- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2-1570/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- VSDFV
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VSDFV Kėdainių skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-752-227/2010 dėl Renatos Adomaitytės individualios įmonės bankroto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VSDFV Kėdainių skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos R. Adomaitytės IĮ iškėlimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2010 m. sausio mėnesio nemoka VSD privalomųjų įmokų. Ieškovo teigimu, atsakovo skola VSDF biudžetui 2010 m. sausio 1 d. sudarė 5 151,45 Lt priskaičiuotų įmokų už samdomus darbuotojus ir privalomas sumokėti iki 2010 m. sausio 15 d. Ieškovas nurodė, kad minėtas atsakovo įsiskolinimas 2010 m. balandžio 1 d. padidėjo iki 10 042,55 Lt, kuriuos privalėjo sumokėti iki 2010 m. balandžio 15 d. Ieškovo teigimu, atsakovas 2010 m. balandžio 2 d. sumokėjo tik 1 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovo pradelstas įsiskolinimas 2010 m. gegužės 3 d. – 9 042,55Lt. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas neatsiskaitė ir po įspėjimo dėl galimo bankroto bylos inicijavimo. Ieškovas administratoriumi siūlė skirti UAB „Viresita“.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti bankroto bylą Renatos Adomaitytės IĮ.
Teismas nurodė, kad VSDFV Kėdainių skyrius atliko draudėjo Renatos Adomaitytės IĮ patikrinimą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 23 d. ir 2010 m. birželio 29 d. akte Nr.(8.3)T66-27 nurodė, kad įmonės įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2010 m. sausio 1 d. buvo 5 151,45 Lt, 2010 m. balandžio 1 d. – 9 358,65 Lt; 2010 m. birželio 29 d. priskaičiuota 10 322,68 Lt socialinio draudimo įmokų; įmonė, gavusi pajamas už parduotą produkciją, atsiskaito su prekių ir paslaugų tiekėjais, tačiau nemoka privalomų socialinio draudimo įmokų, per atskaitingus asmenis (įmonės vadovą) įmonė turėjo grynųjų pinigų likutį: 2010 m. sausio 1 d. – 162 091,65 Lt, 2010 m. birželio 1 d. – 137 820,04 Lt; registruotino nekilnojamojo turto įmonė ir jos savininkė neturi; debitorinis įsiskolinimas 2010 m. balandžio 30 d. yra 21 493,44 Lt, kreditorinis – 555 575,01 Lt, įmonės balanso duomenimis 2010 m. balandžio 30 d. turimo turto balansinė vertė yra 435 175 Lt, o mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai – 331 920 Lt.
Teismas nurodė, kad, kaip paaiškino atsakovas, jis 137 000 Lt gavo iš kasos kaip atskaitingas asmuo, tačiau dar nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidas. Teismas nurodė, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pagrindinė skola yra lizingo įmonei ir visas įmonės turimas turtas yra lizinginis. Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, teisme yra ginčijamas lizingo sutarties nutraukimas, vadinasi, ieškinio patenkinimo atveju, įmonė galės ir tęsti savo veiklą ir iš gauto pelno atsiskaityti su kreditoriais, o priešingu atveju tik lizingo įmonė atgaus skolą atsiimdama lizinguojamus daiktus, nes nėra duomenų, jog būtų galimybių kitiems kreditoriams atgauti skolą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas patikino, kad su kreditoriais atsiskaitys per 1 metus laiko.
Teismas nurodė, kad įmonėje dirba trys darbuotojai. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu galioja 2008 m. vasario 25 d. medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 08-16 priedas Nr. 10,2010-02-25, kuriuo sutarties galiojimas pratęstas iki 2011 m. vasario 25 d. Teismas nurodė, kad bendra numatytų paslaugų vertė – 589 080,38 Lt, o bendra numatoma sutarties vertė – 1 767 241,10 Lt. Teismas pažymėjo, kad ši sutartis buvo pasirašyta su atsakovu jam laimėjus viešųjų pirkimų konkursą, ir aplinkybė, jog ši didelės vertės ir ilgalaikė sutartis nenutraukta ir ji 2010 m. vasario mėnesio pabaigoje buvo pratęsta, leidžia daryti išvadą, jog įmonė sutartinius įsipareigojimus tebevykdo. Dėl to, teismo nuomone, laikytina, kad atsakovas gaus pajamas iš šios veiklos ir turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog po 2008 metų laimėto paslaugų pirkimo konkurso ženkliai padidėjo kuro, kuris reikalingas atsakovo veikloje, kainos, o įstatymas leidžia persvarstyti kainą dėl kuro kainų pasikeitimo, manytina, jog atsakovas turės galimybę susitarti su paslaugos pirkėju dėl didesnės kainos, kurią pastarasis vienašališkai sumažino.
