Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-04-10 · Administracinė byla Nr. I-2546-662/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-10
Bylos Nr.
I-2546-662/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
I. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Adm. byla Nr. I-2546-662/2008
Procesinio sprendimo kategorija 14; 14.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Veslavos Ruskan, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Violetos Balčytienės,

sekretoriaujant Renatai Klezytei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Pauliui Bružui,atsakovo atstovei Živilei Kisieliauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. K. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 541 „Dėl Markučių rajono detaliojo plano tvirtinimo“. Pareiškėja paaiškino, kad 2006-10-04 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-12384 iš I. P. asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatą – sugriuvusį gyvenamąjį namą, t. y. išlikusius pamatus (baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. 1094-0287-8011, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi nekilnojamasis daiktas stovi valstybinėje žemėje, prieš sandorį buvo gauta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006-05-30 pažyma Nr. P-02-27-770, patvirtinanti, kad valstybė neprieštarauja dėl valstybinėje žemėje esančio pastato pardavimo. Minėtas pastatas buvo ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas. Registro duomenys apie šį pastatą nenuginčyti, todėl laikytini teisingais. Atsižvelgiant į tai Vilniaus miesto savivaldybė neturi įstatyminio pagrindo teigti, kad sugriuvęs gyvenamasis namas yra nebe pastatas ar nepriskiriamas nekilnojamų objektų sąrašui tol, kol toks pakeitimas nėra tinkamai įforminamas ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000-03-15 sprendimas Nr. 541 yra neteisėtas, nes toks detalusis planas negalėjo būti sudarytas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintoms Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 ir 30.11 p. nuostatoms bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui. Vadovaujantis nurodytais teisės aktais, rengiant Markučių rajono detalųjį planą turėjo būti suprojektuotas žemės sklypas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotam gyvenamajam pastatui eksploatuoti pagal jo Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų, t. y. detaliuoju planu nesuformavus atitinkamo žemės sklypo pastatui eksploatuoti, I. K. negali tinkamai naudotis savo turtu ir jo atstatyti, nes negauna leidimo rekonstrukcijai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 1 d., 6 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 10 04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti griauti statinius išdavimo tvarka“ 17.3 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime prašo pareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 25-31). Paaiškino, kad aplinkybę, jog Markučių rajono detaliojo plano sprendiniai nesuteikia galimybės suformuoti ginčo teritorijoje žemės sklypą, pareiškėja sužinojo dar 2007 m. vasario mėn. pradžioje. Faktas, jog I. K. atstovas formaliai pateikė paklausimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl informacijos suteikimo ir prašomus duomenis gavo 2007 m. gruodžio 3 d., nereiškia, kad pati pareiškėja apie ginčijamą sprendimą ir juo patvirtintą detalųjį planą nežinojo anksčiau, ir todėl skundą padavė nepraleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtinto vieno mėnesio termino. Pareiškėja, teigdama, kad 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 541 patvirtintas detalusis planas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui, nenurodo nei kokioms minėto įstatymo nuostatoms prieštarauja Markučių rajono detalusis planas, nei kuo tariamas prieštaravimas pasireiškia. Markučių rajono detalusis planas buvo rengiamas ir tvirtinamas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentavusiais teritorijų planavimo procesą. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 str. buvo apibrėžtos detaliojo planavimo proceso stadijos (Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 23 punktas): 1) planuojamos teritorijos esamos būklės įvertinimas; 2) planuojamos teritorijos raidos programos parengimas ir aprobavimas; 3) sprendinių rengimas ir pasekmių vertinimas, sprendinių derinimas ir tvirtinimas. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija, patikrinusi Markučių rajono detaliojo plano projektą nustatė, jog projekto rengimo, derinimo ir viešo svarstymo tvarka atitiko Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus ir, teikdama patikrinimo išvadą, šį detalųjį planą tvirtinančiai institucijai siūlė tvirtinti projektą „Markučių rajono detalusis planas“. Todėl teigti, jog skundžiamu sprendimu patvirtintas Markučių rajono detalusis planas prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su kitu pareiškėjos teiginiu, jog 2000 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 541 „Dėl Markučių rajono detaliojo plano tvirtinimo“ buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 ir 30.11 p. Markučių rajono detaliojo plano rengimo metu pareiškėja I. K. nuosavybės teise pamatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevaldė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 10/190724) matyti, jog I. K. šiuos pamatus įsigijo 2006 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-12384 pagrindu. Išanalizavus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog registruotas yra sugriuvęs gyvenamasis namas (liko 7 proc.), kurio bendras gyvenamasis plotas sudaro 0.00 kv. m. Pati pareiškėja pripažįsta ir neginčija aplinkybės, jog ginčo objektas nėra gyvenamasis namas, kurį galima eksploatuoti pagal jo funkcinę paskirtį, o nurodo jog yra išlikę tik pamatai, todėl darytina išvada, jog pareiškėja žemės sklypo prie jai nuosavybes teise priklausančių pamatų niekada nenaudojo pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį („gyvenamoji“). Atsiliepime nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str., pareiškėjos subjektinių teisių ar teisėtų interesų ginčijimo ar pažeidimo faktas yra būtinoji sąlyga atsirasti pareiškėjos teisei kreiptis į teismą. Kaip matyti iš pateiktų aplinkybių, rengiant ir tvirtinant Markučių rajono detalųjį planą jokios I. K. teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 53 str. 3 d. nustato šalių pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. I. K. yra ketvirtoji sugriuvusio namo pamatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. 2001 m. spalio 16 d. sutartimi Nr. 403-01 „Dėl privatizavimo objekto pirkimo pardavimo“ iš valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ šiuo pamatus įsigijo V. D., kuris nagrinėjamoje byloje už pareiškėją sumokėjo žyminį mokestį. Tai rodo, jog visi vėlesni pastato pamatų pirkimo-pardavimo sandoriai buvo atlikti dėl akių, siekiant inicijuoti naujų administracinių bylų iškėlimą.

