- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-337-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06065-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- M. S.
- Civilinis ieškovas
- J. Ž., M. J.
- Advokatai
- Svetlana Naidenkas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.8.6.4Nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.)
- 1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.29.1.3Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir jo gynėjos advokatės S. Naidenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir M. S. paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad M. S. privalo nedelsdamas atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, o likusios bausmės dalies vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant M. S. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. S. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį, o bausmės vykdymo atidėjimo terminą – nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos. Civilinės ieškovės J. Ž. civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. S. priteista 14 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo M. J. civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. S. priteista 14 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. S., nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruota Juridinių asmenų registre Vilniuje, Pramonės g. 97) direktorius, žinodamas, kad A. S. neturi teisių į butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 16 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasirašė ir panaudojo netikrus, E. G., kuris nežinojo apie nusikalstamos veikos darymą, kompiuterinės technikos pagalba pagamintus dokumentus:
- 2018 m. kovo 16 d. sutartį „Sutartis dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2016-01-29 preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos 2016-12-01 pakeitimo, perleidimo-perėmimo“, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo žmona A. S., kaip senoji pirkėja, sumokėjusi UAB „A.“ 12 500 Eur pagal preliminariąją sutartį, preliminariosios sutarties pakeitimą už gyvenamosios paskirties butą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, statomame (duomenys neskelbtini), norėdama perleisti teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį ir preliminariosios sutarties pakeitimą (sutarties A, B, C, D punktai), perleidžia pirkėjui – M. J., jos (A. S.) pardavėjui (UAB „A.“) sumokėtas pinigines lėšas, teises ir pareigas, susijusias su gyvenamosios paskirties butu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su daline apdaila, esančiu pastate, statomame (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas), pirkėjas atsiskaito pagal šią sutartį, atsiskaitymą patvirtinant šalių parašais (sutarties 4 puslapis);
- 2018 m. kovo 16 d. sutartį „Sutartis dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2016-01-29 preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos 2016-12-01 pakeitimo, perleidimo-perėmimo“, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo žmona A. S., kaip senoji pirkėja, sumokėjusi UAB „A.“ 12 500 Eur pagal preliminariąją sutartį, preliminariosios sutarties pakeitimą už gyvenamosios paskirties butą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, statomame (duomenys neskelbtini), norėdama perleisti teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį ir preliminariosios sutarties pakeitimą (sutarties A, B, C, D punktai), perleidžia pirkėjai – J. Ž., jos (A. S.) pardavėjui (UAB „A.“) sumokėtas pinigines lėšas, teises ir pareigas, susijusias su gyvenamosios paskirties butu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su daline apdaila, esančiu pastate, statomame (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas), pirkėjas atsiskaito pagal šią sutartį, atsiskaitymą patvirtinant šalių parašais (sutarties 4 puslapis).
Šias sutartis M. S. pasirašė, kaip UAB „A.“ direktorius, taip pat jis pasirašė už A. S., imituodamas jos parašą, nors žinojo, kad ji neturi teisių į minėtus butus ir tuo pačiu metu jas pateikė pasirašyti kartu buvusiems M. J. ir J. Ž., taip pagamino šias sutartis ir pastariesiems perdavė po vieną šios, jam žinomai netikros sutarties egzempliorių, taip jas panaudojo. Šių sutarčių pagrindu M. J. sumokėjo M. S. grynaisiais 12 500 Eur, o J. Ž. 2018 m. kovo 16 d. bankiniu pavedimu pervedė 12 500 Eur į M. S. nurodytą UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip M. S. šios bendros tęstinės veikos metu įtakodamas M. J. ir J. Ž., taip pat E. G. pagaminti netikras sutartis, jas pasirašydamas ir panaudodamas padarė didelės žalos, nes M. J. ir J. Ž. be pagrindo sumokėjo iš viso 25 000 Eur.
Tęsdamas šią veiką, M. S., melagingai nurodęs, kad butų kadastriniams matavimams, teisinei registracijai atlikti, reikia papildomų pinigų, pareikalavo iš M. J. ir J. Ž. dar iš viso 4 000 Eur, kurie 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. lygiomis dalimis buvo pervesti į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. po 2 000 Eur pervedė M. J. – iš UAB „C.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. Ž. – iš UAB „D.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip M. S. nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. apgaule bendros tęstinės veikos metu užvaldė M. J. ir J. Ž. priklausantį didelės vertės turtą – 29 000 Eur.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
2. Nuteistasis M. S. ir jo gynėja advokatė S. Naidenko apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui; byloje atlikti įrodymų tyrimą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir paskirta bausme.
