- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- 1-136-290/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00423-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Arvydas Gudas
- Kategorijos
- 1.2.17.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui, kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui, vertėjoms Jadvygai Gabertienei, Veronikai Rybalčenko,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. kovo 18 d. apie 20.00 val. lengvuoju automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), rankinėje gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 12125,25 Eurų bendrą vertę sudarančius grynuosius pinigus: 200 vnt. 50 eurų nominalo banknotų, 85 vnt. 20 eurų nominalo banknotų, 41 vnt. 10 eurų nominalo banknotų, 200000 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, 100000 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, 50000 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, 10000 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, 5000 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, 2 vnt. 1000 Baltarusijos rublių nominalo banknotų, 2 vnt. 500 Baltarusijos rublių nominalo banknotų, 100 Baltarusijos rublių nominalo banknotą, t.y. iš viso 12 110 eurų ir 368 100 Baltarusijos rublių, šių grynųjų pinigų nedeklaravo, nepateikė muitinės kontrolei ir tokiu būdu šios kontrolės išvengė, t.y. kad tokiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 str. 1 d., tačiau teisiamojo posėdžio metu šis kaltinimas nepasitvirtino.
Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. kovo 18 d. ryte kartu su A. V. iš (duomenys neskelbtini) važiavo į Minską, kur turguje norėjo apžiūrėti automobilį, tačiau tinkamo nerado, todėl A. V. patarė važiuoti į Lietuvą. Nusipirkęs automobilį Lietuvoje, būtų jį priregistravęs Lenkijoje, kur turi leidimą gyventi. Jis paskambino S. P., pasiūlė kartu važiuoti į Vilnių ir šis sutiko, kadangi ir jis sau taip pat norėjo pirkti automobilį. Grįžus iš Minsko namo, žmona davė jam dar 1500 eurų, nes nutarė pirkti geresnį automobilį, pinigus sudėjo kartu su tais, kuriuos vežėsi į Minską ir kartu su S. P., jo mėlynos spalvos automobiliu „VW Passat“, kuris registruotas jo vardu, išvažiavo į Lietuvą. S. P. vairavo. Kada pervažiavo sieną ir atvyko į Lietuvą, jų pinigai buvo sudėti atskirai. Nuvažiavo netoli nuo sienos, kad dar būtų interneto ryšys su Baltarusija, sustojo, kad susirastų telefonų numerius, kuriais turėjo susisiekti dėl automobilių apžiūros. Sustojus pasiėmė savo 7500 eurų, kurie buvo kupiūromis po 50 eurų, surišti gumele, po kuria pakištas popieriukas, kad nesuspaustų pinigų. S. P. klausė kur padėjo pinigus, o jam pasakius, kad rankinėje, S. P. pasiėmė savo pinigus, pasakė, kad sudės irgi į jo rankinę, kad būtų saugiau. Pinigus pats S. P. įdėjo į A4 formato popieriaus lapą, lyg dar įdėjo į paketą, ir įdėjo į jo rankinę. Žinojo, kad joje yra jo 7500 eurų, perrištų gumele ir S. P. 4500 eurų, kad viso rankinėje 12000 eurų. Pasakė S. P., kad atskirtų savo pinigus nuo jo. Įdėjęs pinigus, S. P. pastatė ją priekyje, tuo metu jie abu sėdėjo automobilyje, jis naršė internete, vėliau jam paskambino žmona ir pranešė apie susirgusį vaiką, dėl ko jis nusprendė, kad nevažiuos iki Vilniaus, o grįš namo, nes pergyveno dėl vaiko. Per muitinę iš Lietuvos į Baltarusiją važiavo žaliu kanalu, nes nevežė to, kas priklauso deklaruoti, ir