- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-1254-516/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01270-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus riedmenų servisas“
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus apskaitos namai“
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus apskaitos namai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2007-06-26 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Vilniaus apskaitos namai“ sudarytą susitarimą; priteisti iš atsakovo ieškovui 22420,00 Lt dydžio turtinę žalą, 6 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio pareiškimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 15 d. tarp šalių sudarytoje buhalterinės apskaitos paslaugų sutartyje buvo numatyta 2 500,00 Lt per mėnesį paslaugų kaina. Tačiau pasikeitus UAB „Vilniaus riedmenų servisas" vykdomos veiklos apimčiai, tuo pačiu sumažėjus ir buhalterinės apskaitos dokumentų skaičiui ir ūkinių operacijų sudėtingumui, buvo susitarta pagal 2005 m. lapkričio 15 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties 4.3. punktą sumažinti paslaugų kainą iki 500,00 Lt. Todėl ieškovas ir atsakovas susitarė, kad nuo 2007 m. sausio mėnesio už buhalterinės apskaitos paslaugas ieškovas mokės 500 Lt per mėnesį, nes tokia paslaugų kaina atitiko atliekamų darbų apimtį. Susitarimas dėl paslaugų kainos sumažinimo nebuvo įformintas raštu, tačiau T. Š. iniciatyva po penkių mėnesių toks susitarimas buvo įtvirtintas raštiškai: T. Š. pateikė ieškovo vadovui pasirašymui 2007 m. sausio 2 d. susitarimo du egzempliorius. Ieškovo vadovas susipažinęs su dokumento turiniu jį pasirašė, tačiau pasirašydamas antrąjį egzempliorių neatkreipė dėmesio, ar jame nurodyti tie patys duomenys kaip pirmajame. UAB „Vilniaus riedmenų servisas" vadovui buvo žinoma ir jis sutiko sudaryti raštišką susitarimą dėl paslaugų kainos sumažinimo, tuo tarpu apie paslaugų kainos padidinimą nebuvo kalbama net žodžiu, nes ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų kiekis visus 2007 m. nesikeitė. Nesant jokio susitarimo T. Š. nuo 2007 m. birželio mėnesio pervesdavo į UAB „Vilniaus apskaitos namai" iš ieškovo sąskaitos ne 500 Lt kaip buvo susitarta, o 2950 Lt. Apie 2007-06-26 susitarimo dėl buhalterinės paslaugų sutarties egzistavimą ieškovui tapo žinoma tik gavus Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo siunčiamus procesinius dokumentus, todėl pripažintina, kad 2007-06-26 susitarimas buvo pasirašytas apgaulės įtakoje. Paaiškino, kad UAB „Vilniaus riedmenų servisas" ir UAB „Vilniaus apskaitos namai" vadovai ilgą laiką bendradarbiavo dar prieš sudarant buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, todėl šiuos asmenis siejo fiduciariniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Vilniaus riedmenų servisas" vadovas T. Š. buvo patikėjęs ir perdavęs ne tik visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, bet taip pat ir mokėjimo priemones ir patikėjęs visus įgaliojimus, tvarkant UAB „Vilniaus riedmenų servisas" buhalterinę apskaitą. Ieškovo nuomone, apgaulė UAB „Vilniaus apskaitos namai" direktorės T. Š., veiksmuose pasireiškė tuo, kad ji tyčia suklaidino ieškovą tam, kad jis pasirašytų 2007-06-26 susitarimą, t.y. nurodė, kad pateikia pasirašyti 2007-01-02 susitarimo du egzempliorius, nors antrasis egzempliorius buvo, nors ir forma