2.1. Nurodyta tai, kad M. ir A. S. priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). M. S. ir N. G. susitarė žemės sklype vykdyti statybas per pastarojo valdomą UAB „A.“. AB „Šiaulių bankas“ bendrovei „A.“ suteikė paskolą, kuri buvo užtikrinta žemės sklypo įkeitimu. Pagal sutartį M. ir A. S. turėjo būti sumokėta po 145 000 Eur po to, kai UAB „A.“ grąžins paskolą AB „Šiaulių bankas“. Žemės sklype buvo statomas daugiabutis namas, kuriame A. S. vardu už sumokėtus įnašus buvo rezervuoti du butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo baigtumas sudarė 85 procentus, jis buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ UAB „A.“ vardu, kai buvo panaikintas statybos leidimas. Dėl to M. ir A. S. atsidūrė sunkioje turtinėje padėtyje, nes, jeigu UAB „A.“ negrąžintų paskolos AB „Šiaulių bankas“, jie negautų sulygtų pinigų. Šeima iširo. Apie UAB „A.“ tapo žinoma tam tikrų asmenų ratui. Taip atsirado M. J., J. Ž. ir E. G., kurie buvo pasiruošę investuoti į statybos projekto užbaigimą, tačiau sandoris žlugo, nesutikus UAB „A.“ pagrindiniam akcininkui N. G.. Dėl sunkios turtinės padėties M. S. 2017 m. birželio 17 d. paėmė paskolą iš A. R., kurios užtikrinimui sudarė reikalavimo, taip pat ir į A. S. vardu rezervuotus butus, perleidimo sutartį su atpirkimo teise. Vėliau neturėdamas pakankamai pinigų M. S. prašė N. G. pagalbos atsiskaityti su A. R.. N. G. UAB „E.“ vardu 2018 m. kovo 1 d. pagal sutartį nupirko iš A. R. reikalavimo teises, taip pat į A. S. vardu rezervuotus butus ir pažadėjo jas perleisti M. S. už tą pačią kainą. M. ir A. S. šeimos reikalavimo teisių vertė sudaro iš viso 240 000 Eur. Tikėdamas N. G. pažadu M. S. 2018 m. kovo 16 d. su M. J. ir J. Ž. sudarė A. S. vardu rezervuotų butų reikalavimo perleidimo sutartis ir iš jų gavo pinigus, už kuriuos norėjo atpirkti reikalavimo teises, tačiau N. G. atsisakė jas parduoti. Dėl to M. S. patyrė didelių nuostolių. Supratęs, kad negalės M. J. ir J. Ž. grąžinti paskolintų pinigų ir atpirkti reikalavimo teises, M. S. su M. J. ir J. Ž. pas notarą išrašė du vekselius dėl skolos grąžinimo su palūkanomis. Notaras M. J. ir J. Ž. išaiškino vekselių išrašymo pasekmes. Nukentėjusieji ir liudytojai buvo gerai informuoti apie UAB „A.“ ir M. S. problemas ir sąmoningai pageidavo dalyvauti statybų projekte, taip pat žinojo ir sutiko, kad sudarant reikalavimo į A. S. vardu rezervuotus butus perleidimo sutartis jos vardu veiktų sutuoktinis M. S.. Skunde pažymėta tai, kad visas sutartis paruošdavo jie (nukentėjusieji ir liudytojas), todėl M. S. apgaulė nebuvo esminė nukentėjusiųjų apsisprendimui sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis. M. S. nevengė grąžinti pinigus nukentėjusiesiems, apie tai leidžia spręsti vekselių išrašymas didesnei sumai (skolai su palūkanomis). Nukentėjusieji iki šiol nepasinaudojo galimybe atgauti savo pinigus pagal vekselius, tačiau jų ir nepanaikino įstatymo nustatyta tvarka. Išrašius vekselius, reikalavimo perleidimo sutartys praktiškai tapo niekinės ir negaliojančios. Esant nepanaikintiems vekseliams, M. S. pripažinus kaltu dėl sukčiavimo išlieka dvigubo išieškojimo galimybė civiline tvarka ir baudžiamojoje byloje. Nukentėjusieji aiškino, kad į teisėsaugą kreipėsi dėl to, kad M. S. turtinė padėtis yra bloga, tačiau ji dėl jo nuteisimo nepasikeitė, todėl neaišku, ko nukentėjusieji, turėdami galimybę atgauti savo pinigus pasitelkdami vekselius, siekė jo baudžiamuoju persekiojimu. Nukentėjusieji, pasirašydami ir priimdami vekselius, savo santykius su M. S. vertino, kaip civilinius-paskolinius. Nukentėjusiesiems žala nepadaryta, tiesiog išlieka neišieškota skola pagal vekselius. Keliamas klausimas, ar esant M. ir A. S. turtiniams reikalavimams dėl statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), iš viso 240 000 Eur vertės, iš nukentėjusiųjų gauti 29 000 Eur, kurių grąžinimas su palūkanomis užtikrintas notarine tvarka išrašytais vekseliais, gali būti vertinami, kaip žala. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės.