jo, ir S. P. sumos neviršijo leistinos vežti sumos. Atvažiavus prie sienos S. P. paėmė dokumentus ir nunešė pateikti pasieniečiui, o po 2-3 minučių pamatė, kad pasienietis sulaikė S. P.. Atsidarė automobilio durelės, įsėdo pasienietis, pasiėmė iš jo rankų telefoną, nieko neaiškindamas pastatė automobilį į stovėjimo aikštelę ir liepė eiti į patalpą. Ten matė S. P.. Buvo paprašytas viską ištraukti iš kišenių. Sulaikymo priežasties niekas neaiškino, sakė, kad turi įsakymą juos sulaikyti ir kad atvyks tie, kurie davė įsakymą, o tada pakalbės ir paleis. Nuvedė jį į atskirą patalpą, o S. P. liko ten. Atvykus kitiems pasieniečiams, jie sulaikymo priežasties nepasakė, spontaniškai uždėjo antrankius ir nuvedė į automobilį. S. P. paklausė kur jį veža, tačiau jam tik atsakė, kad nuveš, o kitą dieną paleis. S. P. kalbėjo su pareigūnais, kurie atvažiavo jo paimti, sakė, kad paėmė telefoną ir rankinę, kurioje yra jo pinigai. Du iš trijų pareigūnų pasakė, kad nesupranta rusiškai. Vienintelis, kuris kalbėjo rusiškai, pasakė, kad kitą dieną paleis ir viską atiduos, į S. P. prašymą atiduoti jo pinigus neatsakė. Pareigūnų automobilyje, kuomet buvo vežamas jis nurodė, kad jo rankinėje yra ir jo, ir S. P. pinigai, pasakė kaip jie yra sudėti, tačiau vienintelis pareigūnas, kuris suprato rusiškai ir su juo bendravo, pasakė, kad kitą dieną jis važiuos namo. Atvažiavus į punktą, pareigūnai atliko jo kratą. Jį apklausinėjo, klausė kiek turi pinigų, sakė, kad jo 7500 eurų, klausė ar žino kiek turėjo S. P. pinigų, atsakė, kad žino, o kadangi du pasieniečiai sakė nesuprantantys rusiškai, tas sumas užrašė ant lapuko – kiek jo ir kiek S. P.. Iki to laiko jokių skaičių ant lapuko nebuvo. Skaičiai buvo užrašyti pas pasieniečius kabinete, jiems dalyvaujant, prie jo niekas nieko nefotografavo. Popierinis maišas buvo S. P.. Jo paties pinigai buvo atskirai, baltu popieriumi perrišti, o visi pinigai buvo tame maišelyje. Kratos metu paimti 2 telefonai, rankinė su pinigais, kurie buvo automobilyje. Rankinėje dar buvo piniginė, kurioje buvo Baltarusijos rublių, smulkūs eurai, apie 120 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įverinęs visus įrodymus ir bylos aplinkybes pripažysta, kad A. R. veiksmai, susiję su kaltinime nurodomų pinigų nedeklaravimu, negali būti vertinami kaip nusikalstami, todėl jis išteisintinas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja T. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Ji patvirtino, kad vyras prieš išvažiuodamas į Vilnių apžiūrėti automobilių turėjo 7500 eurų. Iš šeimos biudžeto pradžiai pasiėmė 6000 eurų, o kada grįžo namo iš Minsko, pasiėmė dar 1500 eurų. Vyras žinojo, kad S. P. taip pat nori pirkti automobilį, todėl važiavo kartu, jie išvažiavo antroje dienos pusėje, vyko pernakvoti į Vilnių, kad ryte apžiūrėti automobilį. Jiems išvykus apsirgo vaikas, todėl ji pasiskambino vyrui ir pasakė jam apie tai, o jis nusprendė grįžti namo. Vyras pasakė, kad jau yra prie sienos, tačiau pokalbis nutrūko, o jis negrįžo. Vyrą pamatė tik po kelių savaičių, grįžęs pasakė, kad kirtus sieną S. P. įdėjo savo 4500 eurų į jo rankinę, kad jų pinigai buvo sudėti kartu, todėl kilo problemos, nors jie iš anksto pranešė, jog rankinėje jų abiejų pinigai. Namuose jų pinigų dalis buvo po 50 eurų kupiūromis, juos kruopščiai prieš tai perskaičiavo, surišo guma, kad nepasimestų užkišo lapuką tarp pinigų ir gumytės.
