Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir jo gynėjos advokatės S. Naidenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir M. S. paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad M. S. privalo nedelsdamas atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, o likusios bausmės dalies vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant M. S. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. S. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį, o bausmės vykdymo atidėjimo terminą – nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos. Civilinės ieškovės J. Ž. civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. S. priteista 14 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo M. J. civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. S. priteista 14 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. S., nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruota Juridinių asmenų registre Vilniuje, Pramonės g. 97) direktorius, žinodamas, kad A. S. neturi teisių į butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 16 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasirašė ir panaudojo netikrus, E. G., kuris nežinojo apie nusikalstamos veikos darymą, kompiuterinės technikos pagalba pagamintus dokumentus:

- 2018 m. kovo 16 d. sutartį „Sutartis dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2016-01-29 preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos 2016-12-01 pakeitimo, perleidimo-perėmimo“, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo žmona A. S., kaip senoji pirkėja, sumokėjusi UAB „A.“ 12 500 Eur pagal preliminariąją sutartį, preliminariosios sutarties pakeitimą už gyvenamosios paskirties butą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, statomame (duomenys neskelbtini), norėdama perleisti teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį ir preliminariosios sutarties pakeitimą (sutarties A, B, C, D punktai), perleidžia pirkėjui – M. J., jos (A. S.) pardavėjui (UAB „A.“) sumokėtas pinigines lėšas, teises ir pareigas, susijusias su gyvenamosios paskirties butu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su daline apdaila, esančiu pastate, statomame (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas), pirkėjas atsiskaito pagal šią sutartį, atsiskaitymą patvirtinant šalių parašais (sutarties 4 puslapis);

- 2018 m. kovo 16 d. sutartį „Sutartis dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2016-01-29 preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos 2016-12-01 pakeitimo, perleidimo-perėmimo“, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo žmona A. S., kaip senoji pirkėja, sumokėjusi UAB „A.“ 12 500 Eur pagal preliminariąją sutartį, preliminariosios sutarties pakeitimą už gyvenamosios paskirties butą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, statomame (duomenys neskelbtini), norėdama perleisti teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį ir preliminariosios sutarties pakeitimą (sutarties A, B, C, D punktai), perleidžia pirkėjai – J. Ž., jos (A. S.) pardavėjui (UAB „A.“) sumokėtas pinigines lėšas, teises ir pareigas, susijusias su gyvenamosios paskirties butu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su daline apdaila, esančiu pastate, statomame (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas), pirkėjas atsiskaito pagal šią sutartį, atsiskaitymą patvirtinant šalių parašais (sutarties 4 puslapis).

Šias sutartis M. S. pasirašė, kaip UAB „A.“ direktorius, taip pat jis pasirašė už A. S., imituodamas jos parašą, nors žinojo, kad ji neturi teisių į minėtus butus ir tuo pačiu metu jas pateikė pasirašyti kartu buvusiems M. J. ir J. Ž., taip pagamino šias sutartis ir pastariesiems perdavė po vieną šios, jam žinomai netikros sutarties egzempliorių, taip jas panaudojo. Šių sutarčių pagrindu M. J. sumokėjo M. S. grynaisiais 12 500 Eur, o J. Ž. 2018 m. kovo 16 d. bankiniu pavedimu pervedė 12 500 Eur į M. S. nurodytą UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip M. S. šios bendros tęstinės veikos metu įtakodamas M. J. ir J. Ž., taip pat E. G. pagaminti netikras sutartis, jas pasirašydamas ir panaudodamas padarė didelės žalos, nes M. J. ir J. Ž. be pagrindo sumokėjo iš viso 25 000 Eur.