Teismo teigimu, aplinkybė, kad atsakovas sumažino dalį skolos, leidžia tikėti atsakovu, jog įmonė dirba sunkiai, tačiau pelningai. Teismas pažymėjo, kad pateikti duomenys ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas susitarė su kai kuriais kreditoriais dėl skolos mokėjimo atidėjimo ir šiuo metu dalį įsipareigojimų jau įvykdęs. Teismo teigimu, nors ieškovas nesutiko atidėti ir išdėstyti skolos sumokėjimo, tačiau skolą likviduoti atsakovas gali tik tęsdamas veiklą.
Teismas, atsižvelgdamas į visus kreditorius, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, jog šiuo metu šalies ekonomika atsigauna, nors Lietuvoje lieka didelis bedarbystės lygis, konstatavo, kad labiau tikėtina, jog atsakovo finansiniai sunkumai yra laikini ir jis pajėgs atgauti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, t. y nenustatomas įmonės nemokumas, todėl ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad atsisakymas iškelti bankroto bylą neužkerta galimybės kreditoriams kreiptis į teismą su analogišku ieškiniu, jei atsakovas nevykdys savo įsipareigojimų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas VSDFV Kėdainių skyrius prašo apeliacinės instancijos teismą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui Renatos Adomaitytės IĮ bankroto bylą. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas sumažino įsiskolinimą ieškovui kreditoriui VSDFV biudžetui, kadangi akivaizdu, kad įsiskolinimas kiekvieną mėnesį didėja. Apeliantas pažymi, kad Renatos Adomaitytės IĮ 2009 m. dirbo nuostolingai. Apeliantas nurodo, kad įmonės balansas, sudarytas 2010 m. balandžio 30 d., patvirtina, kad turimo turto balansinė vertė yra 435 175 Lt, o mokėtinos sumos ir pradelsti įsipareigojimai – 331 920 Lt, t.y. įmonės pradelsti, kreditoriumi reikalavimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės; debitorinis įsiskolinimas 2010 m. balandžio 30 d. buvo 21493,44 Lt, kreditorinis – 555 575,01 Lt. Apelianto nuomone, konstatuoti, kad atsakovas imasi konkrečių priemonių tam, kad, optimizuojant savo veiklą, mažintų savo kreditorinius įsiskolinimus, nėra pagrindo. Apelianto teigimu, teismas, tirdamas bylos aplinkybes, kurios leistų konstatuoti įmonės nemokumą, nesiaiškino įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su jos turimo turto verte, kuri yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės nemokumą.
Atskirasis skundas tenkintas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis panaikintina ir bankroto bylos iškėlimo Renatos Adomaitytės IĮ klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Byloje yra sprendžiamas bankroto bylos Renatos Adomaitytės IĮ iškėlimo klausimas. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio penktąją dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėtina, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui Renatos Adomaitytės IĮ bankroto bylą, nenustatęs atsakovo nemokumo aplinkybės. Ieškovo VSDFV Kėdainių skyriaus atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Renatos Adomaitytės IĮ mokumo. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis atsakovas Renatos Adomaitytės IĮ nepripažintas nemokiu, nepagrįstumo. Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas atsakovo Renatos Adomaitytės IĮ mokumą nustatė atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus ir siejo su tuo, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra laikini ir tikėtina, kad atsakovas gaus lėšų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, konstatuoja, kad teismas neanalizavo į bylą pateiktų įrodymų – 2010 m. balandžio 30 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos – susijusių su atsakovo Renatos Adomaitytės IĮ turimo turto verte, pradelstų įsipareigojimų sumos nustatymu, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, būtinų įmonės nemokumui nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, turi būti aktyvus, todėl, esant įmonės finansinių duomenų neaiškumams ar neatitikimams, teismas turi imtis priemonių šiems duomenims gauti, o pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus įmonės vadovo pateikiami teismui dokumentai privalo būti pakankamai aiškūs ir konkretūs, kad teismas galėtų išaiškinti ir nustatyti įmonės pradelstus įsipareigojimus bei tokių įsipareigojimų sumą. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino aplinkybių, susijusių su įmonės mokumu, ir pagal pateiktus į bylą įrodymus nurodyto klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bankroto bylos iškėlimo Renatos Adomaitytės IĮ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis panaikintina ir bankroto bylos iškėlimo Renatos Adomaitytės IĮ klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo Renatos Adomaitytės IĮ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjai Danutė Gasiūnienė Kazys Kailiūnas Donatas Šernas