Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-659-387/2012

Teisėja Nina Pičiugina Teisminio proceso Nr. 1-97-2-00011-2007-0

2012 m. lapkričio 12 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

nuteistiesiems Ž. S., L. G. bei asmeniui, kuriam byla nutraukta N. K., gynėjams advokatams Arūnui Šukevičiui, Jonui Butkui, Anatolijui Vilkui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. S. ir L. G. apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendžio, kuriuo Ž. S. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir nubaustas 50 MGL (6 500 Lt) bauda, bei L. G. buvo pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir nubausta 50 MGL (6 500 Lt) bauda.

L. G. ir Ž. S. atžvilgiu pradėtos baudžiamosios teisenos pagal BK 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., nutrauktos, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Bankrutuojančios ADB „Baltikums draudimas“ ieškinys patenkintas visiškai, priteisiant solidariai iš Ž. S. ir L. G. 8258,35 Lt (aštuoni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt aštuoni litai trisdešimt penki centai) bankrutuojančios ADB „Baltikums draudimas“ naudai.

Byloje pradėta baudžiamoji teisena prieš N. K. pagal BK 25 str.2d., 300 str.1d. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. ir L. G. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje ir žinodami, kad Ž. S. 2006-04-14 vairuodamas automobilį BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo pasibaigusi, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du asmenys, buvo apgadintas automobilis RENAULT Master, v. n. (duomenys neskelbtini) bei juo gabentas krovinys, turėdami tikslą apgaule Ž. S. naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių, autoįvykio metu padarytos žalos, atsiradusios dėl M. B. žūties, kurią sudaro 8256,35 Lt, A. S. žūties, kurią sudaro 2169 Lt, automobilio sugadinimo, kurią sudaro 55541 Lt ir juo gabento krovinio sugadinimo, kurią sudaro 30935,95 Lt, viso: 96902,30 Lt atlyginimo, L. G. žinodama, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, pagal kurią tariamai 2006-04-14 Ž. S. vardu buvo apdraustas automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) yra suklastota, 2006-04-19 apie 15.00 val. telefonu pranešė ADB „Baltikums Draudimas“ administratorei V. K. apie Ž. S. padarytą eismo įvykį, nurodydama, kad šis automobilis 2006-04-14 draustas ADB „Baltikums Draudimas“, tuo siekdama, kad minėta draudimo bendrovė įgytų prievolę atlyginti Ž. S. veiksmais padarytą žalą, dėl automobilio RENAULT Master, v. n. (duomenys neskelbtini) bei juo gabento krovinio sugadinimo, o pastarasis šios prievolės išvengtų, o Ž. S. laikotarpiu nuo 2006-04-17 iki 2006-05-31 Raseinių rajono PK patalpose, esančiose T. D. g. 8, Raseinių m., pateikė dėl autoįvykio ikiteisminį tyrimą Nr. 82-1-00157-06 atliekančiam pareigūnui suklastotą įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą LT/ADA 1132137, apie tai, kad 2006-04-14 jo vardu buvo apdraustas automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), tuo siekdamas, kad ADB „Baltikums Draudimas“ įgytų prievolę atlyginti už autoįvykio metu jo veiksmais padarytą žalą dėl automobilio RENAULT Master, v. n. (duomenys neskelbtini) bei juo gabento krovinio sugadinimo. Tačiau šios nusikalstamos veikos kaltinamieji nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB „Baltikums Draudimas“, nustatęs draudimo sutarties klastojimo faktą kreipėsi į policiją.

Apeliantas tvirtina, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį jo ir kitų byloje dalyvavusių asmenų atžvilgiu, pirmos instancijos teismas, vienareikšmiškai palaikydamas prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo išgalvotus samprotavimus, buvo šališkas ABD „Balitkums draudimas“ atžvilgiu bei pažeidė BPK 20 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles.

