- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- A6.-3052-506/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01284-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Pažeidėjas
- L. I., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiajai
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiajai specialistei Vaidai Matulionei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. I., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir bendrovė), direktore ir žinodama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2016-03-01 iki 2017-05-10 teikė pirmenybę atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais ir yra įsiskolinusi valstybės biudžetui 6833,72 euro, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ir tuo pačiu – kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises. Šiais savo veiksmais L. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal VMI pareiškimą L. I. pradėta administracinio nusižengimo byla dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje L. I. paaiškino, kad supranta inkriminuoto nusižengimo esmę. Bendrovės pagrindinė veikla – maisto gamyba, veiklą vykdo kavinėje, kurios patalpos yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jas nuomoja iš UAB „LORO dizainas“, nuoma per mėnesį kainuoja 1100 eurų, už kitas paslaugas per mėnesį moka dar 791,74 euro. Bendrovei trūksta apyvartinių lėšų, jų užtenka atsiskaityti tik su tiekėjais, sumokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams ir iš dalies sumokėti mokesčius. 2017-03-02 buvo pradėtas bendrovės operatyvus patikrinimas. Su patikrinimo rezultatais sutinka, apgailestauja, kad negalėjo sumokėti mokesčių, jai nebuvo kitos išeities norint, kad bendrovė tęstų darbą. Prašo neskirti didelės baudos, nurodo, kad uždirba nedaug – atlyginimas nesiekia 500 eurų, šeimoje turi išlaikyti nepilnametį vaiką, vyras yra neįgalus.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Vaida Matulionė teisme VMI pareiškimą palaikė ir paaiškino, jog įstatymas numato, kad už teisingą mokesčių deklaravimą yra atsakingas juridinio asmens direktorius. Operatyvus patikrinimas bendrovėje buvo pradėtas dėl to, kad susidarė nepriemoka. Nustatyta, kad įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 6833,72 euro. Bendrovės vadovė žinojo apie įsiskolinimą, tačiau atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais ir pažeidė CK nustatytus atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo reikalavimus. Direktorė atlikto patikrinimo rezultatų neginčijo, kas reiškia, jog sutiko su jais. Prašo pripažinti, kad L. I. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti nuobaudą, nurodytą pareiškime – baudą, siekiančią straipsnyje nustatytos baudos vidurkį – 2200 eurų.
L. I. administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: 2017-03-22 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-1909 (11-13 b. l.) ir operatyviam patikrinimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti finansiniai dokumentai – įmonės turto anketa (15-17 b. l.), sutartys, skolų ir atsiskaitymo ataskaitos (18-27 b. l.), balansas (28-39 b. l.), 2016-03-01 – 2017-02-28 kasos knygos išrašai (40-94 b. l.), išmokėjimo žiniaraščiai nuo 2016 metų kovo iki 2016 metų gruodžio (95-104 b. l.), UAB „LORO dizainas“ kasos pajamų orderių kvitų kopijos (105-115 b. l.), 2017-04-25 išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo Nr. (23.31-08)-326-2670 (7-10 b. l.), o taip pat L. I. ir VMI atstovės paaiškinimai teisme.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017-03-22 atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą nustatyta, jog šios bendrovės direktorė L. I., žinodama, kad nuo 2016-03-01 iki 2017-02-22 bendrovė turėjo 6769,82 euro mokestinę nepriemoką, iš bendrovės kasos išmokėjo, pažeisdama atsiskaitymo eiliškumą, darbo užmokestį darbuotojams ir patalpų nuomos mokestį (2 lentelė, 4 b. l.), tai yra, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o tuo pačiu ir kreditoriaus VMI teises. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-05-10 duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 6833,72 eurų. Mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių: pateikus PVM deklaracijas per laikotarpį nuo 2016-03-25 iki 2017-04-20 ir 315,14 euro PVM delspinigių; 53 eurai gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), pateikus GPM deklaracijas per laikotarpį nuo 2016-03-15 iki 2017-04-13, ir 1,58 euro GPM delspinigių. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2016-02-08, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, 2016-04-06 ir 2016-12-14 priimti ir perduoti vykdyti antstoliams sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.
Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) bei valstybės pinigų fondus. Tik po to (ketvirta ir penkta eile) galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Bendrovės direktorė L. I., būdama atsakinga už įmonės veiklą, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnį laikytina kreditorių teisių pažeidimu. L. I. padarytas nusižengimas paaiškėjo 2017-03-22, atlikus Bendrovės operatyvų patikrinimą ir surašius Operatyvaus patikrinimo pažymą.
Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 (toliau – Įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai (pareiškimai) surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK.
L. I. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo surašytas 2017-05-10, nusižengimas – kreditorių teisių pažeidimas, – paaiškėjo 2017-03-22, kai buvo surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma. Todėl teismas daro išvadą, kad L. I. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis Įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal ANK.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių nusižengimų padarymą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-09 nutartis byloje Nr. 2AT-56-696/2015). Konstatuotina, kad L. I. padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
Iš L. I. rašytinio paaiškinimo (14 b. l.) bei paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ji nusižengimą pripažįsta ir teigia, kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų, trūko apyvartinių lėšų, dėl to ji negalėjo užtikrinti, kad lėšos būtų mokamos nepažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, ir pirmenybę teikė atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys aukščiau aptarti dokumentai. L. I. veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl ji pagrįstai patraukta atsakomybėn dėl kreditorių teisių pažeidimo. Aplinkybė, kad ji stengėsi dėl įmonės ir nori, jog bendrovė toliau dirbtų, o skola VMI būtų sumokėta palaipsniui, šiuo atveju neatleidžia jos nuo administracinės atsakomybės.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į kitiems kreditoriams išmokėtų sumų dydžius, į tai, kad L. I. kaip bendrovės vadovė, stengėsi užtikrinti jos veiklą, norėjo sumokėti skolą VMI palaipsniui (tikėjosi skolos išdėstymo), taip pat jos kaltės formą (nusižengimas padarytas tyčia), asmenybę ir turtinę padėtį (nebausta administracine tvarka, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, dirba, tačiau gauna nesiekiantį 500 eurų atlyginimą, išlaiko nepilnametį vaiką, vyras yra neįgalus), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padariusi nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei į tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl L. I. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nustatytinas artimas ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytai minimaliai baudai, nes teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
L. I. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.
L. I. išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
LT787290000000130151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900;
LT744010051001324763 AB DNB bankas, banko kodas 40100;
LT057044060007887175 AB SEB bankas, banko kodas 70440;
LT327180000000141038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800;
LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000;
LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400;
LT247300010112394300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000;
LT427230000000120025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-3052-506/2017.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.