Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2016-09-26 · Byla Nr. A2.6.-3436-953/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
A2.6.-3436-953/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02788-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Pažeidėjas
S. J.
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3436-953/2016 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02788-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1; 2.1.2; 2.7.4; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3; 2.14.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. J.,

išnagrinėjęs S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2016 m. rugpjūčio 24 d. 8.00 – 18.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje kitą stovinčią transporto priemonę, ją apgadino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas 2016 m. rugsėjo 2 d. S. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 str. 1 d., dėl to, kad S. J. 2016 m. rugpjūčio 24 d. 8.00 – 18.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje kitą stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

S. J. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ji nejuto sukėlusi eismo įvykį ir netyčia iš jo pasišalino. Tikslo bėgti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Kai įvykio rytą važiavo į procedūras, įvykio vietoje buvo atliekamas remontas. Kai bandė statyti automobilį į siauresnę vietą, tai nejuto, kad kur nors kliudė. Ji žadėjo toje vietoje palikti pusiau įstumtą automobilį, tačiau pamatė, kad atsilaisvino kita vieta automobiliui, kur ir nuvažiavo. Ji nejuto automobilio susilietimo su kitu automobiliu. Jos automobiliui buvo įbrėžtas sparnas iš keleivio pusės, tačiau įbrėžimas buvo nežymus ir dar kelias dienas važinėjo jo nepastebėdama. Sužinojus apie įvykį, ji iš karto skambino nukentėjusiajam, kuris nurodė, kad apgadinimo nebūtų pastebėjęs, jei nebūtų radęs raštelio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai neturi pretenzijų. Jai automobilis yra labai reikalingas, nes reikia visur vežioti vyrą, kuris dėl sveikatos problemų negali vairuoti automobilio, nors jis ir turi teisę vairuoti. Ji per visą gyvenimą neturėjo jokio autoįvykio. Vaizdo įraše matosi, kaip ji stabdo automobilį įvažiuodama į stovėjimo vietą. Ji pagalvojo, kad jei paliks ten stovėti automobilį, tai šalia stovinčio automobilio vairuotojas į jį neįlips, todėl nuvažiavo į kitą stovėjimo vietą.

Iš 2016-09-19 S. J. paaiškinimo matyti, kad 2016-08-24 apie 9.25 val. ryto ji savo automobiliu Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Šiaulių Reabilitacijos centrą. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo sausakimša, centre vyksta remonto darbai, todėl susidarė sunkinančios aplinkybės pravažiuoti. Radusi nedidelį tarpą tarp automobilių, bandė į jį įsukti, bet supratusi, kad gretimo automobilio vairuotojas negalės atidaryti savo durelių ir įsėsti važiuoti. Tada pamatė, kad atsilaisvino platesnė vieta kitoje aikštelės pusėje, atsistūmė atgal, apvažiavo aplink ir saugiai pastatė savo automobilį ten. Tada nuskubėjo į procedūras, kur išbuvo iki 11.00 val. Reabilitacijos centre lankėsi ir rugpjūčio 25-26 dienomis. Apie autoįvykį, kad apgadino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį Ford Turneo Connect sužinojo tik po savaitės iš Šiaulių kelių policijos tarnybos, kur buvo iškviesta duoti parodymus. Iš įvykio vietos ji tikrai nepasišalino, nes net nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Ji net nepastebėjo, kad jos automobiliui padaryta kokia nors žala. Ji kreipėsi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorių, ar turi jai pretenzijų ir gavo atsakymą raštu. Ji gailisi dėl savo neapdairumo šioje situacijoje ir prašo palikti teisę vairuoti, nes ji turi vežioti neįgalų vyrą į gydymo įstaigas, nes vyras gali nueiti tik 20 metru su lazda, be to, ji yra pensininkė ir dėl sveikatos problemų lankosi pas gydytojus ir reabilitacijos centre.

Iš 2016-08-24 eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (3-4 b. l.).

Iš 2016-08-24 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „Ford Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: galinis bamperis (9 b. l.).

Iš 2016-08-24 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai: priekinis bamperis apgadintas dešinėje pusėje, dešinės pusės priekinis sparnas (10 b. l.).

Iš raštelio matyti, kad įvykį matęs asmuo parašė, kad būtent automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino nukentėjusiojo automobilį (12 b. l.).