Tęsdamas šią veiką, M. S., melagingai nurodęs, kad butų kadastriniams matavimams, teisinei registracijai atlikti, reikia papildomų pinigų, pareikalavo iš M. J. ir J. Ž. dar iš viso 4 000 Eur, kurie 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. lygiomis dalimis buvo pervesti į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. po 2 000 Eur pervedė M. J. – iš UAB „C.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. Ž. – iš UAB „D.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip M. S. nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. apgaule bendros tęstinės veikos metu užvaldė M. J. ir J. Ž. priklausantį didelės vertės turtą – 29 000 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis M. S. ir jo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad nuteistojo M. S. panaudota apgaulė dėl reikalavimo teisių perleidimo nebuvo esminė, tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai-paskoliniai santykiai, be to, nuteistasis M. S. nerengė sutarčių ir jos atitinka tikrovę; apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. S. paskirta bausme, ją vertina, kaip neteisingą, taip pat prašo nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios jo turtinės padėties.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. S. nuteisė už kvalifikuotą sukčiavimą, kita vertus, padarė įrodymais nepagrįstą prielaidą, kad būtent jis pagamino netikrus dokumentus – sutartis, todėl padarytą veiką nepagrįstai kvalifikavo, kaip sukčiavimo ir dokumento suklastojimo nusikaltimų sutaptį. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistajam M. S. paskyrė bausmę, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Dėl sukčiavimo.

12. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021, 11 punktas).

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. S. panaudota apgaulė dėl reikalavimo teisių perleidimo pagrįstai pripažinta esmine.

23. Pažymėtina tai, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Kai nukentėjusysis apgaule yra įtraukiamas į sau nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo, ar jį sudarius. Būtent tai, taip pat ir atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimą arba civiliniu deliktu, arba sukčiavimo nusikaltimu. Taigi kiekvienu atveju būtina aiškiai nustatyti, koks buvo asmens kaltės turinys, jam sudarant atitinkamus sandorius. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021, 16 punktas).

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis M. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž. turtą.

Dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu.

30. Kita vertus, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis M. S. sutartyse pasirašė už A. S..

32. Iš liudytojos A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (2 t., b. l. 40-41, 46-47) ir teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 89-91, 121), matyti, kad ji kategoriškai neigė tai, jog ji pasirašė sutartis.

33. Kaip minėta, nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž., taip pat liudytojo E. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (6 t., b. l. 36-39) patvirtina, kad nuteistasis M. S. atsivežė neva A. S. pasirašytas sutartis ir buvo išvykęs neva gauti papildomų jos parašų. Tai atitinka nukentėjusiojo M. J. ir liudytojo E. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 84-86, 197-200).

34. Kitų įrodymų, pagrindžiančių sutarčių pasirašymo aplinkybes, byloje nėra. Pažymėtina tai, kad netikro dokumento pagaminimas, kaip ir kiekvienas nuteistajam M. S. inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymis, privalo būti pagrįstas ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais.

35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas, kuris įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. lapkričio 18 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kvotos ir tardymo organams, t. y. yra kaltinančios šalies pareiga.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog nuteistasis M. S. pasirašė sutartis už A. S.. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra įrodymais nepagrįsta prielaida. Nuteistojo M. S. parodymai, kad tai padaryti jis paprašė kito asmens, leidžia įžvelgti bendrininkavimą pagaminant netikrus dokumentus – sutartis. Kita vertus, tokių nuteistojo M. S. parodymų nepagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai, be to, jis nebuvo dėl to kaltinamas ir byloje nėra prokuroro ar nuketėjusiųjų M. J. ir J. Ž. apeliacinių skundų su prašymu teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą, todėl teisėjų kolegija negalėtų pabloginti nuteistojo M. S. padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Vien tai, kad nuteistasis M. S. E. G. sutartims rengti pateikė nepilnus duomenis, savaime neleidžia jo veikos vertinti, kaip baigto netikrų dokumentų pagaminimo, nes be A. S. parašų sutartys neturėjo teisinės galios. Tai sudaro pagrindą iš nuteistajam M. S. pareikšto kaltinimo pašalinti aplinkybes, susijusias su netikrų dokumentų – sutarčių, pagaminimu, t. y. kad nuteistasis M. S. jas pasirašė už A. S..

