Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai A. B., suinteresuotiems asmenims R. L., G. B., valstybinės įmonės Turto banko atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. L., G. B., valstybinei įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime, ir jos atstovo advokato A. K. paaiškintais teismo posėdžio metu. Pareiškėjos A. B. sutuoktinis K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su mirusiu sutuoktiniu turi dvi dukteris R. L. ir G. B., kurios nepretenduoja į savo tėvo palikimą. Pareiškėja su K. B. santuokoje įgijo būtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ½ gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui K. B. dėl jo palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylą nebuvo užvesta. Tačiau pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi sutuoktiniams priklausiusiame bute, tvarkė butą, mokėjo mokesčius, renovavo namą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiėmė sutuoktinio daiktus bei naudojosi bendrais daiktais įgytais santuokos metu, t. y. pareiškėja A. B. sutuoktinio K. B. palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti.

Pareiškėja A. B. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais: K. B. ir pareiškėjos A. B. santuokos liudijimu; K. B. mirties liudijimu; G. B. ir R. L. (buvusi B.) santuokos liudijimais; DNSB „Pilėnai-2“ ir notaro pažymomis; Nekilnojamojo turto registro duomenimis; paveldėjimo teisės liudijimu; pastato dalies pirkimo pardavimo sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad K. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos A. B. sutuoktinis (b. l. 8). K. B. mirė (duomenys neskelbtini). K. B. ir A. B. turėjo dvi dukteris: G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 6-7). Paveldėjimo byla po K. B. mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 10). Pareiškėjos A. B. vardu registruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), įgyta pagal 1998 m. birželio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr., (duomenys neskelbtini) (½ dalis namo, paveldėtoja A. B.) ir ½ dalis pagal 2000 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13, 15-16). Taip pat pareiškėjos A. B. vardu registruotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas pagal 1999 m. gruodžio 27 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. 27, bei 2003 m. balandžio 28 d. gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažymą Nr. 27.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėja A. B. iš karto po sutuoktinio K. B. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. K. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad A. B. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio K. B. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja A. B. mirusio sutuoktinio K. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.