Dėl pažeidimų pagal ATPK 127 straipsnio 2 d. ir 130 straipsnio 1 d. padarymo, teismas įvertina ir bylos medžiagą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schemą (3-4 b. l.), A. V. paaiškinimą (5 b. l.), S. J. paaiškinimą (6 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus (7, 8 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktus (9, 10 b. l.), fotonuotraukas (11 b. l.), raštelį (12 b. l.), išrašą apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (15 b. l.) ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Administracinėn atsakomybėn traukiama S. J. kaltės dėl padaryto eismo įvykio pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną ir įvykio vietoje ji buvo, tikrai statėsi automobilį šalia nukentėjusiojo automobilio, tačiau paties susilietimo nejuto. Administracinėn atsakomybėn traukiamos S. J. kaltė dėl padaryto eismo įvykio įrodoma ne tik jos paaiškinimais, bet nukentėjusiojo A. V. parodymais, kuris pateikė raštelį, kuriuo jis buvo informuotas, kad būtent S. J. vairuojamas automobilis atsitrenkęs į jo automobilį, jį apgadino. Tai, kad A. V. automobilis buvo apgadintas, patvirtina ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriuo automobiliui „Ford Tourneo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti techniniai defektai: galinis bamperis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad byloje pakankamai įrodymų S. J. kaltei, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyti.

Skirdamas S. J. nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę - administracine tvarka bausta, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jai paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas 2016 m. rugsėjo 2 d. S. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 str. 1 d., dėl to, kad S. J. 2016 m. rugpjūčio 24 d. 8.00 – 18.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje kitą stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. S. J. neneigė to fakto, kad įvykio dieną buvo atvykusi į įvykio vietą savo automobiliu. Tai, kad būtent S. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį ir jį apgadino, vienareikšmiškai patvirtina bylos medžiaga, todėl remiantis aukščiau išdėstytu, teismui nekyla abejonių, kad būtent S. J. apgadino nukentėjusiojo A. V. automobilį, tačiau svarbus yra pačios S. J. suvokimas apie įvykusį eismo įvykį, t. y., S. J. tyčia, todėl toliau bus nagrinėjama būtent S. J. subjektyvusis suvokimas ir siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kaip nurodė S. J., ji bandė pastatyti savo automobilį aikštelėje šalia nukentėjusiojo automobilio, tačiau pagalvojusi, kad šio automobilio vairuotojas negalės atsidaryti durų, nuspaudė stabdžio pedalą ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, perstatė automobilį į kitą aikštelės pusę. Nejuto, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį. Ant savo automobilio apgadinimus pastebėjo 2016-08-28. Nukentėjusysis A. V. tyrimo metu parodė, kad grįžęs prie automobilio rado raštelį, kuriame nurodyta, kad automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė jo automobiliui apgadinimus. Vizualiai apžiūrėjęs nurodytą vietą, nežymiai matė apgadinimą. Aplinkybę, kad S. J. galėjo nejusti įvykusio įvykio, patvirtina byloje esantys transporto priemonės techninės apžiūros aktai ir fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios automobiliui padaryti didesni apgadinimai, tuo tarpu A. V. vairuojamam automobiliui padarytas nežymus apgadinimas ant galinio bamperio. Be to, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad dėl įvykio metu transporto priemonės apgadinimo pretenzijų bendrovė S. J. neturi ir ateityje nereikš, automobilis buvo nežymiai apgadintas. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos dydį, S. J. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą – asmuo įvykio metu buvo blaivus, transporto priemonė techniškai tvarkinga bei drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, iš karto po įvykio, automobilis buvo parkuojamas toje pačioje aikštelėje, kur netoli buvo ir nukentėjusiojo automobilis ir ten stovėjo kurį laiką, kur S. J. buvo procedūrose, be to, po eismo įvykio, ji buvo atvykusi ir 2016-08-25, 2016-08-26 dienomis dėl procedūrų atlikimo į tą pačią automobilių stovėjimo aikštelę. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad S. J. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, nesislėpė, nes atvykdavo po eismo įvykio į tą pačią automobilių stovėjimo aikštelę, be to, apgadinusi automobilį neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas S. J. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

S. J. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

S. J. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius