Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui V. V., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A., trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-04-13 sprendimo Nr. 8S-40-( 14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. V.“ už 0,0100 ha atlyginant pinigais (indeksuota vertė (koef. 1,6) - 40 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje pateiktoje Nuosavybės teisių į savininko V. V. atkūrimo bylos dokumentų duomenimis nustatyta, kad V. V. (miręs) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Gričiupio k., Pažaislio vlsč., Kauno apskr. (dabar (duomenys neskelbtini)) turėjo 0,1200 ha žemės. Prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė pats žemės savininkas V. V.. 1991-11-06 prašyme nurodė, kad nuosavybės teisės jam būtų atkurtos natūra. V. V. Kauno miesto valdybos 1993-05-04 potvarkiu Nr. 509-v atkurtos nuosavybės teisės į 0,1100 ha grąžinant natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini). V. V. įpėdinis V. V. 2001-12-29 prašyme nurodė, kad likusį 0,01 ha plotą grąžinti prie atkurtos žemės (V. V. nuosavybės teisių atkūrimo byla). Pareiškėjas V. V. 2019-12-05 pateikė prašymą NŽT Kauno miesto skyriui atkurti nuosavybės teises į 100 kv. m žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), natūra (b. l. 58).

NŽT Kauno miesto skyrius 2020-01-06 raštu Nr. 8SD-64-(14.8.125E) ir 2020-02-18 raštu Nr. 8SD-955-(14.8.7) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) buvusio savininko V. V. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) (buv. Kauno apskr., Pažaislio vlsč., Gričiupio k.) (b. l. 57, 61). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020-01-21 raštu Nr. 70-2-239 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko V. V. turėtoje žemėje suteikimo“ paprašė NŽT Kauno miesto skyrių papildomos medžiagos (b. l. 64) ir 2020-03-03 raštu Nr. 70-2-804 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (b. l. 69) informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad išnagrinėtoje teritorijoje buvusio žemės savininko V. V. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra (teritorija užimta įregistruotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, prie kurio žemės sklypas dar nesuformuotas, tačiau naudojamas gyvenamojo namo eksploatacijai). 2021-03-04 NŽT Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-1013-(14.8.94) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo pareiškėją, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2021-03-01 raštu Nr. 70-2-587, dar kartą išnagrinėjus teritoriją buvusio žemės savininko V. V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, patvirtino, kad laisvos (neužstatytos) žemės V. V. turėtoje vietoje nėra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla).

2021-04-13 NŽT Kauno miesto skyrius priėmė sprendimą Nr. 8S-40-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. V.“ už 0,0100 ha atlyginant pinigais (indeksuota vertė (koef. 1,6) - 40 Eur (b. l. 8).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) bei jį lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Įgyvendinimo tvarka).

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: 1) kai žemė yra užstatyta; 2) kai ji yra išperkama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Toje pačioje teisės normoje įtvirtinta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalią grąžinamų natūra žemės sklypų tvarką miesto teritorijose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.

Įgyvendinimo tvarkos 106 punktas nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę, o sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, esančios miestuose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sisteminis, teleologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Atitinkamai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Toks Atkūrimo tvarkos 106 ir 106¹punktų aiškinimas nagrinėjamu aspektu iš esmės atitinka ir ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-14-1099/2007, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1194/2010, 2011 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1032/2011). Viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose). Atitinkamai aiškinimas, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gali nesivadovauti savivaldybės administracijos pateiktais inter alia įstatymuose nustatyta tvarka nenuginčytais duomenimis ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą, reikštų institucijos kompetencijos išplėtimą. Be to, taip būtų paneigtas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas ir kompetencijų paskirstymo mechanizmas. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (paprastai) neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal Atkūrimo tvarkos 106 ir 106¹ punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo. Tačiau tai nepaneigia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisės, esant tam tikroms (inter alia naujai paaiškėjusioms, žemės sklypo statuso nustatymui svarbioms) aplinkybėms, pagal Atkūrimo tvarkos 106¹ punktą pakartotinai kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo (patikslinimo) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

