Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1846-798/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
2A-1846-798/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23180-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „STATMONTA“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „SDS“
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1846-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23180-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.1.; 99.9.; 121.14.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje, vienasmeniškai, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „STATMONTA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „STATMONTA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SDS“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „STATMONTA“ kreipėsi pareikštu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „SDS“ 200 Lt žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 145,20 Lt skolos bei 214 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovas per įstatymo nustatytą terminą sumokėjo tik skolą, tačiau bylinėjimosi išlaidų nepadengė, taipogi teismui pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Ieškovas buvo kreipėsi į teisininką pagalbos skolai atgauti ir sumokėjo 200 Lt už teisines paslaugas. Teigė, kad atsakovas neteisingai tvirtino, jog ieškovas nebuvo išsiuntęs PVM sąskaitos – faktūros už suteiktas paslaugas., kadangi buvo išrašyta išankstinė 2014-07-08 PVM sąskaitą – faktūra serija STA Nr. 0769 145,20 Lt sumai su PVM, kurios atsakovas neapmokėjo. Ieškovas 2013-08-13 ir 2014-02-19 išsiuntė atsakovui priminimą ir minėtą PVM sąskaitą – faktūrą elektroniniu paštu, tačiau apmokėjimo negavo, o vėliau kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškovo nuomone, atsakovas privalėjo atlyginti ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 72,00 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, įskaitant 14 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Įrodinėjo, jog byloje dėl teismo įsakymo ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. prasme. Taip pat prašė teismo priteisti procesines palūkanas už priteistą 200Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l.28-30).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „SDS“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl apmokėjimo už ieškovo suteiktas paslaugas niekada nebuvo, o ieškinys dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra tik teisininko bandymas išieškoti iš atsakovo apmokėjimą už paslaugą, kurios suteikti nereikėjo ir, kurios buvo atliktos be pagrindo (b.l.40-41).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „SDS“ ieškovo atsakovo „STATMONTA“ naudai 214 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, jog skolininkui per įstatymo nustatytą terminą įvykdžius teismo įsakymą ir nesumokėjus tik teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, ieškovas neturėjo pagrindo tęsti bylinėjimąsi ir reikšti ieškinį, o pareiškęs teismui nepagrįstą ieškinį, t.y. sumokėjęs trūkstamą 58 Lt žyminį mokestį už ieškinį ir 1 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nesąžiningai padidino bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pareikštas pagrįstai, o atsakovas, per įstatymo nustatytą terminą įvykdęs teismo įsakymą, taip pat atsižvelgęs į tai, jog kreditoriaus reikalavimas, dėl kurio priimtas teismo įsakymas, buvo įvykdytas jau po pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui ir teismo įsakymo išdavimo, sprendė, kad skolininkas privalo atlyginti kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimu teismui, kurias sudarė 14 Lt žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 200 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas, rengiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (b.l.52-54).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (ieškovas) UAB „STATMONTA“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 439 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai ieškinį atmetė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl sprendimo už akių priėmimo, nors tam egzistavo visi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnyje įtvirtinti pagrindai. Mano, kad teismas, nepriėmęs sprendimo už akių pažeidė šalių lygiateisiškumo, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus (b.l.56-57).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB SDS“ pateiktu atsiliepimu į apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad apeliantas, prieš pateikdamas teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo net nepasidomėjo, ar atsakovui buvo žinoma apie buvusį įsiskolinimą. Paaiškino, kad apeliantas pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo teismui pateikė 2014-07-10, o PVM sąskaitą faktūrą atsakovas gavo 2014-07-14 elektroniniu paštu. Skolą sumokėjo sekančią dieną, t.y. 2014-07-15. Pretenzijoje apeliantas skolininku įvardino ne atsakovą, o UAB „Stogų spektras“. Nesutinka su apelianto teiginiu, jog teismas privalėjo priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad buvo apteikęs teismui atsiliepimą į ieškinį ir įrodymus, todėl teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą (b.l.65-68).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, kad ieškovas UAB „STATMONTA“ išrašė atsakovui UAB „SDS“ 2013-07-08 PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas transporto paslaugas 145,20 Lt sumai (b.l.4). Ieškovas išsiuntė elektroniniu paštu 2014-02-19 atsakovui priminimą dėl neapmokėto likučio už suteiktas transportavimo paslaugas (b.l.5;6), tačiau skola apmokėta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-10 gavo ieškovo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 145,20 Lt skolos ir 214 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, konsultaciją, pareiškimo parengimą (b.l.2;7). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-11 teismo įsakymu priteisė iš UAB „SDS“ 145,20 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-11) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 214 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l.10). Skolininkas pateikė teismui prieštaravimus, prašydamas panaikinti teismo įsakymą dėl 145,20 Lt skolos, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų (b.l.14-15). Prie prieštaravimų skolininkas pridėjo rašytinius įrodymus dėl pagrindinės 142,50 Lt skolos sumokėjimo, t.y. 2014-07-14 mokėjimo nurodymą Nr. 7141539 (b.l.21). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-26 pranešimu išaiškino kreditoriui teisę pateikti ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnį (b.l. 23). Ieškovas 2014-09-04 pareiškė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (b.l. 28-30).