Pasak apelianto, bylos medžiaga nustatyta, kad ABD „Baltikums draudimas“ aplaidžiai vykdė savo ūkinę veiklą, nekontroliavo išrašomų asmenims draudimo liudijimų išdavimo bei apskaitos tvarkos ir savo veiklos trūkumus bandė realizuoti teismo keliu, iš pradžių civiline tvarka, o ten nepasisekus – per šį baudžiamąjį procesą.

Ž. S. pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, nuosekliai aiškindamas, kad įvyko aplinkybių sutapimas ir jokio tikslo išvengti turtinių prievolių, įvykus eismo įvykiui, jis neturėjo, o apie galimą minėto privalomojo draudimo sutarties klastojimo faktą jam apskritai nebuvo žinoma nei jo pateikimo policijos pareigūnams metu, nei dabar. Apeliantas nurodė, kad 2006-04-13, žinodamas apie kitą dieną numatomą kelionę pas sutuoktinę, paskambino pastarajai ir paprašė pratęsti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties terminą, kad galėtų ramiai vykti į kelionę automobiliu. Taip pasielgė todėl, kad būdamas Lietuvos kariuomenės dalinyje Klaipėdoje pats tokių galimybių neturėjo. 2006-04-14, įvykus avarijai Raseinių rajone, pateko į ligoninę. Buvo sunkios sveikatos būklės, gydytojai kovojo dėl jo gyvybės, todėl apie jokius draudimo liudijimus negalvojo. 2006-04-14 ADB „Baltikums draudimas“ Šalčininkų pasienio punkte išduotą privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimą jam vėliau į ligoninę atvežė V. S. su savo mama L. G.. Pasveikęs, minėta draudimo liudijimą jis, net neabejodamas jo tikrumu, pateikė policijos pareigūnams. Jokio tikslo neteisėtu keliu gauti minėtą draudimo liudijimą neturėjo, jo klastoti neprašė nei L. G., nei sutuoktinės V. S., nei ADB „Blatikums draudimas“ darbuotojos N. K., kurios apskritai nepažinojo. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad šios jo nurodytos faktinės aplinkybės pirmos instancijos teismo nebuvo paneigtos.

L. G. nuomone, jos kaltės konstatavimas yra grįstas tik prielaidomis ir spėjimais, o ne byloje surinktais įrodymais. Pirmos instancijos teismas iš esmės vadovavosi tik suinteresuotų liudytojų – ADB „Baltikums draudimas“ darbuotojų, parodymais.

Apeliantė tvirtina, kad jos atžvilgiu buvo pažeistos ir BK 25 str. 2 d. nuostatos, kadangi pirmos instancijos teismas, nuteisdamas ją už nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje, nenurodė kur, kada, su kuo bei kokią nusikalstamą veiką ji susitarė daryti, kaip buvo paskirstyti vaidmenys, kokiais veiksmais ji realizavo inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviąsias puses.

Teismo posėdžio metu apeliantai ir jų gynėjai prašė jų skundus patenkinti, prokurorė bei civilinio ieškovo atstovas – prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. S. apeliacinis skundas tenkintinas, o L. G. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Pažymėtina, kad pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Ž. S. atžvilgiu, pažeidė BPK normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Ž. S. skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 22str.1d. ir 182 str.2d.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Remiantis LR BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Pripažintina, kad šioje byloje pirmos instancijos teismo išvados dėl Ž. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str.1d., 182 str.2d. neatitinka bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone neįrodyta, kad Ž. S. padarė nurodytą veiką, todėl jis išteisintinas.