tapatus pirmajam, bet turiniu visiškai skirtingas. Tokiu būdu ieškovo valia sudaryti susitarimą buvo suformuota kitos sandorio šalies UAB „Vilniaus apskaitos namai" direktorės T. Š. nesąžiningų veiksmų įtakoje. Ieškovas pažymi, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos mokėtinos sumos (iš viso 26550,00 Lt) neatitinka tarp šalių sudaryto susitarimo. UAB „Vilniaus riedmenų servisas" pripažįsta, kad už teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas per 7 mėnesius turėjo iš viso sumokėti 4130,00 Lt (500,00 Lt pagal sutartį * 1,18 PVM * 7 mėn.) sumą. Tokiu būdu T. Š., veikdama pasitikėjimo pagrindu, nuo 2007 m. birželio mėnesio be UAB „Vilniaus riedmenų servisas" direktoriaus žinios savavališkai buhalterinės apskaitos dokumentuose, nesilaikydama susitarimo ir nepasikeitus teikiamų paslaugų apimčiai, nurodė didesnę kainą, t.y. 2 950,00 Lt sumą. Tokio dydžio mėnesinius pavedimus T. Š. savo įmonės naudai be UAB „Vilniaus riedmenų servisas" direktoriaus sutikimo ir žinios iš šios įmonės sąskaitos atliko keturis kartus. Tokiu būdu UAB „Vilniaus apskaitos namai" be pagrindo įgijo turto iš viso už 16520,00 Lt (pagal sąskaitas mokėtina suma už 7 mėn. 26550,00 Lt - buhalterinė skola 5900,00 Lt - pagal sutartį mokėtina suma už 7 mėn. 4130,00 Lt). Be to, ieškovas pabrėžia, jog T. Š. 2007 m. rugsėjo 16d. savavališkai, pasinaudodama jos žinioje esančiais UAB „Vilniaus riedmenų servisas" buhalterinės apskaitos dokumentais ir banko sąskaitos valdymo priemonėmis, atliko 5900,00 Lt dydžio pavedimą iš UAB „Vilniaus riedmenų servisas" banko sąskaitos. Šiam pavedimui atlikti nebuvo jokio pagrindo, todėl tokia atsakovo veikla laikoma neteisėta - nepagrįstas atsakovo praturtėjimas. Iš viso UAB „Vilniaus riedmenų servisas" neteisėtais veiksmais yra padalyta 22420,00 Lt (16520,00 Lt + 5900,00 Lt = 22420,00 Lt) turtinė žala.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas priteisė iš ieškovo UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ 10,85 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas konstatavo, jog nustatant sandorio šalies tikrąją valią, sandorio šalies elgesys vertintinas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį atitinkamomis aplinkybėmis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Teismas nustatė, jog ieškovo valia sudaryti Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį mokant sutartyje sulygtą atlyginimą už teikiamas paslaugas atsakovui buvo aiškiai išreikšta Sutartyje bei prie sutarties sudarytuose Susitarimuose. Šias aplinkybes patvirtino ir pats J. T., kuris ikiteisminio tyrimo metu atliekamos apklausos metu paaiškino, kad nuo 2005 m. pradėjo dirbti UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ direktoriumi. Suderinęs visus klausimus sudarė su UAB „Vilniaus apskaitos namai“ Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį; susitarė dėl buhalterinių paslaugų kainos, kuri iš pradžių buvo 500 Lt per mėnesį, paskui kai padaugėjo darbo atlyginimas buvo padidintas, todėl ir buvo sudarytas Susitarimas dėl buhalterinių paslaugų kainos ir apmokėjimo. Teismo nuomone, Sutartyje bei ginčijamame Susitarime esantys buvusio UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ direktoriaus J. T. parašai bei jo paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nežinojo apie kainos už teikiamas buhalterines paslaugas padidinimą.
Teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas apskritai net neįrodinėjo, kokie tyčiniai veiksmai esą turėjo lemiamos įtakos jo valiai susiformuoti, kokius tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių jis buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti, atliko atsakovas. Sutartyje ir ginčijamame Susitarime esantys UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ direktoriaus J. T. parašai bei jo paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu akivaizdžiai patvirtina, kad šalys iš anksto suderinę sutarties sąlygas laisva valia sudarė 2005-11-15 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, kurioje susitarė, kad paslaugų kaina gali būti keičiama šalių susitarimu esant esminiams paslaugų apimties pokyčiams. Ieškovas sudarydamas sutartį suprato sudaromo sandorio prasmę, pats siekė jį sudaryti, todėl padidėjus paslaugų apimčiai sutiko padidinti atlyginimą už tiekiamas paslaugas pasirašant ginčijamą 2007-06-26 susitarimą dėl paslaugų kainos ir apmokėjimo. Be to, iš byloje esančios UAB „Vilniaus apskaitos namai“ 2008-02-12 pretenzijos matyti, kad ieškovas UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ skolingas atsakovui UAB „Vilniaus apskaitos namai“ 7552,00 Lt pagal sąskaitas faktūras. Pretenzijoje nurodyta skolą UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ direktorius J. T. pripažino pasirašydamas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, kas taip pat patvirtina, kad apie padidintą buhalterinių paslaugų tiekimo kainą ieškovas žinojo bei sutiko su 2007-06-26 susitarime padidintu atlyginimu.
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo atstovas ginčijamą 2007-06-26 susitarimą būtų sudaręs dėl apgaulės, todėl ieškovo reikalavimas dėl minėto susitarimo pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto apgaulės būdu, atmestinas. Esant atmestinam reikalavimui dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, teismo teigimu, negali būti tenkinami ir reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo, kurie kildinami iš ginčijamo susitarimo.
Dėl 5900,00 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo teismas konstatavo, kad ginčijamą 5900,00 Lt pinigų sumą atsakovas UAB „Vilniaus apskaitos namai“ gavo už ieškovui UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ suteiktas konsultacijas apskaitos politikos klausimais, išrašant ieškovui 2007-09-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAN0179. Todėl nustačius, kad 5900,00 Lt pinigų sumą atsakovas gavo pagal Sutartį bei ieškovui neįrodžius, kad atsakovas, gaudamas PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą, pasielgė nesąžiningai, teismas pažymėjo, kad sąlygų, dėl kurių ginčo byloje galėtų būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto institutas nėra, todėl atsakovas neprivalo grąžinti ieškovui už suteiktas paslaugas gautą 5900,00 Lt pinigų sumą. Teismas ieškovo reikalavimą dėl 5900,00 Lt turtinės žalos atlyginimo atmetė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.
teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad atsakovo vadove T. Š. ieškovo direktorius pasitikėjo, todėl pasirašydavo visus buhalterės pateikiamus dokumentus. Teismas visiškai nevertino faktinės aplinkybės, kad atsakovo direktorė, įgavusi pasitikėjimą, pateikė pasirašymui ir susitarimą dėl kainos už buhalterinės apskaitos tvarkymą padidinimo. Apelianto nuomone, atsakovo pateiktas susitarimas prie sutarties, sudarytas apgaulės būdu, neatitinka įrodymų patikimumo sąlygos, todėl teismas turėtų nepripažinti šio apgaulės būdu sudaryto susitarimo įrodymu. Teismas vertino tik rašytinį ginčijamo sandorio variantą, nesigilindamas į jo sudarymo aplinkybes ir į tikrąją šalių valią. Be to, apelianto teigimu, teismas nesilaikė ir kitos sutarčių aiškinimo taisyklės, numatytos CK 6.193 str. 4 d., t.y. kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Teismas skundžiamame sprendime neaiškino, kurios šalies pasiūlytas sąlygas šalys pasirašė;nurodo, jog pasikeitus UAB „Vilniaus riedmenų servisas" vykdomos veiklos apimčiai, tuo pačiu sumažėjus ir buhalterinės apskaitos