2.2. Skunde taip pat pažymima tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis ruošė nukentėjusieji ir jų sąlygos tenkino abi šalis. Apie sutarčių tikrumą leidžia spręsti tai, kad UAB „A.“ 2016 m. sausio 29 d. preliminaria būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartimi įsipareigojo pastatyti ir parduoti A. S. butus. Teismo patvirtintame UAB „A.“ restruktūrizavimo plane yra duomenų, pagrindžiančių, kad A. S. vardu buvo rezervuoti du butai ir kad ji apmokėjo rezervaciją. M. S. veiksmai sutarčių sudaryme pasireiškė tuo, kad jis veikė už savo sutuoktinę A. S. ir, nors ir nesudarė notaro tvarka patvirtinto įgaliojimo, tačiau tai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. A. S. neturi pretenzijų M. S. ir neprašė panaikinti jo atliktų veiksmų, taip faktiškai pritarė M. S. siekiui atgauti šeimos pinigus už žemės sklypą ir pinigus, įdėtus į daugiabučio namo statybas.
2.3. M. S. paskirta bausmė yra aiškiai neteisinga. M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios jo turtinės padėties. Be to, teismas buvo šališkas, padaręs išvadą, kad tai, jog M. S. nepripažįsta savo kaltės ir nesigaili, patvirtina, kad jis savo elgesio nevertina kritiškai ir susiklosčiusią situaciją priima, kaip natūralų įvykį savo gyvenime.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas nuosprendis. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis M. S. ir jo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad nuteistojo M. S. panaudota apgaulė dėl reikalavimo teisių perleidimo nebuvo esminė, tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai-paskoliniai santykiai, be to, nuteistasis M. S. nerengė sutarčių ir jos atitinka tikrovę; apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. S. paskirta bausme, ją vertina, kaip neteisingą, taip pat prašo nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios jo turtinės padėties.
7. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. S. nuteisė už kvalifikuotą sukčiavimą, kita vertus, padarė įrodymais nepagrįstą prielaidą, kad būtent jis pagamino netikrus dokumentus – sutartis, todėl padarytą veiką nepagrįstai kvalifikavo, kaip sukčiavimo ir dokumento suklastojimo nusikaltimų sutaptį. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistajam M. S. paskyrė bausmę, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo principui.
Dėl sukčiavimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
10. Nagrinėjamu atveju M. S. yra nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž. turtą. Apgaulė pasireiškė, be kita ko, tuo, kad nuteistasis M. S. nuo nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž. nuslėpė tai, jog reikalavimo teisės, kylančios iš būsimo buto pirkimo pardavimo sutarties, dėl kurių perleidimo sudaromos sutartys, jo sutuoktinei A. S. nepriklauso.
11. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad nuteistojo M. S. panaudota apgaulė dėl reikalavimo teisių perleidimo yra esminė. Teisėjų kolegija tam nepritaria.
12. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021, 11 punktas).
13. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad iš apeliacinio skundo galima suprasti, jog nuteistasis M. S. pripažįsta, jog sutarčių dėl reikalavimo teisių perleidimo nukentėjusiesiems M. J. ir J. Ž. sudarymo metu jam buvo žinoma, jog jos priklausė kitiems asmenims: iš pradžių buvo perleistos – A. R., iš kurio jo sutuoktinė A. S. neatpirko reikalavimo teisių, vėliau – UAB „E.“. Be nuteistojo M. S. prisipažinimo, tai pagrindžia byloje surinkti įrodymai.
14. Iš 2017 m. birželio 27 d. reikalavimo perleidimo su atpirkimo teise sutarties (2 t., b. l. 108-113) matyti, kad kreditorė A. S. naujajam kreditoriui A. R. perleido reikalavimo teises, be kita ko, kylančias iš 2016 m. sausio 29 d. preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 14-21). Liudytojo A. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (6 t., b. l. 70-71) patvirtina, kad nuteistasis M. S. dalyvavo sutarties sudaryme, be kita ko, jam ir A. R. pateikė A. S. pasirašytą sutartį. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo, kad nuteistasis M. S. dalyvavo sutarties sudaryme, sustiprina ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo A. R. parodymai (2 t., b. l. 100), kurių teisingumą jis patvirtino bylą nagrinėjant teisme (6 t., b. l. 101). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad iki sutarčių su nukentėjusiaisiais M. J. ir J. Ž. sudarymo (2018 m. kovo 16 d.) nuteistajam M. S. buvo žinoma, jog jo sutuoktinės A. S. reikalavimo teisės yra perleistos.
15. Paminėtina ir tai, kad 2017 m. birželio 27 d. reikalavimo perleidimo su atpirkimo teise sutartimi šalys sulygo dėl pardavėjos A. S. atpirkimo teisės iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., tačiau nei nuteistasis M. S., nei liudytoja A. S., apklausiami tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tiek teisiamojo posėdžio metu, nenurodė, kad A. S. pasinaudojo šia teise. Apie tai, kad ji šia teise nepasinaudojo, leidžia spręsti ir 2018 m. kovo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis (2 t., b. l. 146-148), iš kurios matyti, jog kreditorius A. R. reikalavimo teises perleido naujajai kreditorei UAB „E.“. Atsižvelgdama į tai, taip pat nuteistojo M. S. ir A. S. šeiminį ryšį, teisėjų kolegija sprendžia, kad iki sutarčių su nukentėjusiaisiais M. J. ir J. Ž. sudarymo nuteistajam M. S. buvo žinoma, kad jo sutuoktinė A. S. neatpirko reikalavimo teisių.
16. Nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž., taip pat liudytojo E. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (6 t., b. l. 36-39) pagrindžia, kad nuteistasis M. S. neatskleidė jiems to, kad reikalavimo teisės jo sutuoktinei A. S. nepriklauso. Akivaizdu, kad priešingu atveju nukentėjusieji M. J. ir J. Ž. nebūtų sudarę sutarčių ir sumokėję pinigų, nes žinotų, kad turto neįgis, todėl nuteistasis M. S. privalėjo jiems apie tai pranešti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. S. panaudota apgaulė turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž. apsisprendimui sudaryti sutartis ir sumokėti pinigus, todėl laikytina esmine.
17. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. S. panaudotą esminę apgaulę bandoma paneigti tuo, kad sutartis parengė su nukentėjusiaisiais M. J. ir J. Ž. susijęs E. G.; nukentėjusieji M. J. ir J. Ž. neprieštaravo tam, kad sudarant sutartis jis atstovautų sutuoktinę A. S.; sutartis jis sudarė dėl savo sunkios turtinės padėties, siekdamas atpirkti reikalavimo teises ir būdamas N. G. patikintas, kad jo kontroliuojama UAB „E.“ jam (nuteistajam M. S.) jas perleis. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais, nes jie nesusiję su nuteistojo M. S. panaudotos apgaulės pasireiškimu, t. y. esminės nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž. apsisprendimui dėl sutarčių sudarymo ir pinigų sumokėjimo aplinkybės – to, kad jo sutuoktinė A. S. neturi reikalavimo teisių, dėl kurių perleidimo sudaromos sutartys, nutylėjimu, turint teisinę pareigą apie ją pranešti, todėl nepaneigia jo panaudotos esminės apgaulės. Atvirkščiai, nurodyti apeliacinio skundo argumentai pagrindžia priešingas aplinkybes.
