- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- e2-199-305/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02067-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- V. B.
- Advokatai
- Valdemara Kuktienė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus civilinėje byloje Nr. e2-199-305/2016 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo priimtas pareiškėjo V. B. pareiškimas, kuriuo jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 1992 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui V. B. asmeninės nuosavybės teise. Pagal šį pareiškimą iškelta civilinė byla Nr. e2-199-305/2016.
Nors pareiškėjo pareiškimas buvo priimtas ir pagal jį iškelta civilinė byla, tačiau teismas, išanalizavęs pareiškime nurodytas aplinkybes bei kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus, sprendžia, kad toks pareiškėjo pareiškimas teisme ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinas.
Šalies argumentai
Nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato padėjėjos Valdemaros Kuktienės, kreipėsi į teismą su pareiškimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Iš pareiškimo turinio ir pridėtų dokumentų seka, kad pareiškėjui esant santuokoje su suinteresuotu asmeniu L. B., 1992 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjas įsigijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre minėtas nekilnojamasis turtas įregistruotas nuosavybės teise V. B. vardu, įregistravimo pagrindas – 1992 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu V. B. ir L. B. santuoka buvo nutraukta, sprendimas įsiteisėjęs (LITEKO duomenys). Šiame sprendime nurodyta, kad šalys (V. B. ir L. B.) teismui patvirtino, kad jokio nekilnojamojo turto ar turtinių teisių bendrąja jungtine nuosavybe neturi; turtą, esantį (duomenys neskelbtini), V. B. įgijo savo ir sugyventinės O. G. S, su kuria gyvena kaip šeima, lėšomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendime konstatavo, kad pagrindų šį turtą priskirti bendrajai jungtinei nuosavybei ir jį dalinti nėra; ieškovui šio reikalavimo nebepalaikant, jis buvo paliktas nenagrinėtas. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad minėtas turtas buvo įgytas už jo asmenines lėšas ir jo pastangomis, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtas turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise.
Tačiau pažymėtina, kad ne dėl kiekvieno fakto gali būti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose yra nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.
Plačiau aiškinant nurodytina, kad esminis reikalavimas, jog būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo – kad šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės (paprastai civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Jeigu pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, toks faktas teismine tvarka taip pat nenustatomas. Jeigu asmuo turi atitinkamą teisės aktų nustatytą dokumentą, tokiu atveju jis savo subjektines teises įgyvendina nesikreipdamas į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Negali būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas ir tuomet, jeigu pareiškėjas gali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba gali ne teismo tvarka atkurti prarastus dokumentus. Taip pat ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre 1992 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taigi, pats nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktas yra įregistruotas dokumento – pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas siekia nustatyti ne tiek patį turto valdymo nuosavybės teise faktą, kiek nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Paneigti prezumpciją dėl turto teisinio statuso ir įrodyti, kad turtas yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į turtą, pareiga (CPK 178 straipsnis). Faktas apie pareiškėjo panaudotas lėšas įgyjant turtą gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Kadangi pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į turtą (kaip minėta, turtas 1992 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotas nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre), spręstina, kad šioje byloje nėra būtinosios sąlygos, suteikiančios teismui pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Šioms aplinkybėms paaiškėjus, teismas, priėmęs pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjui išaiškintina, kad jis dėl turto teisinio režimo nustatymo turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Civilinę bylą Nr. e2-199-305/2016 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
Įteikti nutarties kopiją pareiškėjo atstovei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.