Dėl CPK 439 straipsnio 4 dalies

CPK 439 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 439 straipsnio 4 dalimi, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo išspręsti priimdamas nutartį, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas informavo kreditorių apie teisę pareikšti ieškinį ir kreditorius šia teise pasinaudojo, t.y. ieškovas 2014-09-04 pareiškė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (b.l.28-30) ir papildomai sumokėjo 58 Lt žyminį mokestį (b.l. 27).

Proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „STATMONTA“ ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl 145,20 Lt skolos (kurią skolininkas sumokėjo) ir nuo jos skaičiuotinų procesinių palūkanų (kurios liko nesumokėtos) priteisimo, tačiau ieškinyje reiškė reikalavimą tik dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų bei nuo jų paskaičiuotų procesinių palūkanų priteisimo. Tokiu būdu UAB „STATMONTA“ patvirtino, kad tarp šalių po prieštaravimų pareiškimo išliko ginčas tik dėl bylinėjimosi išlaidų, būtent, kurį teismas turėjo išspęsti nutartimi pagal CPK 439 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, jog teisė pasirinkti teisminės gynybos būdą priklausė apeliantui, kuris reikalaudamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir dėl tokio savo procesinio sprendimo patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas, nors turėjo galimybių tokių išlaidų išvengti. Apeliantas yra atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, kuris galėjo savo teises apginti ekonomiškai ir efektyviai.

Reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas kyla ne iš materialinių, bet iš procesinių teisinių šių subjektų santykių. Atsižvelgiant į tai, kad joks ieškinys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebeturėjo būti teikiamas ir joks papildomas žyminis mokestis nebeturėjo būti mokamas, ieškovo sumokėtas 58 Lt žyminis mokestis jam grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis), o 1 000 Lt už teisinę pagalbą rengiant ieškinį (b.l.48) iš atsakovo nepriteistina, kadangi atsakovas neturi patirti išlaidų, kuomet pagrindinė skola apmokėta 2014-07-14, skolos apmokėjimo faktas apeliantui buvo žinomas ir ieškinyje šis reikalavimas nereiškiamas, o dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo pritaikytų procesinės teisės normų, išaiškinus ieškovui teisę (ne pareigą) pateikti teismui ieškinį, atsakovas neturi be teisėto pagrindo patirti bylinėjimosi išlaidų. Darytina išvada, jog nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškinio parengimu ir pateikimu. Pažymėtinai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčijo, pagal teismo sprendimą priteistą bylinėjimosi išlaidų 215 Lt sumą apeliantui sumokėjo 2015-01-20 (b.l.31), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti apeliacinio skundo ribų ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo (CPK 313 straipsnis).

Dėl CPK 285 straipsnio 1 dalies

Taipogi apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo atsisakyti priimti sprendimą už akių tik motyvuotu sprendimu (CPK 285 straipsnio 4 dalis), kadangi atsakovui į teismo posėdį neatvykus, apeliantas ieškinyje prašė teismo priimti sprendimą už akių ir teismo posėdyje šio prašymo neatsisakė (b.l.57). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Apie 2014-11-10 įvyksiantį parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo pranešta teismo šaukimu (b.l.46). Atsakovas į posėdį neatvyko, prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo ar bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant nepateikė (b.l.49). Pažymėtina, kad teisės dalyvauti teismo posėdyje įgyvendinimas priklauso nuo paties asmens noro ir aktyvių veiksmų, t.y. siekio teisnumo lygmens teisę paversti subjektine. Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato teismo pareigos priimti sprendimą už akių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla iš esmės pirmosios instancijos teisme išnagrinėta teisingai, negalima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą 2014-07-11 teismo posėdyje nepagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios yra teisėtos ir pagrįstos, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau, atsižvelgus į tai, jog už ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo žyminis mokestis neturėjo būti mokamas, apeliantui grąžintinas jo 2014-09-04 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėtas už ieškinį 58 Lt žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas UAB „SDS“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 120 € išlaidų (b.l.72;73). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, 8.11. punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas (1,3 × 300 €=390 €). Kadangi atsakovui atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatė, nedalyvavusi pirmosios instancijos teisme (b.l.172), prašomos priteisti išlaidos pagrįstos ir įrodytos (b.l.73), todėl atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš apelianto (ieškovo) priteisiamos jo turėtos 120 € teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 5 dalimi, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą nepakeistą.

Grąžinti UAB „STATMONTA“ (j.a.k.300600197) jo 2014-09-04 kvitu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą už ieškinį sumokėtą 16,80 € (58 Lt) žyminį mokestį.

Priteisti iš apelianto UAB „STATMONTA“ (j.a.k.300600197) atsakovo UAB „SDS“ (j.a.k.126228478) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų 120 € bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Antanas Rudzinskas