38. Pažymėtina tai, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, 20 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. S. žinomai netikrus dokumentus – sutartis, panaudojo sukčiaudamas, todėl jo veikos kvalifikavimas papildomai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį yra perteklinis. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šioje dalyje panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Atitinkamai, taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, skyrimo, bausmių bendrinimo, bausmės vykdymo atidėjimo ir jos pradžios skaičiavimo momento.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad:

M. S., nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruota Juridinių asmenų registre Vilniuje, Pramonės g. 97) direktoriumi, žinodamas, kad A. S. neturi teisių į butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 16 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasirašė ir panaudojo netikrus, E. G., kuris nežinojo apie nusikalstamos veikos darymą, kompiuterinės technikos pagalba pagamintus dokumentus:

- 2018 m. kovo 16 d. sutartį „Sutartis dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2016-01-29 preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos 2016-12-01 pakeitimo, perleidimo-perėmimo“, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo žmona A. S., kaip senoji pirkėja, sumokėjusi UAB „A.“ 12 500 Eur pagal preliminariąją sutartį, preliminariosios sutarties pakeitimą už gyvenamosios paskirties butą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, statomame (duomenys neskelbtini), norėdama perleisti teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį ir preliminariosios sutarties pakeitimą (sutarties A, B, C, D punktai), perleidžia pirkėjui – M. J., jos (A. S.) pardavėjui (UAB „A.“) sumokėtas pinigines lėšas, teises ir pareigas, susijusias su gyvenamosios paskirties butu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su daline apdaila, esančiu pastate, statomame (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas), pirkėjas atsiskaito pagal šią sutartį, atsiskaitymą patvirtinant šalių parašais (sutarties 4 puslapis);

- 2018 m. kovo 16 d. sutartį „Sutartis dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2016-01-29 preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos 2016-12-01 pakeitimo, perleidimo-perėmimo“, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo žmona A. S., kaip senoji pirkėja, sumokėjusi UAB „A.“ 12 500 Eur pagal preliminariąją sutartį, preliminariosios sutarties pakeitimą už gyvenamosios paskirties butą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, statomame (duomenys neskelbtini), norėdama perleisti teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį ir preliminariosios sutarties pakeitimą (sutarties A, B, C, D punktai), perleidžia pirkėjai – J. Ž., jos (A. S.) pardavėjui (UAB „A.“) sumokėtas pinigines lėšas, teises ir pareigas, susijusias su gyvenamosios paskirties butu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su daline apdaila, esančiu pastate, statomame (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas), pirkėjas atsiskaito pagal šią sutartį, atsiskaitymą patvirtinant šalių parašais (sutarties 4 puslapis).

Šias sutartis M. S. pasirašė, kaip UAB „A.“ direktorius, žinodamas, kad A. S. neturi teisių į minėtus butus ir jose ne jos parašas, jis (M. S.) tuo pačiu metu sutartis pateikė pasirašyti kartu buvusiems M. J. ir J. Ž. bei pastariesiems perdavė po vieną šios, jam žinomai netikros sutarties egzempliorių, taip jas panaudojo. Šių sutarčių pagrindu M. J. sumokėjo M. S. grynaisiais 12 500 Eur, o J. Ž. 2018 m. kovo 16 d. bankiniu pavedimu pervedė 12 500 Eur į M. S. nurodytą UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas šią veiką, M. S., melagingai nurodęs, kad butų kadastriniams matavimams, teisinei registracijai atlikti, reikia papildomų pinigų, pareikalavo iš M. J. ir J. Ž. dar iš viso 4 000 Eur, kurie 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. lygiomis dalimis buvo pervesti į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. po 2 000 Eur pervedė M. J. – iš UAB „C.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. Ž. – iš UAB „D.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip M. S. nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. apgaule bendros tęstinės veikos metu užvaldė M. J. ir J. Ž. priklausantį didelės vertės turtą – 29 000 Eur.

