Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui L. G., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo , kad L. G. priėmė palikimą po sutuoktinės Z. S. (G.) mirties 2007 m. kovo 26 d. , faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Santuoką su Z. G. sudarė 2004-08-10.Po palikėjos mirties palikimą priėmė, nes gyveno kartu tame pačiame name, tvarkė ir prižūrėjo palikėjai priklausantį turtą.

Kitų suinteresuotų asmenų nėra, nes palikėja neturėjo kitų artimų giminaičių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Z. G. mirė 2007-03-26 ir tokias aplinkybes patvirtina jos mirties liudijimas (b.l.6).

Pareiškėjas santuoką su Z. S. sudarė 2004-08-10 ir po santuokos sutuoktinės pavardė – G., ir tokias aplinkybes patvirtina santuokos liudijimas ( b.l.5).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą ( CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą . Kadangi testamentas po Z. G. mirties nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str.,5.13 str.).

Kai nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą ( CK 5.13 str.).

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą ( CK 5.50-5.51 str.).

Liudytojai V. L. ir E. G. patvirtino aplinkybes, kad pareiškėjas palikimą po motinos mirties priėmė, faktiškai valdydamas paveldimą turtą.

Pareiškėjas priėmė palikėjos turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą ( CK 5.51 str.). Pareiškėjas po palikėjos mirties disponavo palikimu, kadangi gyveno paveldimo namo dalyje, mokėjo nustatytus mokesčius, rūpinosi kitu likusiu turtu. Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties gyveno nurodomam name.

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimais, santuokos liudijimu, palikėjos mirties liudijimu, nekilnojamojo turto registro duomenimis apie palikėjo turtą, mokėjimo kvitais.

Palikėjos Z. G. pavardė pasikeitė, sudarius santuoką, o iki santuokos jos pavardė buvo S..

Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 , 270 , 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., a.k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės Z. G. ( iki santuokos sudarymo 2004-08-10 – S.) , a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2007-03-26, priėmė jai priklausantį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Faktas nustatytinas dėl paveldėjimo teisinių santykių sukūrimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.