. 64-66). Ko pasėkoje 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Šiaulių miesto savivaldybės komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti ieškovės R. P. galimai šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui ištirti, nurodyti komisijos pirmininkas ir nariai, tarp kurių Švietimo skyriaus vedėja E. M. ir Švietimo skyriaus specialistė S. S., taip pat nurodyta, kad potvarkis gali būti skundžiamas nurodyta tvarka (b. l. 130-131). Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtas mero potvarkis būtų skųstas. Kitaip tariant jokių prieštaravimų dėl komisijos sudėties gauta nebuvo.

46. Byloje nustatyta, kad vykdydama prieš tai minėtą mero potvarkį, Šiaulių miesto savivaldybės komisija 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė merui išvadą, siūlydama ieškovės, t. y. įstaigos direktorės darbo pareigų pažeidimą laikyti šiurkščiu (b. l. 25-30). 2018 m. gruodžio 11 d. mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto tarybai perduota spręsti ar ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą (kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos) (b. l. 119-120). Svarbus aspektas yra tai, kad tarybai buvo pateikti du sprendimo projektai (b. l. 89, 92), tarp kurių vienas „pripažinti, kad R. P. nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ (b. l. 92). Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. P. darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu ir atleidimo iš Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų” ieškovė atleista iš darbo dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (b. l. 37, 95-98).

47. Kaip jau buvo nustatyta šio teismo sprendimo 33 – 43 punktuose, ieškovės darbo pareigų pažeidimas pagrįstai pripažintas šiurkščiu, o komisijų, kurių narėmis, tarp kitų, buvo E. M. ir S. S., išvados pagrįstos nešališkais įrodymais ir argumentais, kurių ieškovė nei duodama 2018 m. lapkričio 9 d. rašytinius paaiškinimus Šiaulių miesto savivaldybės komisijai (b. l. 122-124), nei duodama 2018 m. gruodžio 17 d. rašytinius paaiškinimus Šiaulių mieto savivaldybės tarybos nariams (b. l. 43-44), nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepaneigė (CPK 178 str.).

48. Priešingai, ieškovė tiek ieškinyje, tiek 2018 m. gruodžio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose Šiaulių mieto savivaldybės tarybos nariams neigia pažeidusi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, nes, neva, ieškovei niekada jokios rašytinės rekomendacijos dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi bei kontrolės vykdymo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams nebuvo teiktos. Tačiau, kaip jau buvo konstatuota šio teismo sprendimo 34 punkte, ieškovė pripažino, kad 2016 m. liepos 10 d. ji pasirašytinai buvo supažindinta su minėtomis rekomendacijomis (b. l. 133-140).

49. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė sutiko ir pripažino pažeidusi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas tik po to, kai atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad ieškovė buvo rašytinai supažindinta su minėtomis rekomendacijomis (b. l. 133-140). Tai suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, eidama biudžetinės įstaigos vadovės pareigas, jas atliko atsainiai ir nerūpestingai, nes buvo „pamiršusi“ apie rašytines rekomendacijas dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi bei kontrolės vykdymo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams.

Dėl termino nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo

50. Teismas pripažįsta nepagrįstais ieškovės argumentus, kad buvo praleistas Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškove. Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

51. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktas, reglamentuojantis savivaldybės tarybos funkcijas, nurodo, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija inter alia yra ir savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau - švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad tik savivaldybės taryba turi kompetenciją spręsti dėl švietimo įstaigos vadovo atleidimo iš jo einamų pareigų. Tai reiškia, kad nei komisija, surašydama išvadą ir pateikdama savo siūlymą, nei joks kitas subjektas negali iš tarybos perimti jos išimtinės teisės spręsti dėl švietimo įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų.

52. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo ištaisos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

53. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka reglamentuojama Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 2 punktu, Tarnybinio patikrinimo pagrindas - gauta informacija (fizinio ar juridinio asmens pranešimas (skundas), visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija, teisėsaugos, kitų institucijų pateikta informacija) (toliau - informacija) apie tai, kad vadovas galimai padarė darbo pareigų pažeidimą, galimai yra praradęs nepriekaištingą reputaciją (pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau - Švietimo įstatymas) 5¹ straipsnį) ar galimai yra padaręs nusikalstamą veiką. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas per 20 darbo dienų nuo komisijos sudarymo dienos. Esant svarbioms priežastims ar aplinkybėms, savininkas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą iki 10 darbo dienų.

54. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 16 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus vyr. specialistė R. B. elektroniniu paštu gavo laišką, kuriuo nepasirašęs asmuo informavo apie galimai įvykusį incidentą „(duomenys neskelbtini)” darželyje, kurį jau tą pačią dieną persiuntė švietimo skyriaus vedėjai E. M. (b. l. 67), 2018 m. spalio 18 d. švietimo skyriaus vyr. specialistė R. B. elektroniniu paštu gavo lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtinio mamos E. B. siųstą laišką, dar kartą informuojantį, kad darželyje vaikų atžvilgiu galimai smurtauja auklėtoja (b. l. 68). 2018 m. spalio 31 d. Šiaulių miesto meras gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamento švietimo skyriaus pažymą „Dėl galimo smurto prieš vaiką lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo, iš pažymos matyti, kad patikrinimas buvo pradėtas 2018 m. spalio 18 d., vykdant Švietimo skyriaus vedėjos pavedimą (b. l. 64-66), t. y. per Švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje nustatytą 3 darbo dienų terminą. Be to, ir Savivaldybės internetiniame puslapyje tik 2018 m. spalio 18 d. pasirodė informacija, apie galimą smurtą darželyje (b. l. 13, 14).

55. Byloje nustatyta, kad gavus minėtą 2018 m. spalio 31 d. pažymą, 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Šiaulių miesto savivaldybės komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti ieškovės R. P. galimai šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui ištirti (b. l. 130-131). Šiaulių miesto savivaldybės komisija 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė merui išvadą, siūlydama ieškovės, t. y. įstaigos direktorės darbo pareigų pažeidimą laikyti šiurkščiu (b. l. 25-30). 2018 m. gruodžio 11 d. mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto tarybai perduota spręsti ar ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą (kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos) (b. l. 119-120), tarybai pateikti du sprendimo projektai (b. l. 89, 92). Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. P. darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu ir atleidimo iš Šiaulių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų” ieškovė atleista iš darbo dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (b. l. 37, 95-98). Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas šio teismo sprendimo 53 punkte nurodytų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.

56. Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Teismas sprendžia, kad aplinkybės dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimo, sprendimą priimančiam asmeniui tapo galutinai aiškios tik po komisijos išvados pateikimo 2018 m. gruodžio 4 d., ir būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas priimti sprendimą nutraukti su ieškove darbo sutartį dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, šiuo atveju ieškovė atleista 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. nepraleidus minėto termino.

57. Svarbus aspektas yra ir tai, kad Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Šiuo atveju ieškovė neneigė, kad 2018 m. spalio 15 d. jai tapo žinoma apie galimai jos vadovaujamame darželyje naudotą smurtą prieš vaikus, ieškovė atleista 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. dar gerokai iki Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje numatyto šešių mėnesių termino nuo pažeidimo padarymo dienos.

58. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju formalus Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino priimti sprendimą nutraukti su ieškove darbo sutartį dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo skaičiavimas nuo 2018 m. spalio 18 d., kaip nurodo ieškovė, atsižvelgiant į ieškovės atžvilgiu sprendimą atleisti ją iš darbo priėmusio subjekto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos įgaliojimus ir kompetenciją nagrinėjamo ginčo atveju, būtų nesuderinama su protingumo ir teisingumo principais.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

59. Ieškinį atmetus, dalyje dėl ieškovės atleidimo iš darbo, nėra teisinio pagrindo ieškovės grąžinti į darbą, priteisti su darbo santykiais susijusias kompensacijas, neturtinės žalos atlyginimą, todėl ir dėl šių reikalavimų ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškinį atmetus, jos iš ieškovės nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijai bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.