18. Antai, nukentėjusiojo M. J. ir liudytojo E. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai leidžia spręsti, jog sutartis E. G. parengė pagal nuteistojo M. S. pateiktas 2016 m. sausio 29 d. preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 1 d. sutartį dėl jos pakeitimo. Tai patvirtina, kad nuteistasis M. S. nutylėjo nuo E. G., jog A. S. reikalavimo teisės yra perleistos pagal 2017 m. birželio 27 d. reikalavimo perleidimo su atpirkimo teise sutartį, taip jį suklaidindamas. Būtent dėl to nukentėjusieji M. J. ir J. Ž. iš E. G. parengtų sutarčių negalėjo sužinoti, kad A. S. neturi reikalavimo teisių.
19. Dar daugiau, nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž., taip pat liudytojo E. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad nuteistasis M. S. atsivežė neva A. S. pasirašytas sutartis ir buvo išvykęs neva gauti papildomų jos parašų. Akivaizdu tai, kad taip nuteistasis M. S. bandė sudaryti sandorio tikrumo įspūdį, dar labiau klaidindamas nukentėjusiuosius M. J. ir J. Ž..
20. Pagaliau, nei tariamai bloga nuteistojo M. S. turtinė padėtis, nei jo siekis atpirkti reikalavimo teises, nei N. G. patikinimas, kad jo kontroliuojama UAB „E.“ nuteistajam M. S. jas perleis, nesuteikė jam teisės sudaryti sutartis su nukentėjusiaisiais M. J. ir J. Ž. dėl jo sutuoktinei A. S. nepriklausančių reikalavimo teisių perleidimo. Pastebėtina ir tai, kad, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, N. G. atsisakius perleisti reikalavimo teises, nuteistasis M. S. ne grąžino nukentėjusiesiems M. J. ir J. Ž. iš jų gautus pinigus, o juos išleido savo reikmėms. Tai rodo jo savanaudiškas paskatas.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. S. panaudota apgaulė dėl reikalavimo teisių perleidimo pagrįstai pripažinta esmine.
22. Apeliaciniame skunde susiklosčiusius teisnius santykius bandoma pateikti, kaip civilinius, paskolinius, pabrėžiant tai, kad nuteistasis M. S. išdavė nukentėjusiesiems M. J. ir J. Ž. vekselius, kurie padengia iš jų gautą pinigų sumą su palūkanomis.
23. Pažymėtina tai, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Kai nukentėjusysis apgaule yra įtraukiamas į sau nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo, ar jį sudarius. Būtent tai, taip pat ir atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimą arba civiliniu deliktu, arba sukčiavimo nusikaltimu. Taigi kiekvienu atveju būtina aiškiai nustatyti, koks buvo asmens kaltės turinys, jam sudarant atitinkamus sandorius. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021, 16 punktas).
24. Pirmiausia pastebėtina tai, kad vekselius (4 t., b. l. 196, 197) išdavė ne nuteistasis M. S., o jo vadovaujama UAB „B.“. Aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad ketinimą apgaule užvaldyti nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž. pinigus nuteistasis M. S. turėjo iki sutarčių sudarymo, nes žinojo, jog jo sutuoktinė A. S. neturi reikalavimo teisių, todėl jos negali būti perleistos ir tai sąmoningai nutylėjo nuo jų, taip siekė išimtinai nusikalstamų tikslų – apgaule įtraukti nukentėjusiuosius M. J. ir J. Ž. į jiems nenaudingą sandorį ir taip įgyti jų turtą. Tai, kad praėjus pusei metų po nagrinėjamo įvykio UAB „B.“ išdavė nukentėjusiesiems M. J. ir J. Ž. vekselius, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nuteistojo M. S. veikos. Be to, iš nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž., taip pat liudytojo E. G. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (6 t., b. l. 36-39) akivaizdu, kad jie neketino sukurti paskolinių teisinių santykių. Priešingas apeliantų argumentas yra nelogiškas, nes sutarčių sudarymu paskolos grąžinimas nebūtų užtikrintas. Atsižvelgus į tai, nuteistojo M. S. veika pagrįstai pripažinta sukčiavimo nusikaltimu.
25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistasis M. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž. turtą.
Dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu.
26. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos.
27. Nagrinėjamu atveju M. S. yra nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus – sutartis, ir juos, kaip žinomai netikrus, panaudojo, dėl to nukentėjusiesiems M. J. ir J. Ž. buvo padaryta didelė žala.
28. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad nuteistasis M. S. parengė netikras sutartis, teigiama, kad jas parengė su nukentėjusiaisiais M. J. ir J. Ž. susijęs E. G., be to, sutarčių turinys atitiko tikrovę, nes jo sutuoktinė A. S. turėjo reikalavimo teises į skolininkę UAB „A.“ pagal 2016 m. sausio 29 d. preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu tai, kad sudarant sutartis jis neturėjo notaro patvirtino įgaliojimo atstovauti sutuoktinę A. S., negali jam užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija tam nepritaria.
29. Kaip minėta, 2017 m. birželio 27 d. reikalavimo perleidimo su atpirkimo teise sutartimi kreditorė A. S. naujajam kreditoriui A. R. perleido reikalavimo teises, be kita ko, kylančias iš 2016 m. sausio 29 d. preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų neatpirko, todėl sutarčių su nukentėjusiaisiais M. J. ir J. Ž. sudarymo metu – 2018 m. kovo 16 d., jų neturėjo. Tuo tarpu sutartis E. G. parengė pagal nuteistojo M. S. pateiktas 2016 m. sausio 29 d. preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. gruodžio 1 d. sutartį dėl jos pakeitimo; nuteistasis M. S. nuslėpė nuo E. G., jog A. S. reikalavimo teisės yra perleistos pagal 2017 m. birželio 27 d. reikalavimo perleidimo su atpirkimo teise sutartį, taip jį suklaidino. Papildomai pažymėtina tai, kad sutartys sudarytos ne nuteistojo M. S. A. S. vardu, kaip per atstovą sudaryto sandorio atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.133 straipsnio 1 dalis), o neva asmeniškai A. S., todėl nuteistojo M. S. samprotavimai apie įgaliojimo patvirtinimo notarine tvarka pažeidimo reikšmę atmestini.
30. Kita vertus, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis M. S. sutartyse pasirašė už A. S..
31. Nuteistasis M. S., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (5 t., b. l. 61-65) ir teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 34-36, 120-121), nuosekliai tvirtino, kad jis sutartyse nepasirašė už A. S.; nurodė, kad paprašė tai padaryti kito asmens, kurio nenori įvardinti; A. S. sutarčių nepasirašė.
32. Iš liudytojos A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (2 t., b. l. 40-41, 46-47) ir teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 89-91, 121), matyti, kad ji kategoriškai neigė tai, jog ji pasirašė sutartis.
33. Kaip minėta, nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž., taip pat liudytojo E. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (6 t., b. l. 36-39) patvirtina, kad nuteistasis M. S. atsivežė neva A. S. pasirašytas sutartis ir buvo išvykęs neva gauti papildomų jos parašų. Tai atitinka nukentėjusiojo M. J. ir liudytojo E. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 84-86, 197-200).
34. Kitų įrodymų, pagrindžiančių sutarčių pasirašymo aplinkybes, byloje nėra. Pažymėtina tai, kad netikro dokumento pagaminimas, kaip ir kiekvienas nuteistajam M. S. inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymis, privalo būti pagrįstas ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais.
35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas, kuris įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. lapkričio 18 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kvotos ir tardymo organams, t. y. yra kaltinančios šalies pareiga.
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog nuteistasis M. S. pasirašė sutartis už A. S.. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra įrodymais nepagrįsta prielaida. Nuteistojo M. S. parodymai, kad tai padaryti jis paprašė kito asmens, leidžia įžvelgti bendrininkavimą pagaminant netikrus dokumentus – sutartis. Kita vertus, tokių nuteistojo M. S. parodymų nepagrindžia kiti byloje surinkti įrodymai, be to, jis nebuvo dėl to kaltinamas ir byloje nėra prokuroro ar nuketėjusiųjų M. J. ir J. Ž. apeliacinių skundų su prašymu teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimą, todėl teisėjų kolegija negalėtų pabloginti nuteistojo M. S. padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Vien tai, kad nuteistasis M. S. E. G. sutartims rengti pateikė nepilnus duomenis, savaime neleidžia jo veikos vertinti, kaip baigto netikrų dokumentų pagaminimo, nes be A. S. parašų sutartys neturėjo teisinės galios. Tai sudaro pagrindą iš nuteistajam M. S. pareikšto kaltinimo pašalinti aplinkybes, susijusias su netikrų dokumentų – sutarčių, pagaminimu, t. y. kad nuteistasis M. S. jas pasirašė už A. S..