Pagrįsdamas Ž. S. kaltę dėl nurodytos veikos padarymo, apylinkės teismas nenurodė jokių įrodymų, kuriais grindė Ž. S. kaltę. Pirmos instancijos teismo išvada, jog „po įvykusio autoįvykio, įvertinęs savo situaciją, kad dėl jo kaltės žuvo žmonės ir buvo padaryta turtinė žala bei suvokdamas, kad nesant draudimo sutarties visus galimus nuostolius jam teks atlyginti pačiam, nutarė savo naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių ir dėl to susitarė su L. G. dėl draudimo poliso suklastojimo, o paskui žinodamas, kad šis polisas suklastotas, pateikė jį Raseinių PK ikiteisminio tyrimo pareigūnui taip pasinaudodamas suklastotu dokumentu“ faktiškai vertintina kaip niekuo nepagrįsta prielaida.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustatytas tik tas faktas, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, pagal kurią 2006-04-14 Ž. S. vardu buvo apdraustas automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), yra suklastota. Taip pat nustatytas faktas, kad 2006-04-19 apie 15.00 val. L. G. telefonu pranešė ADB „Baltikums Draudimas“ administratorei V. K. apie Ž. S. padarytą eismo įvykį, nurodydama, kad šis automobilis 2006-04-14 draustas ADB „Baltikums Draudimas“.

Tuo tarpu byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad Ž. S. kaip nors prisidėjo prie Draudimo sutarties klastojimo (prašydamas tokią sutartį gauti atsitikus eismo įvykiui, organizuodamas tokios sutarties suklastojimą bei pateikimą tyrėjams bei draudimo bendrovei).

Pripažintina, kad Ž. S. įvykus eismo įvykiui buvo suinteresuotas, kad jo automobilis būtų draustas, tačiau vien suinteresuotumo fakto egzistavimo bei tos aplinkybės, kad būtent Ž. S. išvengtų didelės turtinės prievolės esant tikrai Privalomos civilinės atsakomybės sutarčiai, nepakanka Ž. S. kaltei pagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų ir jų nebeįmanoma surinkti apie tai, kad Ž. S. būtų prašęs L. G. gauti suklastotą draudimo polisą ar atlikęs kokius nors kitokius veiksmus siekiant išvengti didelės turtinės prievolės. Tiek pats Ž. S., tiek L. G. tokio susitarimo egzistavimą kategoriškai neigia. Pažymėtina ir tai, kad iš karto po 2006 04 14 autoįvykio Ž. S. buvo paguldytas į Raseinių ligoninę, kai tuo tarpu Privalomojo transporto draudimo sutartis buvo sudaryta Šalčininkuose.

Tokiu būdu konstatuotina, kad byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių pirmos instancijos teismo išvadą, kad Ž. S. ir L. G. veikė bendrininkų grupėje ir žinodami, kad Ž. S. automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), nėra apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, po įvykusios autoavarijos, turėdami tikslą apgaule Ž. S. naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių, susitarė ir organizavo šios sutarties suklastojimą, klaidingai nurodant šios sutarties sudarymo datą. Pirmos instancijos teismo nurodyti liudytojų T. S. bei A. V. parodymai bei specialisto išvada taip pat nepatvirtina teismo išvados apie Ž. S. bendrininkavimą darant nurodytą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje tiek aprašydamas Ž. S. padarytas nusikalstamas veikas, tiek pasisakydamas dėl senaties taikymo faktiškai konstatavo ir Ž. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25str.2d., 300 str.1d. Pažymėtina, kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. BK 95 straipsnis draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus senaties terminams. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, kartu asmenį pripažintų kaltu nusikalstamos veikos padarymu, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą. Dėl paminėto pirmos instancijos teismo išvados, išdėstytos aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl Ž. S. kaltės pagal BK 25 str.2d. 300 str.1d. , pripažintinos nepagrįstomis ir perteklinėmis.

Įvertinus visą, kas aptarta, konstatuotina, jog Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d., 182 str.2d. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Šioje dalyje Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendis naikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš aprašomosios nuosprendžio dalies šalintinos formuluotės būdingos apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. Išteisinus Ž. S., atmestinas ir civilinis ieškinys pareikštas jo atžvilgiu.

