- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- eI3-340-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00357-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „EVD“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EVD“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutuojanti viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, kurios nemokumo administratorius – uždaroji akcinė bendrovė Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EVD“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 455 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendimu Departamentas patvirtino 2018 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. V-75 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte, konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog iš VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – PTO) gauti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (toliau – Patvirtinimai) dėl 7,463 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo 2013 metais, 5,163 t – 2014 metais ir 2,679 t – 2015 metais nuo Sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis per 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius apskaičiuota papildomai mokėtina 30 639,88 Eur mokesčio už aplinkos teršimą suma.
Pareiškėja, nesutikdama su papildomai apskaičiuota mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą suma, skunde paaiškina, kad 2013–2015 metais, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos PTO gavo Patvirtinimus. Remiantis gautais Patvirtinimais pareiškėja taikė mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą, tokiu būdu nemokėdama mokesčio už aplinkos teršimą.
Nurodo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Vilniaus RAAD) negaliojančiais pripažino UAB „Metrail“ 2013-2015 metais išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 taip pat panaikino pareiškėjai išduotus PTO Patvirtinimus.
Pažymi, kad pareiškėjai Patvirtinimus yra išdavusi kita licencijuota gamintojų ir importuotojų organizacija – PTO.
Nurodo, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendime remiamasi faktais kitoje administracinėje byloje, kuri visiškai nesusijusi nei su pareiškėja, nei su pareiškėjai išduotais PTO Patvirtinimais, atitinkamai Sprendimas laikytinas prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymui, todėl yra naikintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, patikrinimas atliktas nesilaikant Aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo (toliau – Patikrinimo taisyklės) reikalavimų. Pagal Patikrinimo taisyklių 9 punkto nuostatas ūkio subjektų planinių patikrinimų planas sudaromas vieneriems metams. Patikrinimo taisyklių 16 punkte nustatyta, kad patikrinimų planas tvirtinamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Patikrinimų planas gali būti pakeistas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu. Patvirtintas ar pakeistas Patikrinimų planas skelbiamas per 3 darbo dienas kontrolę atliekančio subjekto interneto svetainėje. Pareiškėjos atžvilgiu, kaip nurodoma 2018 m. balandžio 27 d. Pranešime apie planinį patikrinimą (toliau – Pranešimas), buvo atliekamas planinis patikrinimas. Taip pat nurodoma, kad planinis pareiškėjos patikrinimas atliekamas remiantis Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. VR-V-19. Pažymi, kad Vilniaus RAAD internetinėje svetainėje nėra paskelbto Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. VR-V-19. Interneto svetainėje skelbiami planiniai patikrinimai patvirtinti Vilniaus RAAD direktoriaus 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. VR-V-14 ir 2018 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. VR-V-56. Atkreipia dėmesį, kad nė viename iš paskelbtų planinių patikrinimų planų nėra numatytas pareiškėjos patikrinimas 2018 metais. Remiantis išdėstytu, pareiškėja daro išvadą, kad jos patikrinimas atliktas pažeidžiant Patikrinimų taisyklių 9 ir 16 punktų nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad atlikęs PTO patikrinimą ir vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktais, 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, (toliau – Aprašas) 54 punktu ir 55 punktu Vilniaus RAAD priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kurio pagrindu PTO išrašyti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios. Į minėtu sprendimu pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pateko ir pareiškėjai išduoti Patvirtinimai už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. vasario 15 d. perskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir jį sumokėti, nes Patvirtinimai neteko galios (toliau – Raginimas; Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punktas).
Dėl pareiškėjos skunde akcentuojamos aplinkybės, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-17.5-82 buvo apskųstas teismui, Departamentas pažymi, kad šis administracinis aktas galiojo ir jokios laikinosios priemonės dėl jo galiojimo sustabdymo nebuvo taikytos. Todėl minėtu Vilniaus RAAD sprendimu buvo vadovaujamasi kaip oficialiu, galiojančiu, kompetentingos institucijos priimtu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes.