dokumentų skaičiui ir ūkinių operacijų sudėtingumui, nebuvo pagrindo atsakovui mokėti sutartyje nurodyto dydžio (2500 Lt) paslaugų kainos. Todėl ieškovas ir atsakovas susitarė, kad nuo 2007 m. sausio mėnesio už buhalterinės apskaitos paslaugas ieškovas mokės 500 Lt per mėnesį, nes tokia paslaugų kaina atitiko atliekamų darbų apimtį. Susitarimas dėl paslaugų kainos sumažinimo nebuvo įformintas raštu, tačiau T. Š. iniciatyva po penkių mėnesių toks susitarimas buvo įtvirtintas raštiškai: T. Š. pateikė ieškovo vadovui pasirašymui 2007 m. sausio 2 d. susitarimo du egzempliorius. Ieškovo vadovas susipažinęs su dokumento turiniu jį pasirašė, tačiau pasirašydamas antrąjį egzempliorių neatkreipė dėmesio, ar jame nurodyti tie patys duomenys kaip pirmajame. Apelianto nuomone tai ir lėmė, kad ieškovas sudarė sandorį, kuris neatitiko tikrosios jo valios. Taigi darytina išvada, jog būtent atsakovo tyčiniai veiksmai lėmė ginčijamo sandorio pasirašymą;teismas neištyrė tikrosios ieškovo valios. Teigia, kad šioje byloje nebuvo iškviestas liudytoju J. T., kuris buvo UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ vadovas ginčijamo sandorio sudarymo metu. Nurodo, jog šios civilinės bylos metu nebuvo suteikta galimybė proceso dalyviams patikrinti J. T. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, patikimumo, nes nebuvo sudaryta galimybė jį apklausti. Apelianto teigimu, teismas atliko tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, neįsigilino į šalių tarpusavio ginčo esmę, neišnagrinėjo visų ginčo aspektų;dėl nepagrįsto praturtėjimo nurodo, jog T. Š. nesąžiningumą ir apgaulę patvirtina aplinkybė, kad UAB „Vilniaus apskaitos namai“ direktorė savavališkai, pasinaudodama jos žinioje esančiais UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ buhalterinės apskaitos dokumentais ir banko sąskaitos valdymo priemonėmis, 2007-09-16 atliko 5900 Lt dydžio pavedimą iš UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ banko sąskaitos į UAB „Vilniaus apskaitos namai“ banko sąskaitą. Šiam pavedimui atlikti nebuvo jokio pagrindo, todėl tokia atsakovės veikla laikoma neteisėta – nepagrįstas atsakovo praturtėjimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus apskaitos namai“ prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-17 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad susitarimas buvo pasirašytas su veiksniu, pilnamečiu, be psichinės ar fizinės prievartos, turinčio įgalinimus ieškovo UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ vadovu, jokių slaptų duomenų nei viena iš šalių nei susitarimo pasirašymo metu, nei vėliau neturėjo. Be to, ta aplinkybė, kad viena iš šalių techniškai paruošė sutarties tekstą, nėra nei apgaulė, nei kokia nors kita yda, leidžianti galvoti, kad sutartis su trūkumais.
Nurodo, jog paslaugų kainos sutartyje keitimasis yra tik įrodymas, jog šalys operatyviai, geranoriškai, be psichinės ar fizinės prievartos, kartu reagavo į rinkos pokyčius ir abi šalys buvo labai sąžiningos.
Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai rėmėsi J. T. parodymais ikiteisminiame tyrime kaip rašytiniu įrodymu. Dėl nepagrįsto praturtėjimo pažymi, kad sutartis yra ir ji sudaryta pagal įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl byla nagrinėjama skundo ribose.
Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad tarp šalių 2005 m. lapkričio 15 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties pakeitimas, padarytas 2007 m. birželio 26 d., sudarytas apgaulės įtakoje. Apgaulė pagal apeliantą pasireiškė tokiais atsakovo vadovės faktiniais veiksmais: ji ieškovo tuomečiam vadovui J. T. pateikė vienu metu (2007 m. birželio mėnesį) pasirašyti du egzempliorius susitarimo (sutarties pakeitimo), kurių data- 2007 m. sausio 2 d., o jame numatyta paslaugų kaina- 500 Lt. Tai yra, ieškovo teigimu, jo vadovas buvo apgautas, kadangi jam vietoje vieno susitarimo dviejų vienodų egzempliorių buvo pateikti pasirašyti du skirtingo turinio susitarimai (2007-01-02 ir 2007-06-26) po vieną egzempliorių, kurių turinys, forma yra visiškai analogiški, išskyrus datą ir jame nurodytą paslaugų kainą.