37. Kaip minėta, M. S. nuteistas ir už tai, kad panaudojo žinomai netikrus dokumentus – sutartis, dėl to nukentėjusiesiems M. J. ir J. Ž. buvo padaryta didelė žala.
38. Pažymėtina tai, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, 20 punktas).
39. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. S. žinomai netikrus dokumentus – sutartis, panaudojo sukčiaudamas, todėl jo veikos kvalifikavimas papildomai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį yra perteklinis. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šioje dalyje panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Atitinkamai, taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, skyrimo, bausmių bendrinimo, bausmės vykdymo atidėjimo ir jos pradžios skaičiavimo momento.
40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad:
M. S., nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistruota Juridinių asmenų registre Vilniuje, Pramonės g. 97) direktoriumi, žinodamas, kad A. S. neturi teisių į butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 16 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasirašė ir panaudojo netikrus, E. G., kuris nežinojo apie nusikalstamos veikos darymą, kompiuterinės technikos pagalba pagamintus dokumentus:
- 2018 m. kovo 16 d. sutartį „Sutartis dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2016-01-29 preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos 2016-12-01 pakeitimo, perleidimo-perėmimo“, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo žmona A. S., kaip senoji pirkėja, sumokėjusi UAB „A.“ 12 500 Eur pagal preliminariąją sutartį, preliminariosios sutarties pakeitimą už gyvenamosios paskirties butą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, statomame (duomenys neskelbtini), norėdama perleisti teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį ir preliminariosios sutarties pakeitimą (sutarties A, B, C, D punktai), perleidžia pirkėjui – M. J., jos (A. S.) pardavėjui (UAB „A.“) sumokėtas pinigines lėšas, teises ir pareigas, susijusias su gyvenamosios paskirties butu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su daline apdaila, esančiu pastate, statomame (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas), pirkėjas atsiskaito pagal šią sutartį, atsiskaitymą patvirtinant šalių parašais (sutarties 4 puslapis);
- 2018 m. kovo 16 d. sutartį „Sutartis dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2016-01-29 preliminariosios būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos 2016-12-01 pakeitimo, perleidimo-perėmimo“, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo žmona A. S., kaip senoji pirkėja, sumokėjusi UAB „A.“ 12 500 Eur pagal preliminariąją sutartį, preliminariosios sutarties pakeitimą už gyvenamosios paskirties butą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate, statomame (duomenys neskelbtini), norėdama perleisti teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį ir preliminariosios sutarties pakeitimą (sutarties A, B, C, D punktai), perleidžia pirkėjai – J. Ž., jos (A. S.) pardavėjui (UAB „A.“) sumokėtas pinigines lėšas, teises ir pareigas, susijusias su gyvenamosios paskirties butu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su daline apdaila, esančiu pastate, statomame (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas), pirkėjas atsiskaito pagal šią sutartį, atsiskaitymą patvirtinant šalių parašais (sutarties 4 puslapis).
Šias sutartis M. S. pasirašė, kaip UAB „A.“ direktorius, žinodamas, kad A. S. neturi teisių į minėtus butus ir jose ne jos parašas, jis (M. S.) tuo pačiu metu sutartis pateikė pasirašyti kartu buvusiems M. J. ir J. Ž. bei pastariesiems perdavė po vieną šios, jam žinomai netikros sutarties egzempliorių, taip jas panaudojo. Šių sutarčių pagrindu M. J. sumokėjo M. S. grynaisiais 12 500 Eur, o J. Ž. 2018 m. kovo 16 d. bankiniu pavedimu pervedė 12 500 Eur į M. S. nurodytą UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Tęsdamas šią veiką, M. S., melagingai nurodęs, kad butų kadastriniams matavimams, teisinei registracijai atlikti, reikia papildomų pinigų, pareikalavo iš M. J. ir J. Ž. dar iš viso 4 000 Eur, kurie 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. lygiomis dalimis buvo pervesti į UAB „B.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. po 2 000 Eur pervedė M. J. – iš UAB „C.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. Ž. – iš UAB „D.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip M. S. nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. apgaule bendros tęstinės veikos metu užvaldė M. J. ir J. Ž. priklausantį didelės vertės turtą – 29 000 Eur.