Departamentas taip pat nurodo, kad Aplinkos ministerija 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. (9.1)-D8(E)-62 pavedė regionų aplinkos apsaugos departamentams organizuoti mokestinius patikrinimus jų regionuose esančių gamintojų ir importuotojų, kuriems skirti patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą buvo panaikinti Vilniaus RAAD sprendimu. Nurodyta pirmiausia tikrinti deklaracijų po pranešime nurodyto termino pabaigos nepakoregavusius bei dižiausią pakuotės 2013-2015 metais patiekusius gamintojus ir (ar) importuotojus (toliau – GI). Aplinkos ministerija 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. (50-1)D8-1553 rekomendavo mokestinius patikrinimus planuoti nuo 2018 m. balandžio 20 d.
Teigia, kad pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. raginimo neįvykdė, deklaracijų dėl 2013-2015 m. mokestinių laikotarpių nepatikslino, mokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo, todėl Departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio pareigūnai 2018 m. balandžio 27 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą apie planinį patikrinimą. Atlikus patikrinimą, 2018 m. lapkričio 8 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. V-75 ir paskaičiuotas 30 639,88 Eur privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis.
Paaiškina, kad ATĮ 34²¹ straipsnio 2 dalis ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 7 straipsnis nustato GI teises, pareigas ir atsakomybės principą – GI atsakingi už jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių poveikį aplinkai per visą būvio ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant surinkimo ir tolesnio sutvarkymo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, nustatytų pakuočių atlieejų tvarkymo užduočių vykdymą. Vadovaujantis PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje ir 5 dalyje įteisintomis nuostatomis Bendrovei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių Bendrovėje) sutvarkymą arba kolektyviai – pavedant vykdyti Įstatymu nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai. Bendrovė, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis). Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalis taip pat nustato, kad GI atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gamninių ir (ar) pakuotės atliekomis tik už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas faktiškai įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai ir, norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, GI Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, realiai patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Taigi, mokesčio lengvatą suteikia tik tie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad skundžiamas Sprendimas nėra jokia sankcija pareiškėjai, o tiesiog nurodyta įvykdyti įstatymų nustatytą prievolę – sumokėti mokestinę prievolę už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius, t. y., nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja privalo perskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Pažymi, kad pareiškėja nepaneigė apskaičiuoto mokesčio sumų teisingumo. Laiko, kad pareiškėja yra PPATĮ 7 straipsnio 3 dalies adresatas ir jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį 2013-2015 m. Mano, kad Departamentas Sprendimą priėmė laikydamasis Mokesčių administravimo įstatymo nustatytų termino ir tvarkos, vadovovaudamasis teisės normomis, patikrinimo metu gautais duomenimis ir kitais jos priėmimo galiojhusiais teisės aktais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas 2023 m. liepos 31 d. pateikė teismui rašytinius paaškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu.
Atsakovas paaiškinimuose nurodo, kad vadovaujantis minėtos LVAT nutarties 129.1 ir 129.2 punktų išvada, atliko pareiškėjai Sprendime nustatyto mokesčio perskaičiavimą ir Sprendimu patvirtintą 30 639,88 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumažino iki 19 718, 22 Eur (devyniolika tūkstančių septyni šimtai aštuoniolika eurų, dvidešimt du centai) mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 metus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento 2019 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 455 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta pareiškėjai apskaičiuota 30 639,88 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2013–2015 metais suma.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „EVD“ tiekė Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikoma gamintoja (importuotoja), kuriai kyla pareiga apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas.
Vykdydama Atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ), Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir PPATĮ) ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013-2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, sudarydama sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.
PTO 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais pareiškėjai išrašė patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą: 2014 m. sausio 30 d. patvirtinimą Nr. 1314VI0068-5513-5727 už 7,463 t metalinės pakuotės sutvarkymą 2013 metais; 2015 m. vasario 19 d. patvirtinimą Nr. 1414VI0001-5513-5727 už 5,163 t metalinės pakuotės sutvarkymą 2014 metais; 2016 m. vasario 4 d. patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-5727 už 2,679 t metalinės pakuotės sutvarkymą 2015 metais. Remdamasi šiais patvirtinimais pareiškėja pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013–2015 m. ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą.
Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti PTO UAB „EVD“ išrašyti Patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013-2015 m. ir nurodė, kad pareiškėja turi patikslinti 2013–2015 m. deklaracijas ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus iki 2018 m. vasario 15 d.
Departamentas 2018 m. balandžio 27 d. pranešimu Nr. (38-17)-VR-1.7-345 pareiškėją informavo apie pradėtą planinį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.
Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2018 m. lapkričio 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. V-75, kuriame konstatuota, kad UAB „EVD“ iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus, nors VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti Patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjai apskaičiavo 30 639,88 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus.
Departamentas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 455 patvirtino 2018 m. lapkričio 8 d. Patikrinimo aktą Nr. V-75.
Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Ši nutartis priimta remiantis tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021 Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ buvo iš dalies pakeistas, paliekant galioti UAB „Metrail“ inter alia (be kita ko) VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 2013 metus išrašytų metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513) dalis už 3,1592 proc. juose nurodyto atliekų kiekio.
LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. PTO atžvilgiu priimto sprendimo dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5), tarp jų ir pareiškėjai PTO išrašyto patvirtinimo Nr. 1314VI0068-5727 (išrašytas UAB „Metrail“ 2013 m. lapkričio 23 d. įrodančio dokumento Nr. 1314VI0013-4994-5513 pagrindu), kuris nurodytas Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede, dėl 7,227 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo.
Atsakovas teismui pateikė Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2023 m. liepos 3 d. išvadą „Dėl UAB „EVD“ apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjai paskaičiuoto 30 639,88 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2013–2015 metais perskaičiavimas, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokestį 2013–2015 m. mokestiniais lokotarpiais iki 19 718,22 Eur (14 366,14 Eur už 2013 m., 0 Eur už 2014 m., 5 352,08 Eur už 2015 m.). Šią Išvadą atsakovas pateikė įvertinęs LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai paliekami galioti už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodytų atliekų.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Remiantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 38 dalimi, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 dalies 1 punktas nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
PPATĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).
PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis įpareigoja gamintojus ir importuotojus MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Ginčui aktualios MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.
ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-35956 (toliau – Dokumentų aprašas) 56 punkte nurodyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.
LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (2022 m. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 106 punktas).
LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.
Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Dokumentų aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Dokumentų aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (Vilniaus RAAD sprendimą) principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 114 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Nors minėti patvirtinimai (VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą) yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, kad jai Patvirtinimus yra išdavusi kita licencijuota gamintojų ir importuotojų organizacija – PTO, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, todėl negalėjo ir pasinaudoti mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.
Remiantis Aprašo (nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojanti redakcija) 3 punktu, patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais. Pagal to paties Aprašo 56 punktą, sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaujantis Aprašo 55 punktu, priima RAAD. Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas). Remiantis Aprašo 58 punktu, dokumentas (dėl viso dokumente nurodyto atliekų kiekio) ar jo dalis (dėl dalies dokumente nurodyto atliekų kiekio) ir (ar) patvirtinimas (dėl viso patvirtinime nurodyto atliekų kiekio) ar jo dalis (dėl dalies patvirtinime nurodyto atliekų kiekio) laikomas netekusiu galios nuo sprendimo priėmimo dienos.
Teismas pažymi, kad Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, todėl pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis už į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.
Teismas taip pat pažymi, kad analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023, kurioje buvo sprendžiamas individualaus administracinio sprendimo pakuotės gamintojui/importuotojui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytus prejudicinius faktus, yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą Departamento perskaičiavimą (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos ar daugiau nei 3,1592 proc. šių atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo bei dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjo priduotos metalinės pakuotės.
Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, jog pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, tačiau šie Patvirtinimai yra galiojantys tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio (už 3,1592 proc.).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi panaikino Departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 129.1 punktą, mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Kiti skundžiamu Sprendimu patvirtinti paskaičiuoti mokesčiai pareiškėjai nekeičiami. Todėl atlikus perskaičiavimus, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 19 918,22 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Informacija apie atliktus perskaičiavimus pateikta Išvadoje, kurios pagrįstumu abejoti teismas neturi pagrindo.
Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad Sprendime remiamasi faktais kitoje administracinėje byloje, kuri visiškai nesusijusi nei su pareiškėja, nei su pareiškėjai išduotais PTO Patvirtinimais. Skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remdamasis atsakovas apskaičiavo pareiškėjos mokėtiną mokestį. Ginčijamo sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.
Pareiškėjo skundo argumentas, kad patikrinimas atliktas nesilaikant Patikrinimų aprašo reikalavimų, t. y. planinis patikrinimas neįtrauktas į planinių patikrinimų sąrašą ir apie jį nėra viešai paskelbta, nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą.
Pareiškėjos skunde minimas Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašas (toliau – Reikalavimų aprašas) nustato Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Kontrolę atliekantis subjektas) planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašo (toliau – Patikrinimų planas) sudarymo kriterijus, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus ir tikrintinų ūkio subjektų atrankos kriterijus, vykdomų ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę, informacijos apie atliekamus patikrinimus pateikimo reikalavimus. Šio aprašo 2 punkte nustatyta, kad ūkio subjektų veiklos planiniai ir neplaniniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. balandžio 4 d. rekomendacija 2001/331/EB (OL 2001 L 118, p. 41), nustatančia minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus, kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą, ir šiuo Reikalavimų aprašu. Pagal minimo aprašo 3.2 punktą, ūkio subjektų veiklos priežiūra apima ūkio subjektų veiklos patikrinimus (planinius / neplaninius): 3.2.1. teminį patikrinimą – konkrečiam atvejui ar tam tikrai veiklos sričiai ištirti; 3.2.2. išplėstinį patikrinimą – ne mažiau kaip dviejų veiklos sričių patikrinimą; 3.3. teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; 3.4. poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos ministerija 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. (9.1)-D8(E)-62 pavedė regionų aplinkos apsaugos departamentams organizuoti mokestinius patikrinimus jų regionuose esančių gamintojų ir importuotojų, kuriems skirti patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą buvo panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82. Rašte nurodyta pirmiausia tikrinti deklaracijų po pranešime nurodyto termino pabaigos nepakoregavusius bei dižiausią pakuotės kiek 2013-2015 metais patiekusius gamintojus ir (ar) importuotojus. Aplinkos ministerija 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. (50-1) D8-1553 rekomendavo mokestinius patikrinimus planuoti nuo 2018 m. balandžio 20 d. Pareiškėja apie pradėtą planinį patikrinimą buvo informuota 2018 m. balandžio 27 d. pranešimu Nr. (38-17)-VR-1.7-345. 2018 m. lapkričio 8 d. Patikrinimo akte Nr. V-75 nurodyta, kad 2018 m. balandžio 27 d. pranešimas Nr. (38-17)-VR-1.7-3405 apie planinį patikrinimą dėl mokesčio už aplankos teršimą metalinių pakuočių atliekomis apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo už 2013-2015 metus išsiųstas vadovaujantis Vilniaus RAAS direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. VR-V-19 „Dėl aplinkosauginių mokesčių tikrintinų įmonių sąrašų 2018 metams patvirtinimo“.
Pareiškėja jokių aplinkybių, kad minėto patikrinimo neįtraukimas į Patikrinimų sąrašą ir jo viešas nepaskelbimas turėjo įtakos jos teisėms ar interesams ar esmingai apribojo jos teisę dalyvauti patikrinimo procedūroje, nenurodė.
Taigi, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamento 2019 m. sausio 3 d. sprendime Nr. 455 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodytas sumokėti pareiškėjai 30 639,88 Eur mokestis už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumažinamas iki 19 918,22 Eur sumos. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis iki 19 918,22 Eur. Pareiškėja už skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Kitų rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pareiškėja į bylą nepateikė. Skundą patenkinus iš dalies, pareiškėjai iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiama dalis sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 8 Eur (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EVD“ skundą tenkinti iš dalies.
Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 3 d. sprendime Nr. 455 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodytą sumokėti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „EVD“ 30 639,88 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis iki 19 918,22 Eur sumos.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „EVD“ 8 (aštuonis) eurus bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.