Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2021 m. gruodžio 3 d., būdamas (duomenys neskelbtini) darbuotojų informuotas, kad serga COVID-19 infekcija, kuri yra epidemiologiškai pavojinga, ir jis neturi teisės pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) COVID -19 skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, nepaisydamas šio įspėjimo, 2021 m. gruodžio 10 d. apie 15.10 val., išlipdamas per COVID-19 skyriaus palatos Nr. (duomenys neskelbtini) langą, savavališkai pasišalino ir taip sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiama liga – COVID-19 (koronaviruso infekcija). Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 277 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. 2021 m. gruodžio 2 d. jį paguldė į (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tą pačią dieną paėmė mėginį dėl COVID-19. Kitą dieną perkėlė į COVID-19 skyrių, kadangi pasakė, kad jam nustatyta COVID-19 infekcija ir 10 dienų turės būti minėtame skyriuje. Jį paguldė į (duomenys neskelbtini) palatą, paaiškino, kad dėl infekcijos negali niekur iš jos išeiti. Kadangi jam reikėjo pasiimti pašalpą, jis prašė, kad jį išleistų, tačiau jam neleido išeiti. Tuomet nesulaukęs, kol praeis nustatytas 10 dienų laikotarpis, jis 2021 m. gruodžio 10 d. apie 15 val. išlipo pro savo palatos Nr. (duomenys neskelbtini) langą ir pabėgo namo. Grįžo namo autobusu. Dėl įvykio gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti arešto bausmę.

Liudytoja G. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gydytoja specialiste. Dirba COVID -19 II skyriuje, kur guldomi pacientai, kuriems patvirtinta COVID-19 infekcija. Skyrius yra pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini). Kiek žino, 2021 m. gruodžio 3 d. į minėtą skyrių iš krūtinės chirurgijos skyriaus buvo perkeltas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi jam buvo nustatyta COVID-19 infekcija. Ji tą dieną dirbo minėtame skyriuje. Apie tai, kad jam buvo nustatyta minėta infekcija, jis buvo informuotas žodžiu dar jam būnant krūtinės chirurgijos skyriuje, kadangi jį reikėjo perkelti izoliacijai į COVID-19 skyrių. Jokio dokumento pasirašymui apie tai jam niekas nedavė, kiti ligoniai taip pat raštu apie tai nėra informuojami. Tokia yra ligoninės tvarka. Jis buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) palatą, kur kartu su juo gulėjo dar 2 pacientai, kuriems buvo nustatyta COVID-19 infekcija. Pagal galiojančią tvarką pacientams draudžiama išeiti iš palatos, palatoje yra sanitarinis mazgas, jokio poreikio išeiti nėra. Įeinant į minėtą skyrių yra informaciniai užrašai „COVID-19 II“ skyrius, užrašai gerai matomi. Minėtame skyriuje personalas vaikšto su kombinzonais arba specialiais chalatais, skydu, respiratoriumi, pirštinėmis, kepurėmis, bachilais. Kitose skyriuose medikai taip nesirengia. A. J. buvo nustatyta lengva COVID-19 forma. Nuo pat jo paguldymo į palatą jis aiškino, kad jam reikia kažkur nuvykti, susitvarkyti kažkokius reikalus, susijusius su socialiniu būstu. Jam buvo paaiškinta, kad jam niekur vykti negalima, nes jam skirta izoliacija dėl COVID-19 infekcijos mažiausiai 10 dienų. Jis tikrai suprato, kokiame skyriuje jis paguldytas, buvo adekvatus, normaliai bendravo, suprato, kas jam yra sakoma. Kiek pamena, 2021 m. gruodžio 10 d. apie 15 val. informavo slaugytoja, kad A. J. pabėgo atidaręs palatos langą. Jam buvo likusios kelios izoliacijos dienos, todėl apie įvykį informavo policiją.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. gruodžio 10 d. 15.01 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš 40 min. iš (duomenys neskelbtini), COVID-19 II skyriaus išėjo A. J., kuris serga COVID-19 liga. Pranešėjas, be kita ko, nurodė, kad asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), kur galimai viešuoju transportu ir bandys važiuoti, nes ligoninėje nuolatos kalbėjo apie tai, kad gali netekti gyvenamosios vietos. Pranešė COVID-19 skyriaus koordinatorius.

2021 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl kairio šono sumušimo, nustatytas (duomenys neskelbtini). Pacientas paguldytas į krūtinės chirurgijos skyrių, 2021 m. gruodžio 2 d. atliktas COVID-19 testas, 2021 m. gruodžio 3 d. gautas teigiamas testas ir pacientas perkeltas į COVID-19 skyrių. Su taisyklėmis supažindintas buvo.