Teisme pareiškėjos atstovas skundą palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė prašė I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Interpretuodamas šią nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, nagrinėdamas administracines bylas Nr. AS5–382/2005, Nr. A11–863/2007 ir kitas, yra konstatavęs, kad (pagal administracinių teismų praktiką) tais atvejais, kai sprendimas < ... > asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja I. K. 2006 m. spalio 4 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3–12384 iš I. P. asmeninės nuosavybės teise įsigijo pastatą, t. y. sugriuvusį gyvenamąjį namą – jo išlikusius pamatus (baigtumas 7 proc.), unikalus Nr. 1094–0287–80–11, esantį (duomenys neskelbtini) (Markučių r.), Vilniuje (b. l. 7–11). Pareiškėja 2007–02–27 Vilniaus miesto savivaldybės merui pateikė prašymą dėl informacijos pateikimo, prašydama ją informuoti apie tai, kokios paskirties žemėje pagal Markučių rajono teritorijos detalųjį planą stovi jai nuosavybės teise priklausantis namas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 49). Išnagrinėjęs prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007–03–19 raštu Nr. A63–2324–(19534)–(4.4–PD–4) ją informavo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 15 d. sprendimu patvirtintą detalųjį planą, jai priklausantys pamatai (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo teritorijoje (b. l. 50). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kartu su 2007–01–30 raštu Nr. S20–193 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 64, 104–105) pateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2004–11–10 raštą Nr. 51–14946–(2.5) „Dėl žemės sklypo Pipirų g. ribų ir ploto nustatymo bei kitų darbų atlikimo (b. l. 65, 102), kuriame nurodyta, kad tokia nuostata (privatizavimo objektui žemės sklypas nepriskirtas, nes patenka į miesto infrastruktūros zoną) į sutartį (privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo) įtraukta remiantis Markučių rajono detaliuoju planu. Be to, kaip teismo posėdžio metu pažymėjo atsakovo atstovė, Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I–6928–04/2007, kurioje sprendimas priimtas 2007 m. spalio 15 d. (pateiktas apeliacinis skundas ir byla perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) su atsiliepimu buvo pateiktas ir Markučių rajono detalusis planas. Šioje byloje I. K. , gavusi atsakovo atsiliepimą, 2007–08–28 pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose taip pat minimas Markučių rajono detalusis planas ir nurodoma tiksli jo priėmimo data.

Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, galima konstatuoti, kad terminas apskųsti nurodytą atsakovo sprendimą buvo praleistas iki pareiškėjos kreipimosi su šiuo skundu į teismą. Taigi pareiškėja apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000–03–15 sprendimu Nr. 541 patvirtintą Markučių rajono detalųjį planą vėliausiai sužinojo 2007–03–19 ir galėjo susipažinti su juo nagrinėjant Vilniaus administraciniame teisme anksčiau minėtą administracinę bylą Nr. I–6928–04/2007 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 12 d. akto Nr. A51-2765-(14.6-MPD-0) panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybę suformuoti žemės sklypą, būtiną nekilnojamojo daikto, unikalus Nr. 1094-0287-8011, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimui pagal paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog skundo padavimo terminas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme nėra praleistas, todėl teismo atnaujinti skundo padavimo terminą neprašė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsniu, 101 straipsnio 6 punktu, 149 straipsniu,

nutarė:

administracinę bylą Nr. I–2546–662/2008 pagal pareiškėjos I. K. skundą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė Veslava RuskanVioleta BalčytienėAudrius Bakaveckas