Civilinių bylų nagrinėjimas teisme vyksta vadovaujantis rungimosi principu (Civilinio proceso kodekso 12 str.), kuris reiškia kiekvienos iš šalių pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, ieškovui nepakanka procesiniuose dokumentuose nurodyti tam tikras aplinkybes egzistavus, jis privalo šias aplinkybes ir įrodyti (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Nagrinėjamoje byloje, be ieškovo atstovo (advokato), kuris betarpiškai nedalyvavo nei pasirašant sutartį, nei vėlesnius jos pakeitimus, susijusius su kainos sumažinimu bei padidinimu, paaiškinimų, jokių šias ieškovo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta. Remiantis Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 d., šalių tiesiogiai ar per atstovus duoti paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, tačiau atsakovo atstovė, betarpiškai dalyvavusi pasirašant ginčijamą susitarimą, tokius ieškovo atstovo paaiškinimus kategoriškai neigia; kai priešingų šalių atstovų paaiškinimai, esantys lygiaverte įrodinėjimo priemone, dėl faktinių aplinkybių yra kardinaliai priešingi, negalima pripažinti, kad aplinkybės yra įrodytos. Šiuo atveju, spręsdamas dėl tam tikrų aplinkybių įrodytumo, teismas pagrįstai vadovavosi kitais įrodymais byloje, kuriais remiantis, būtų galimybė konstatuoti, jog tam tikros aplinkybės yra įrodytos.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neapklausė liudytoju J. T., bet vadovavosi jo parodymais, duotais atliekant ikiteisminį tyrimą. Apeliantas skunde nurodo, esą teismas pažeidė jo procesines teises, kadangi nebuvo galimybės liudytojui užduoti klausimų, įsitikinti jo parodymų patikimumu. Liudytojo apklausa ikiteisminiame tyrime ir jos metu duoti parodymai nėra prilyginami liudytojo parodymams teisme Civilinio proceso kodekso 189 str. prasme. Tačiau toks įrodymų šaltinis kaip liudytojo apklausos protokolas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kadangi jame yra duomenų, galinčių būti reikšmingais nagrinėjamoje byloje (Civilinio proceso kodekso 197 str. 1 d.). Ieškovo atstovas buvo pareiškęs prašymą teismui iškviesti J. T. ir apklausti jį liudytoju (b.l. 123, antra pusė), tačiau susipažinęs su byloje esančiu jo apklausos protokolu, nuo šio prašymo atsisakė (tas pats bylos lapas). Kadangi nagrinėjama byla nėra priskiriama prie tų bylų kategorijų, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (kaip antai, šeimos, darbo santykių, ypatingosios teisenos bylos), šalims nereiškiant prašymo apklausti liudytoją teisme, teismas neturi teisino pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo procesinių teisių pažeidimu, neiškvietus į teismą ir neapklausus liudytoju J. T., atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas pagrįstai kaip vienu iš įrodymų šaltinių rėmėsi T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir užfiksuotais jo apklauso protokole, kur jis jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas nagrinėjamas ieškinys (kaip antai, kad jam apgaule buvo pateiktas pasirašyti ginčijamas sutarties pakeitimas), nenurodė. Priešingai, jis liudijo, kad žinojo apie paslaugų kainos padidinimą, kad sakė apie tai akcininkui M. V., kad pastarasis jam nurodė klausyti ką sako T. Š., todėl jis viską ir pasirašydavęs. Taigi, šis asmuo savo parodymais faktiškai paneigė ieškovo nurodomas aplinkybes ir patvirtino ne tik tai, kad jam, kaip įmonės vadovui buvo žinoma apie paslaugų kainos padidinimą, bet kad ši informacija buvo žinoma vienam iš pagrindinių įmonės akcininkų.
