Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei UAB „Lamium“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau ji per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio mėnesį UAB „Lamium“ vykdant žemės kasimo darbus Kapsų g. 30A, Klaipėdoje, o būtent, įrenginėjant gatvių apšvietimą, tiesiant papildomus požeminius kabelius, mechaniniu būdu buvo pažeista ieškovui priklausanti 10 kV požeminė elektros kabelinė linija Sendvaris TP-SP39.1, kuri sugedo 2016-06-08. Vykdant gedimo šalinimo darbus, nustatyta, kad taip pat pažeista dar viena 10 kV įtampos elektros kabelių linija Sendvaris TP-SP39.2. Dėl abiejų elektros įrenginių sugadinimo ieškovė patyrė tiesioginius 1944,69 Eur dydžio nuostolius.

UAB „Lamium“ darbai buvo vykdomi elektros tinklų apsaugos zonos ribose, todėl atsakovė ir jos darbuotojai privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams. Vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų 2010-03-29 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93, 16.2 punktu, elektros tinklų apsaugos zonoje be raštiško elektros tinklus eksploatuojančio subjekto sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus yra draudžiama. Pažymėtina, kad atsakovė į ieškovę dėl sutikimo žemės kasimo darbams elektros tinklų apsaugos zonoje nesikreipė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 yra patvirtinusi Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir nustačiusi, kad „žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus“ (nutarimo 4 p.). Sąlygose, be kita ko, yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonų ribos ir ūkinės veiklos jose apribojimai. Be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama elektros linijos apsaugos zonoje vykdyti žemės kasybos darbus (Sąlygų 20.2 p.). Planuojant vykdyti bet kokius darbus, kurie gali būti vykdomi tik esant elektros tinklus valdančios įmonės raštiškam pritarimui, privaloma kreiptis į ieškovą dėl sutikimo vykdyti juos elektros tinklų apsaugos zonoje. Pažymėtina, kad informacija apie ieškovės valdomus elektros tinklus yra viešai prieinama.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada kad atsakovė nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieškovę dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės kasimo darbus, vykdė darbus neišsiaiškinusi, ar darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų, nors kaip verslo subjektas, kaip elektros sistemų įrengimo profesionalas, kuriam keliami aukštesni atidumo, protingumo, rūpestingumo kriterijai, privalėjo tai padaryti vien atsižvelgiant į galimas ne tik materialias šio pažeidimo padarymo pasekmes – elektros kabelinės linijos pažeidimas galėjo sukelti rimtų ir nepataisomų neigiamų padarinių tiek atsakovės darbuotojų, vykdžiusių darbus, tiek aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra pagrindas jos civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

Pažymėtina, kad UAB „Lamium“ darbuotojui A. S., vykdžiusiam darbus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁵, 259¹, 260¹ straipsniais, už elektros tinklų apsaugos taisyklių pažeidimą ieškovės darbuotojas A. L. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 43031-AT-153. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktą, kad pažeidimo padarymo metu A. S. buvo UAB „Lamium” darbuotojas ir darbus vykdė pagal UAB „Lamium” nurodymą, atsakovei kyla pareiga atlyginti dėl šio asmens veiksmų kilusią žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis nustato, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos yra pilnai pagrįstos ir įrodytos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovės priteistinas 1944,69 Eur, žalos atlyginimas.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, t.y. 44,00 Eur žyminio mokesčio, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos ieškovei iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lamium“ 1944,69 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1944,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.