L. G. nuosprendžio dalies, pagal kurią baudžiamoji teisena pagal BK 25 str.2d., 300 str.1d. jos atžvilgiu nutraukta , neskundžia. Nuosprendžio neskundžia ir N. K.. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje taip pat pasisakė dėl šių asmenų kaltės. Nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, todėl iš pirmos instancijos nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos ir formuluotės būdingos apkaltinamajam teismo nuosprendžiui L. G. bei N. K. atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 25 str.2d., 300 str.1d.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netiksliai nustatė nusikalstamos veikos, kurią padarė L. G., aplinkybes bei nepagrįstai konstatavo, kad ji veikė bendrininkų grupėje su Ž. S.. Ši pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina. Atlikusi dalinį įrodymų tyrimą apeliacinio proceso metu bei įvertinusi kitus įrodymus, teisėjų kolegija nustatė tokias L. G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

L. G. žinodama, kad Ž. S. 2006-04-14 vairuodamas automobilį BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du asmenys, buvo apgadintas automobilis RENAULT Master, v. n. (duomenys neskelbtini) bei juo gabentas krovinys bei tai, kad jo automobilio įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra pasibaigusi, turėdama tikslą apgaule Ž. S. naudai išvengti didelės vertės turtinių prievolių: autoįvykio metu padarytos žalos, atsiradusios dėl M. B. žūties, kurią sudaro 8256,35 Lt, A. S. žūties, kurią sudaro 2169 Lt, automobilio sugadinimo, kurią sudaro 55541 Lt ir juo gabento krovinio sugadinimo, kurią sudaro 30935,95 Lt, viso - 96902,30 Lt atlyginimo, žinodama, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, pagal kurią tariamai Ž. S. vardu automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas 2006-04-14, yra suklastota, 2006-04-19 apie 15.00 val. telefonu pranešė ADB „Baltikums Draudimas“ administratorei V. K. apie Ž. S. padarytą eismo įvykį, nurodydama, kad šis automobilis 2006-04-14 draustas ADB „Baltikums Draudimas“, tuo siekdama, kad minėta draudimo bendrovė įgytų prievolę atlyginti Ž. S. veiksmais padarytą žalą, o pastarasis šios prievolės išvengtų. Tačiau šios nusikalstamos veikos ji nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes ADB „Baltikums Draudimas“, nustatęs draudimo sutarties klastojimo faktą, kreipėsi į policiją.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios aplinkybės nustatytos byloje esančių įrodymu visuma, kurie sudaro logišką ir nuoseklią grandinę bei patvirtina, kad L. G. panaudojo apgaulę, siekdama, kad Ž. S. išvengtų didelės vertės turtinės prievolės.

L. G. apgaulė pasireiškė tuo, kad ji žinodama, jog įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, pagal kurią Ž. S. vardu buvo apdraustas automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jau po 2006 04 14 įvykusios autoavarijos, t.y. yra suklastota - vis tiek 2006-04-19 apie 15.00 val. telefonu pranešė ADB „Baltikums Draudimas“ administratorei V. K. apie tokios sutarties egzistavimą.

Draudimo sutarties suklastojimo aplinkybės yra svarbios atskleidžiant L. G. apgaulės turinį, todėl apeliacinės instancijos teismas analizuoja įrodymus, kuriais nustatytos minimos draudimo sutarties suklastojimo aplinkybės.

Pažymėtina, kad tiek L. G., tiek N. K. kategoriškai neigia, jog įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, pagal kurią Ž. S. vardu buvo apdraustas automobilis BMW 525, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta atgaline data, t.y. jau žinant, kad su šiuo automobiliu buvo padarytas autoįvykis, kurio metu žuvo žmonės bei sugadintas turtas. Tokius šių asmenų parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad minima draudimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip 2006 04 17, t.y. jau po minėto autoįvykio.

Liudytojai T. S. bei M. P. parodė, jog jiems kilo įtarimas, kad Ž. S. draudimo poliso duomenys gali būti suklastoti. Išanalizavus kompiuterio, kuriuo buvo sukurta paminėta draudimo sutartis, duomenų bazę buvo įsitikinta, kad buvo sukčiauta – kompiuteryje atsuktas laikrodis ir Ž. S. civilinė atsakomybė apdrausta atgaline data. T. S. parodymais nustatyta, kad kiekvienam naujam klientui buvo suteikiamas identifikacinis numeris. Tiriamu atveju Ž. S. numeris buvo 1003, o patikrinus kliento numerį 1002, paaiškėjo, kad šis apsidraudė vėliau, t.y. 2006 04 17.