Aplinkybę, kad ieškovas žinojo apie paslaugų kainos padidinimą, su juo sutiko, patvirtina ir skolų suderinimo aktas, pasirašytas įmonės vadovo (b.l. 35), kuriuo teismas taip pat pagrįstai vadovavosi, priimdamas skundžiamą sprendimą.
Įvertinant išdėstytus argumentus, susijusius su byloje esančiais įrodymais, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą dėl 2007-06-26 susitarimo pripažinimo negaliojančiu (Civilinio proceso kodekso 178 str.). Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjant ginčą dėl sandorio (susitarimo) pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto apgaulės įtakoje, teisingai, pagal Civilinio proceso kodekso 185 str. reikalavimus įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog faktai, kuriais ieškovas grindė savo ieškinį, neįrodyti.
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad argumentai, esą 2007-06-26 susitarimu negalima vadovautis kaip įrodymu, nepagrįsti tuo aspektu, kad šis susitarimas ir nebuvo vertinamas kaip įrodymas; jis nagrinėjamoje byloje buvo ginčijamas sandoris (ginčo objektas). Taigi, teismas turėjo vertinti ir vertino ieškovo nurodomas aplinkybes dėl šio objekto pasirašymo tų aplinkybių įrodytumo (įrodymų pakankamumo) aspektu ir, minėta, jog pagrįstai pripažino ieškovo nurodomas faktines aplinkybes neįrodytomis. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, esą ginčijamą susitarimą teismui pateikė atsakovas- šį susitarimą pateikė pats ieškovas kartu su ieškiniu (b.l. 7- ieškinio 8-tas priedas).
Dėl argumentų, susijusių su sutarties aiškinimo taisyklėmis, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs ne dėl sutarties sąlygų aiškinimo, o dėl sandorio galiojimo; ieškovui nurodant, kad sandoris negalioja, kaip sudarytas apgaulės įtakoje, teismui kyla pareiga įvertinti su sandorio negaliojimu susijusias faktines aplinkybes, o ne vertinti sutarties sąlygas bei jas aiškinti, todėl aptariami apeliacinio skundo argumentai pripažįstami teisiškai nereikšmingais nagrinėjamoje byloje ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo, kurį apeliantas grindžia tuo, kad nesant jokio pagrindo, UAB „Vilniaus apskaitos namai“ direktorė T. Š. savavališkai, pasinaudodama jos žinioje esančiais UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ buhalterinės apskaitos dokumentais ir banko sąskaitos valdymo priemonėmis, 2007-09-16 atliko 5900 Lt dydžio pavedimą iš UAB „Vilniaus riedmenų servisas“ banko sąskaitos į UAB „Vilniaus apskaitos namai“ banko sąskaitą, pažymėtina, jog šis lėšų pervedimas negali būti vertinamas kaip atliktas be pagrindo dėl šių priežasčių: tokio pobūdžio papildomų paslaugų teikimas buvo numatytas sutartyje (sutarties 4.3, 4.4 punktai), liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas jau minėtasis J. T. patvirtino, kad tokio pobūdžio paslaugas (konsultacijas) atsakovas teikė, taigi, negalima pripažinti, kad ši suma ieškovo atsakovui buvo sumokėta be teisėto pagrindo. Aplinkybė, kad ieškovas buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės direktorei buvo perdavęs ne tik pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, bet ir banko sąskaitos valdymo priemones, savaime nereiškia, jog aptariamas mokėjimas atliktas be pagrindo: šiuo atveju ieškovui, teigiančiam, jog atitinkama paslauga jam nebuvo suteikta, taip pat tenka pareiga įrodyti šią aplinkybę (Civilinio proceso kodekso 178 str.), tačiau ir šiuo atveju, be paties ieškovo argumentų, dėstomų jo procesiniuose dokumentuose bei atstovo paaiškinimuose, jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta.
Teisėjų kolegija, nenustačiusi Civilinio proceso kodekso 329, 330 str. numatytų pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jį palieka nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.