Motyvuojamoji dalis

A. J. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 277 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtinto Pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo 7 punkte COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskiriama prie ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų (nuo 2020 m. kovo 19 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 277 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. 2021 m. gruodžio 2 d. jį paguldė į (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną paėmė mėginį dėl COVID-19, kitą dieną perkėlė į COVID-19 skyrių, kadangi pasakė, kad jam nustatyta COVID-19 infekcija ir 10 dienų turės būti minėtame skyriuje. Jį paguldė į (duomenys neskelbtini) palatą, paaiškino, kad dėl infekcijos negali niekur iš jos išeiti. Kaltinamojo teigimu, kadangi jam reikėjo pasiimti pašalpą, jis prašė, kad jį išleistų, tačiau jam neleido išeiti. Tuomet nesulaukęs, kol praeis nustatytas 10 dienų laikotarpis, jis 2021 m. gruodžio 10 d. apie 15 val. išlipo pro savo palatos Nr. (duomenys neskelbtini) langą ir pabėgo namo, grįžo namo autobusu. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos – (duomenys neskelbtini) gydytojos specialistės G. M. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Antai liudytoja G. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog (duomenys neskelbtini), į COVID-19 II skyrių iš krūtinės chirurgijos skyriaus buvo perkeltas A. J., kuris buvo informuotas apie tai, kad jam buvo nustatyta COVID-19 infekcija. Liudytojos teigimu, pacientams draudžiama išeiti iš palatos, palatoje yra sanitarinis mazgas, jokio poreikio išeiti nėra. Nuo pat jo paguldymo į palatą A. J. aiškino, kad jam reikia kažkur nuvykti, susitvarkyti kažkokius reikalus, susijusius su socialiniu būstu. Jam buvo paaiškinta, kad jam niekur vykti negalima, nes jam skirta izoliacija dėl COVID-19 infekcijos mažiausiai 10 dienų. Pasak liudytojos, A. J. tikrai suprato, kokiame skyriuje jis paguldytas, buvo adekvatus, normaliai bendravo, suprato, kas jam yra sakoma. Kiek pamena, 2021 m. gruodžio 10 d. apie 15 val. informavo slaugytoja, kad A. J. pabėgo atidaręs palatos langą. Jam buvo likusios kelios izoliacijos dienos, todėl apie įvykį informavo policiją. Minėtos liudytojos parodymus detalizuoja 2021 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) pranešimas, iš kurio matyti, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl kairio šono sumušimo, nustatytas (duomenys neskelbtini). Pacientas paguldytas į krūtinės chirurgijos skyrių, 2021 m. gruodžio 2 d. atliktas COVID-19 testas, 2021 m. gruodžio 3 d. gautas teigiamas testas ir pacientas perkeltas į COVID-19 skyrių. Su taisyklėmis supažindintas buvo. Be to, minėtos liudytojos parodymus detalizuoja ir policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2021 m. gruodžio 10 d. 15.01 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš 40 min. iš (duomenys neskelbtini), COVID-19 II skyriaus išėjo A. J., kuris serga COVID-19 liga, gyvena (duomenys neskelbtini), kur galimai viešuoju transportu ir bandys važiuoti, nes ligoninėje nuolatos kalbėjo apie tai, kad gali netekti gyvenamosios vietos.

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad A. J. 2021 m. gruodžio 3 d., būdamas (duomenys neskelbtini) darbuotojų informuotas, kad serga COVID-19 infekcija, kuri yra epidemiologiškai pavojinga, ir jis neturi teisės pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) COVID-19 skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, nepaisydamas šio įspėjimo, 2021 m. gruodžio 10 d. apie 15.10 val., išlipdamas per COVID-19 skyriaus palatos Nr. (duomenys neskelbtini) langą, savavališkai pasišalino ir taip sukėlė pavojų kitiems COVID-19 (koronaviruso infekcija), kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtinto Pavojingų ar ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo 7 punktu priskiriama prie ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų. Vadovaujantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. J. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 277 straipsnio 1 dalyje.

Teismas tikslina pareiškime išdėstytame kaltinime nurodytą netikslų medicinos įstaigos pavadinimą (duomenys neskelbtini)) ir ištaiso padarytą rašymo apsirikimą nurodydamas tikslų pavadinimą – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog toks rašymo apsirikimo ištaisymas neturi jokios įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai ir jo teisinei padėčiai.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl A. J. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 277 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam A. J., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis, būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas, kad neturi teisės pasišalinti iš (duomenys neskelbtini) COVID-19 skyriaus, siekdamas savo asmeninių poreikių patenkinimo, sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti ypač pavojinga užkrečiamąja liga, vyko namo autobusu, kuriame buvo ir kitų asmenų, sukėlė jiems realų pavojų. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. J.– yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, daugybę kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, teistumas išnykęs. Byloje nėra duomenų apie A. J. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 277 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant lygų šios rūšies bausmės minimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos šios bausmės dydis – 15 parų areštas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 277 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 10 (dešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. J. sulaikymo pradžios.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo bausmės vykdymo pradžios.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.