Iš 2009-11-11 specialisto išvados Nr. 140-(4314)-IS1-8684 nustatyta, kad pateikto kompiuterio sisteminio bloko standžiajame diske esančioje duomenų bazėje „PolisCAD“ yra nurodyta, kad privalomojo draudimo sutartį Nr. 080703187 ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą LT/ADA 1132137 atitinkantis įrašas yra sukurtas 2006-04-14, tačiau remiantis prieš tai einančių įrašų išdėstymo eiliškumu ir sukūrimo datomis, galima teigti, kad šio įrašo sukūrimo data, o taip pat ir sutarties sudarymo data, yra neteisinga, t. y. remiantis prieš tai padarytais duomenų bazės įrašais, minėtos sutarties sudarymo data turėtų būti 2006-04-17 arba vėlesnė. Nustatyti kada tiksliai buvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/ADA 1132137 nėra galimybės (1 t. b. l. 175-177).

Šią savo išvadą specialistas patvirtino ir apklausiamas teismo posėdžio metu, patvirtindamas, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip 2006 04 17 bei nurodydamas, kad šią išvadą patvirtino atliktas tyrimas pagal du parametrus, t.y. tyrinėjant tiek polisų lentelę, tiek klientų lentelę. Specialistas taip pat patvirtino, kad datos pakeitimas kompiuteryje yra nesudėtingas dalykas.

Apeliantai ginčija specialisto išvados patikimumą teigdami, kad kompiuterio kietasis diskas buvo išimtas pažeidžiant procedūras, pradžioje duomenų bazę tyrinėjo Draudimo bendrovės darbuotojai ir tik po to tyrė nešališkas specialistas. Esą manipuliacijas duomenų bazėje galėjo atlikti ir Draudimo bendrovės specialistai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie pareiškimai yra deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad bet kokie duomenų bazės pataisymai galėjo būti padaryti tik artimu laikotarpiu (2006 04 14 – 2006 04 19), kai tuo tarpu kompiuterio duomenų bazės informaciją Draudimo bendrovės atstovai apžiūrėjo ir ėmėsi tyrinėti praėjus keliems mėnesiams. Nenustačius įrodymų šaltinio klastojimo fakto, atmestinas apeliantų argumentas dėl nesavalaikio informacijos ištyrimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad specialisto išvada, patikrinta ir papildyta pačio specialisto apklausa, yra tinkamas ir leistinas įrodymas. Tai, jog pradžioje kompiuterio kietajame diske esančią informaciją tyrinėjo Draudimo bendrovės specialistai nesumenkina šio įrodymo patikimumo.

Tiek N. K., tiek L. G. neneigia sudariusios paminėtą Draudimo sutartį. Ši aplinkybė nustatyta ne tik jų pačių parodymais, bet ir specialisto , tyrinėjusio rašysenos pavyzdžius, išvada, todėl pats sutarties sudarymo faktas plačiau neaptarinėjimas. Iš 2008-11-26 specialisto išvados Nr. 140-(7129)-IS1-9007 nustatyta, kad parašai, esantys: 2006-04-14 pranešime ADB „Baltikums Draudimas“ generaliniam direktoriui grafoje „(kliento vardas, pavardė, parašas)“, 2006-04-14 pinigų priėmimo kvito SSA Nr. 2347239 grafoje „Sumokėjau“, yra pasirašyti L. G.. (1 t. b. l. 159-162).