Kaip jau minėta, NŽT Kauno miesto skyrius 2020-01-06 raštu Nr. 8SD-64-(14.8.125E) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) buvusio savininko V. V. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) (buv. Kauno apskr., Pažaislio vlsč., Gričiupio k.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020-01-22 raštu Nr. 70-2-239 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusio žemės savininko V. V. turėtoje žemėje suteikimo“ paprašė NŽT Kauno miesto skyrių papildomos medžiagos ir 2020-03-03 raštu Nr. 70-2-804 „Informacija apie laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT Kauno miesto skyrių, kad išnagrinėtoje teritorijoje buvusio žemės savininko V. V. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra (teritorija užimta įregistruotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini)ir daugiabučio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, prie kurio žemės sklypas dar nesuformuotas, tačiau naudojamas gyvenamojo namo eksploatacijai).

Žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.). Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą.

Pagal Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto nuostatas, informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimas priskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas.

Nagrinėjamo ginčo atveju, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius išnagrinėjęs NŽT Kauno miesto skyriaus pateiktą kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos buvusio savininko turėtos žemės sklypo ribos, konstatavo, kad teritorija užimta įregistruotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir teritorija reikalinga daugiabučio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Kaune eksploatavimui, laisvos (neužstatytos) žemės, kurioje būtų galimybė suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui buvusio savininko V. V. turėtoje žemėje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2 punktą, statinių buvimas reiškia, kad šių statinių savininkai turi teisę išsinuomoti ar įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą be aukciono. Parduodamų ar nuomojamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis, Taisyklių 3, 31 punktai). Pagal nurodytas teisės aktų nuostatas žemės sklypo dydžio, reikalingo pastatų eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį, nustatymas galimas išimtinai detaliaisiais planais arba žemės valdos projektais. Taigi, parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos - pagal kompetentingų institucijų sprendimais patvirtintus sklypo planus, parengtus laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų.

Minimali sklypo struktūra nustatoma vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“. Šio STR 10 punkte nurodyta, kad minimalią sklypo struktūrą sudaro tokios jo dalys (plotai): pastato užimamas plotas; priėjimai ir privažiavimai prie pastato; automobilių saugykla; želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms; dviračių saugykla; vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti; inžinerinių sistemų statiniai (transformatorinės ir kita). Vadovaujantis statybos techniniu reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, 107 punktu gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai) pastatui minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius yra 1 vieta 1 butui. Pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto yra 30 proc.

Pažymėtina, kad kriterijai apsprendžiantys valstybinės žemės sklypo dydį, kuris reikalingas statiniui eksploatuoti, įtvirtinti Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“. Todėl pareiškėjo argumentai, kad pastačius gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune dalis nusavintos šiam namui žemės tapo nereikalinga yra nepagrįsti, deklaratyvūs. Be to, šie pareiškėjo teiginiai prieštarauja teisės aktų. reglamentuojančių valstybinės žemės sklypo dydį, kuris reikalingas statiniui eksploatuoti, reikalavimams, kad mažiausią valstybinės žemės sklypo dydį sudaro ne tik statinio užimamas plotas, bet ir statiniui prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingas plotas (Metodikos 6 punktas), taip pat kiti su statinio eksploatacija susiję reikalavimai (Metodikos 11.2 papunktis).

Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2021-03-04 raštu Nr. 8SD1013-(14.8.94) informavo pareiškėją, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020-03-0 raštu Nr. 70-2-587, informavo, kad, dar kartą išnagrinėjus teritoriją buvusio žemės savininko V. V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 64).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo - „natūra“, į pateiktą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus informaciją, kad išnagrinėtoje teritorijoje buvusio žemės savininko V. V. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra (teritorija užimta įregistruotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, prie kurio žemės sklypas dar nesuformuotas, tačiau naudojamas gyvenamojo namo eksploatacijai) ir kad pagal pateiktus prašymus nėra galimybių atkurti nuosavybės teises prašymuose nurodytais būdais, atsakovė priėmė ginčijamą Sprendimą.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas 2020-02-04 raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu dar kartą išnagrinėti klausimą dėl 100 kv. m žemės iš Taikos pr. pusės (b. l. 75). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2021-03-01 raštu Nr. 70-2-587 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“, adresuotu pareiškėjui, nurodė, kad išnagrinėtoje teritorijoje buvusio žemės savininko V. V. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra (teritorija užimta įregistruotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, prie kurio žemės sklypas dar nesuformuotas, tačiau naudojamas gyvenamojo namo eksplotavimui), pažymėjo, kad pagal NŽT Kauno miesto skyriaus siųstą kartografinę medžiagą su 2020-01-03 pažymėtomis V. V. iki 1940 m. valdytos žemės ribomis teritorija tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune nepatenka į V. V. valdytos žemės ribas (b. l. 66-67). Byloje nėra duomenų, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021-03-01 raštas Nr. 70-2-587 būtų nuginčytas ar šiuo metu ginčijamas. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisės nesivadovauti pateikta informacija. Tol, kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su tokio konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo natūra procedūrų. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamu atveju atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija apie laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimą buvo pakankamas pagrindas Nacionalinei žemės tarnybai atsisakyti atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 0,01 ha žemės sklypo natūra.

Nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, jog laisva (neužstatyta) žemė V. V. turėtos žemės ribose yra arba jos gali būti, taip pat jog teritorija tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune patenka į buvusio žemės savininko V. V. valdytos žemės ribas, pareiškėjas teismui nepateikė .

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime yra konstatavęs, jog teisingas atlyginimas už turtą, kuris buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, negali būti sutapatinamas su teisingu atlyginimu už nuosavybę, kuri paimama visuomenės poreikiams, – paimant nuosavybę visuomenės poreikiams pagal Konstitucijos 23 straipsnį, teisingas atlyginimas už ją yra toks, kuris lygiavertis paimamai nuosavybei. Taigi, Lietuvos Respublika pasirinko ribotą restituciją, siekdama apsaugoti ne tik žemės savininkų, bet ir kitų visuomenės narių interesus, t. y. siekiama pusiausvyros tarp viešųjų ir privačiųjų interesų, nes kitaip, būtų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad valstybė nėra įpareigota atlyginti žalos, kilusios dėl neteisėto žemės nacionalizavimo, todėl, nuosavybės teisių į neteisėtai nacionalizuotą žemę atkūrimo atveju, tą daro savanoriškai, o tai suteikia teisę valstybei pačiai nustatyti kompensacijos dydį, kuris nepažeistų visuomenės interesų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (2002 m. spalio 21 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 102-4574) 3punktu patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4 punkto (2002 m. spalio 21 d. redakcija) nuostata „Valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: <...> 4.2. miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 6 000 Lt/ha“ neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 16 straipsnio 2 daliai. Nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo16 straipsnio 3 dalies (1997 m. liepos 1 d. redakcija) nuostatos „atlyginant už miesto teritorijoje esančią žemę, laikomasi nuostatos, kad po neteisėto žemės nacionalizavimo miestams priskirta žemė vertinama priemiestinėse teritorijose esančios žemės ūkio paskirties žemės vidutine rinkos kaina, o kitai miestų teritorijose esančiai žemei taikoma tam miestui Vyriausybės nustatyta vidutinė atlyginimo kaina“ (kuri, kaip minėta, yra vienas iš Metodikos, inter alia jos 4 punkto, patvirtinimo teisinių pagrindų) atitiktis Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai ir 29 straipsniui buvo tiriama konstitucinės justicijos byloje, kurioje priimtame Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime ji buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša. Priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas.

Įvertinus nurodytas faktines bylos aplinkybes ir esant minėtam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-04-13 sprendimas Nr. 8S-40-(14.8.3) yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamą administracinį aktą, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui 0,01 ha žemės sklypą natūra, todėl skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.