Dėl paskirtos bausmės.
41. Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
42. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam M. S. paskirta bausme, ji vertinama, kaip neteisinga, taip pat prašoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios jo turtinės padėties.
43. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Pažymėtina, kad tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, jog kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).
44. Apeliaciniame skunde sukčiavimą bandoma pateisinti nuteistojo M. S. siekiu atpirkti A. S. reikalavimo teises. Nurodyta tai, kad jos buvo perleistos, siekiant užtikrinti nuteistajam M. S. suteiktą paskolą, tačiau jis neturėjo pakankamai pinigų joms atpirkti. Teisėjų kolegija nenustatė ir apeliaciniame skunde nenurodyta, kokios susiklostė objektyvios sąlygos, dėl kurių nuteistajam M. S. buvo būtina atpirkti A. S. reikalavimo teises ir jis buvo priverstas sukčiauti tam, kad galėtų tai padaryti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai nepripažino to, kad nusikaltimas padarytas dėl labai sunkios jo turtinės padėties.
45. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose ir 97 straipsnio 1 dalyje, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. S. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, nepakankamai atsižvelgė į aplaidų nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž. elgesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam M. J. ir nukentėjusiosios J. Ž. sugyventiniui E. G. iki sutarčių sudarymo buvo kilusios abejonės dėl to, ar reikalavimo teisės priklauso A. S., tačiau užuot patikrinę tai pagrindžiančius dokumentus jie apsiribojo nuteistojo M. S. žodiniu patikinimu, kad su jais viskas gerai. Nukentėjusiųjų ir liudytojo E. G. nesuglumino tai, kad sutarčių sudarymo išvakarėse prašomas nuteistasis M. S. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, jog A. S. atsiskaitė už reikalavimo teises; tai, kad A. S., kaip pardavėja, niekada nedalyvavo sutarčių sudaryme; tai, kad nuteistasis M. S. atsivežė jau pasirašytas sutartis ir buvo išvykęs gauti papildomų parašų, kurių priklausymu A. S. jie negalėjo įsitikinti. Dar daugiau, nukentėjusieji M. J. ir J. Ž. paaiškino, kad papildomus pinigus jie sumokėjo, remdamiesi žodiniu susitarimu, jog šie bus įskaityti į galutinę butų kainą, nors, pastebėtina, kad mokėjimai buvo atlikti UAB „B.“, kuri nesusijusi su butų pardavėja UAB „A.“. M. J., būdamas įmonės vadovu, turto vertintoju, E. G. – teisininku, iš nurodytų aplinkybių negalėjo nesuvokti, kad pinigai negalės būti įskaityti į galutinę butų kainą. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nukentėjusiųjų elgesį su didele pinigų suma vertina, kaip pakankamai neapdairų, neatidų ir nerūpestingą. Atsižvelgdama į aptartą aplinkybę, taip pat į nuteistojo M. S. padaryto nusikaltimo turtinį pobūdį, į tai, kad jis vyresnio amžiaus, neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis išteisintinas dėl dokumento suklastojimo, teisėjų kolegija vertina, kad bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, paskyrimas nuteistajam M. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, vadovaudamasi BK 54 straipsnio 3 dalimi, sprendžia, kad bausmės paskirtį pakankamai užtikrins švelnesnės, negu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, bausmės – laisvės apribojimo, paskyrimas, kurios terminas nustatytinas maksimalus, paskiriant įpareigojimus, be kita ko, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip geriausiai užtikrinant ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų M. J. ir J. Ž. interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nusikaltimą ir nuteistojo M. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria M. S. (M. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir M. S. (M. S.) paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. S. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį, o bausmės vykdymo atidėjimo terminą – nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos.
Priimti naują išteisinamąjį nuosprendį: M. S. (M. S.) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės.
M. S. (M. S.) už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 6) 72 88 430, (8 6) 72 94 080). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.