Reikšmingiausias momentas šioje byloje yra sutarties sudarymo data. Be jau aptartų įrodymų, patvirtinančių, kad minima sutartis buvo sudaryta atgaline data, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir visuma kitų duomenų, kurie leidžia teigti, kad sutartis buvo sudaryta vėliau nei 2006 04 14, o L. G. sąmoningai slepia sutarties sudarymo tikrąsias aplinkybes, taip siekdama išvengti atsakomybės dėl pasikėsinimo sukčiauti.

Privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/ADA 1132137 kaip nurodoma šiuose dokumentuose buvo sudaryti 2006 04 14 ir pradėjo galioti tos pačios dienos 8val. (t.1, b.l. 135;138). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad paprastai draudimo sutartys įsigalioja sekančią dieną po jų sudarymo.

Paimdama pinigus iš L. G. 2006 04 14 už sudarytą sutartį draudimo agentė N. K. panaudojo ne savo pinigų priėmimo kvitą, o kvitą išduotą kitai darbuotojai (t.1., b.l. 136). Svetimo kvito panaudojimas nebuvo apiformintas nustatyta tvarka. Nustatyta, kad draudimo agentė N. K. 2006 04 14 kitos darbuotojos kvitą priimdama pinigus panaudojo tik vienintelį kartą, nors tą dieną pinigus ėmė ir iš kitų asmenų ir naudojo kvitus, kurių serija prasideda skaičiais 24... (t.1., b.l. 39-40).

L. G., kaip nurodoma pranešime (t.1., b.l. 137) tą pačią dieną sudarytą sutartį nutraukė nuo 2006 05 13.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie rašytiniai dokumentai kartu su jau aptartais duomenimis įrodo, jog Privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/ADA 1132137 buvo sudaryta ne kaip nurodoma šiuose dokumentuose 2006 04 14, o vėlesnę dieną, t.y. jau po Ž. S. padaryto autoįvykio.

Šios išvados, priešingai nei nurodo apeliantai, nepaneigia ir 2007-04-23 Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 01-3360 kuriame nurodoma, jog 2006-04-14 ADB „Baltikums draudimas“ sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187, nes kaip parodė teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. Ž. jie pranešė tik turimą informaciją, netikrindami kada ir kaip buvo sudaryta sutartis. Kaip jau buvo paminėta, duomenų apie tai kad Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 080703187 buvo sudaryta klaidingai nurodant jos sudarymo datą, pakanka.

Liudytojos V. K. parodymais nustatyta, kad ji 2006 metais dirbo ADB „Baltikums draudimas“ žalų sureguliavimo skyriaus administratore ir kad 2006-04-19 buvo gautas telefoninis pranešimas iš moters, kuri prisistatė kaip L. G., kuri pranešė apie autoįvykį Raseinių r., kurio kaltininkas Ž. S. ir jo draudėjo poliso seriją.

Taigi šios liudytojos parodymai patvirtina, kad L. G., žinodama, kad Ž. S. eismo įvykio metu (2006 04 14) nebuvo apsidraudęs savo civilinės atsakomybės, bet turėdama suklastotą (sudarytą atgaline data ) draudimo sutartį ir polisą ir pranešdama apie tai Draudimo bendrovės atstovui – panaudojo apgaulę, siekdama, kad Ž. S. išvengtų didelės vertės turtinės prievolės.

Teismo posėdžio metu gauti ir ištirti dokumentai patvirtina, kad turtinės žalos dydis, kuris atsirado dėl Ž. S. sukeltos avarijos ir kurį, esant galiojančiai draudimo sutarčiai būtų privalėjusi atlyginti ADB „Baltikums draudimas“ , o ne Ž. S. yra 96902,30 Lt.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma pilnai patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str.1d., 182 str.2d., apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p., 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 p.,

nusprendžia:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria Ž. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d., 182 str.2d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį: Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1d., 182 str.2d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio. Ieškinį Ž. S. – atmesti.

Pašalinti iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio aprašomosios dalies formuluotes, būdingas apkaltinamajam nuosprendžiui, sprendžiant Ž. S., L. G. bei N. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 25 str.2d., 300 str.1d.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.