Dėl paskirtos bausmės.

41. Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

42. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam M. S. paskirta bausme, ji vertinama, kaip neteisinga, taip pat prašoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios jo turtinės padėties.

43. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Pažymėtina, kad tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, jog kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).

44. Apeliaciniame skunde sukčiavimą bandoma pateisinti nuteistojo M. S. siekiu atpirkti A. S. reikalavimo teises. Nurodyta tai, kad jos buvo perleistos, siekiant užtikrinti nuteistajam M. S. suteiktą paskolą, tačiau jis neturėjo pakankamai pinigų joms atpirkti. Teisėjų kolegija nenustatė ir apeliaciniame skunde nenurodyta, kokios susiklostė objektyvios sąlygos, dėl kurių nuteistajam M. S. buvo būtina atpirkti A. S. reikalavimo teises ir jis buvo priverstas sukčiauti tam, kad galėtų tai padaryti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai nepripažino to, kad nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios jo turtinės padėties.

45. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose ir 97 straipsnio 1 dalyje, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. S. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, nepakankamai atsižvelgė į aplaidų nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž. elgesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam M. J. ir nukentėjusiosios J. Ž. sugyventiniui E. G. iki sutarčių sudarymo buvo kilusios abejonės dėl to, ar reikalavimo teisės priklauso A. S., tačiau užuot patikrinę tai pagrindžiančius dokumentus jie apsiribojo nuteistojo M. S. žodiniu patikinimu, kad su jais viskas gerai. Nukentėjusiųjų ir liudytojo E. G. nesuglumino tai, kad sutarčių sudarymo išvakarėse prašomas nuteistasis M. S. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog A. S. atsiskaitė už reikalavimo teises; tai, kad A. S., kaip pardavėja, niekada nedalyvavo sutarčių sudaryme; tai, kad nuteistasis M. S. atsivežė jau pasirašytas sutartis ir buvo išvykęs gauti papildomų parašų, kurių priklausymu A. S. jie negalėjo įsitikinti. Dar daugiau, nukentėjusieji M. J. ir J. Ž. paaiškino, kad papildomus pinigus jie sumokėjo, remdamiesi žodiniu susitarimu, jog šie bus įskaityti į galutinę butų kainą, nors, pastebėtina, kad mokėjimai buvo atlikti UAB „B.“, kuri nesusijusi su butų pardavėja UAB „A.“. M. J., būdamas įmonės vadovu, turto vertintoju, E. G. – teisininku, iš nurodytų aplinkybių negalėjo nesuvokti, kad pinigai negalės būti įskaityti į galutinę butų kainą. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nukentėjusiųjų elgesį su didele pinigų suma vertina, kaip pakankamai neapdairų, neatidų ir nerūpestingą. Atsižvelgdama į aptartą aplinkybę, taip pat į nuteistojo M. S. padaryto nusikaltimo turtinį pobūdį, į tai, kad jis vyresnio amžiaus, neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis išteisintinas dėl dokumento suklastojimo, teisėjų kolegija vertina, kad bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas nuteistajam M. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, vadovaudamasi BK 54 straipsnio 3 dalimi, sprendžia, kad bausmės paskirtį pakankamai užtikrins švelnesnės, negu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmės – laisvės apribojimo, paskyrimas, kurios terminas nustatytinas maksimalus, paskiriant įpareigojimus, be kita ko, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip geriausiai užtikrinant ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų M. J. ir J. Ž. interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nusikaltimą ir nuteistojo M. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria M. S. (M. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir M. S. (M. S.) paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. S. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį, o bausmės vykdymo atidėjimo terminą – nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos.

Priimti naują išteisinamąjį nuosprendį: M. S. (M. S.) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės.

M. S. (M. S.) už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 6) 72 88 430, (8 6) 72 94 080). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.