Liudytojas A. V. parodė, kad 2016 m. kovo 17 d. susiskambino su A. R., kuriam pasakė, kad ruošiasi važiuoti į Minsko automobilių turgų pasiimti užsakytų detalių, pasiūlė jam važiuoti kartu, šis sutiko, nes norėjo pirkti automobilį. Kitą rytą užsuko pas A. R., jį pasiėmė ir kartu važiavo Minską. Pakeliui kalbėjo apie tai, kokio automobilio jis nori, už kokią ruošiasi sumą pirkti. Atvykus jis pasiėmė savo užsakytas dalis, turguje prabuvo iki 12 valandos, bet automobilio, kurio norėjo A. R. nebuvo, todėl pasiūlė važiuoti į Lietuvą. Po 12 val. grįžo į (duomenys neskelbtini), grįžtant A. R. susiskambino su žmona, kuriai sakė, jog neilgai pabus namuose ir su draugu S. P. važiuos į Lietuvą. Žmonos paprašė, kad ji paruoštu dar 1500 eurų. Važiuojant telefonu kalbėjo ir su S. P. apie kelionę į Lietuvą pirkti automobilio. Jiems grįžus, jis užėjo dar pas A. R., kurio žmona išvirė kavos. A. R. pradėjo ruoštis, jo žmona atnešė dar pinigų ir prie jo perskaičiavo, kupiūros buvo po 50 eurų. Kai vyko į Minską, žinojo, jog A. R. su savimi turėjo 6000 eurų, o kai grįžo, žmona jam davė dar 1500 eurų. Tada dar atvažiavo S. P. su draugu, jie taip pat užėjo, bet pabuvo trumpai. Jis su S. P. išėjo į gatvę parūkyti, kalbėjo apie tai, kokio automobilio jis nori, ir šis pasakė, kad iki 4500 eurų, nes daugiau pinigų neturi. Išėjo A. R. ir tada jie su S. P. vairuojamu automobiliu išvažiavo sienos link. Kitą dieną dėl įdomumo nusprendė paskambinti A. R., paklausti, ar nusipirko, tačiau jo telefonas buvo išjungtas, o paskambinus jo žmonai, ši pasakė, kad vyrui nutiko kažkokia nelaimė. Su A. R. susitiko tik vėliau ir šis paaiškino, kad grįžtant namo iš jų pareigūnai paėmė jų pinigus. Suprato, kad suma viršijo leistiną, kad reikėjo deklaruoti.
Liudytojas S. Z. parodė, kad apie įvykį žino iš draugo S. P. pasakojimo. S. P. susiruošė su A. R. važiuoti į Lietuvą, į turgų pirkti automobilių. Važiavo S. P. automobiliu „VW Passat“, jis ir vairavo. S. P. turėjo 4500 eurų, o A. R. – 7500 eurų. Matė, kaip S. P. perskaičiavo savo 4500 eurų, matė kupiūras po 10, 20, 50 eurų. S. P. jam pasakė, kad A. R. turėjo 7500 eurų. Lietuvoj jie automobilio nenusipirko, grįždami sudėjo pinigus į vieną rankinę. Kai grįžo iš Lietuvos susitiko su S. P., kuris sakė, kad nenupirko automobilio, kad kažkas nesigavo, kad juos sulaikė, A. R. sulaikė, paėmė telefoną ir pinigus, sakė, jog kitą dieną grąžins.
Liudytojas S. P. parodė, kad jo automobiliu su kaltinamuoju 2016 m. kovą vyko į Vilnių pirkti automobilių. Jis pasiėmė A. R. iš namų ir kartu išvažiavo. Visą laiką prie vairo sėdėjo jis. Su savimi turėjo piniginę, ir atskirai turėjo 4500 eurų kupiūromis po 10, 20, 50 eurų, skirtų automobiliui pirkti, o A. R. – 7500 eurų. Pravažiuojant sieną, pinigai buvo atskirai, jo 4500 eurų buvo surišti gumyte, gulėjo atskirai, padėti atvirai mašinoje, nišoje. Pravažiavus sieną, kokius 400 metrų už užtvaro, sustojo panaršyti internete, o jis nusprendė padėti pinigus kartu į rankinę, kad būtų saugiau, kadangi svetima šalis. Jo automobilio numeriai Baltarusiški. Pinigus jis padėjo į A. R. rankinę, kuri gulėjo prie A. R. kojų. Pažiūrėję internete turėjo važiuoti toliau, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), buvo ten degalinėje, tačiau iš degalinės pasuko atgal, kadangi paskambino A. R. žmona ir pranešė, kad susirgo jų vaikas. Kurį laiką jis dar galvojo kaip pasielgti ir nusprendė grįžti namo. Kertant sieną Lietuvos teritorijoje pasieniečiai jų paprašė eiti kartu su jais. Į jo klausimą kodėl juos veda, pasieniečiai atsakė, kad nežino, sakė, jog atvyks tuoj pareigūnai ir pasikalbės. Vėliau jam pasakė, jog jis nereikalingas ir gali važiuoti toliau, tačiau jis nusprendė palaukti. Atvykus pareigūnams, jie sulaikė A. R. ir paėmė daiktus iš automobilio, tame tarpe ir rankinę, kurioje buvo sudėti jų abiejų pinigai ir jo telefonas. Jis dar klausė, ar gali paimti savo telefoną ir pinigus, bet jam atsakė, kad atsiimt galės rytoj. Pareigūnams nuo pat pradžių sakė, kad rankinėje yra ir jo telefonas bei pinigai, kalbėjo su tuo pareigūnu, kuris mokėjo rusiškai, mano, jog pareigūnas, su kuriuo jis šnekėjo, suprato ką jis kalba. Vėliau nusprendė važiuoti namo, pranešė A. R. žmonai kas įvyko. Telefoną jam grąžino gal tik po mėnesio, o pinigų dar ne, todėl prašo juos grąžinti. Iš kur atsirado lapelis su skaičiais 4500 ir 7500 jis nežino, jo nematė, pats nerašė, o A. R. rašančio irgi nematė.
Vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, pagarsinama dalis ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo S. P. parodymų apie tai, kad A. R. pinigai buvo įdėti A4 formato baltame popieriuje, o vėliau visus pinigus įdėjo į plastikinį maišelį, ir tada su tuo maišeliu įdėjo į A. R. rankinę (t. 2, b. l. 3-4). Liudytojas S. P. teisiamojo posėdžio metu savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, parodė, kad sustojus pasiėmė pinigus ir įdėjo juos į A4 formato popierių, padėjo į rankinę.
Liudytojas E. M. parodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT), (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriuje, jaunesniojo specialisto pareigose, (duomenys neskelbtini) užkardoje. 2016-03-18 budėjimas prasidėjo 20 val. ir jam atėjus į darbą pamainos vyresnysis nurodė, kad jei važiuos tam tikras automobilis nurodant jo numerius, apie tai reik informuoti kriminalinės žvalgybos darbuotoją. Koks tuo automobiliu važiuojančių asmenų sulaikymo tikslas ir kas galėtų būti neteisėto, kad reik sulaikyti – nebuvo nurodyta. Atvykus nurodytam automobiliui, paėmė juo važiavusių asmenų pasus, paskambino žvalgybos darbuotojui, kuris nurodė asmenis sulaikyti, o kitus nurodymus duos vėliau. Vėliau pasakė kokį konkretų asmenų sulaikyti. Tikrinimo punkte jie žmones gali užlaikyti iki 4 val. aplinkybių išsiaiškinimui. Laiko limito neviršijo, nes žinojo, kad to asmens turi atvažiuoti pasiimti, ir už geros valandos atvyko pareigūnai, laikai turi būti surašyti protokole. Dokumentus tikrino jaunesnysis specialistas A. M.. Pirmiausia pas save į patalpas atsivedė vairuotoją, S. S. automobilį pastatė į aikštelę ir atvedė automobilyje sėdėjusį keleivį. Tiek A. M., tiek S. S. rusiškai mokėjo, problemų susikalbėti jiems nebuvo. Buvo nurodymas gautas paimti iš to asmens visus daiktus, kokius jis turi su savimi. Asmenis sulaikė važiuojančius iš Lietuvos, jų įvažiuojant į Lietuvą neteko matyti, jie įvažiavo į Lietuvą ne jų pamainai dirbant. Paėmęs vairuotojo daiktus paklausė, ar yra vertingų daiktų, turėjo rankose juodą rankinę, vairuotojas pasakė, kad nėra vertingų daiktų, todėl padėjo rankinę ant stalo, jokių pinigų ar maišiuko nematė, matė tik juodos spalvos rankinuką, kurį pats vairuotojas išėmė iš automobilio ir jam padavė, nematė iš kurios vietos ėmė. Kalbėjo su asmenimis rusiškai, laisvai susikalbėjo, suprato ką jie kalba, o jie suprato ką kalba jis. S. S. apžiūrėjo automobilį, o jis pats automobilyje jokių daiktų neieškojo. Apie tai, kad surasti pinigai pas tuos du asmenis, kurie važiavo automobiliu, sužinojo tik po trijų parų. S. P. kažką pasakė, kad „ten pinigai ir telefonas“, ir pokalbis jų buvo baigtas, kažką sakė, kad mygtukinis telefonas jo, tada jis atsisėdo į mašiną ir išvyko. Toks vaizdas susidarė, kad S. P. sau garsiai pagalvojo apie tai, kad jo telefonas ir pinigai, nes A. R. sėdėjo mašinoje už kelių šimtų metrų, o jo paklausus apie tai, kokie pinigai, jis atsakė, kad „ne, nieko“. S. P. paleistas nieko nesakė, kad atiduoti pinigus, kad jie jo. Jis tik pasakė, kad jo senas telefonas, apie jokius pinigus daugiau kalbos nebuvo. Pats jokių pinigų pas juo nematė, netikrino, asmens kratų ar daiktų kratų nedarė, rankinuko nežiūrėjo, ne jis rašė sulaikymo protokolą.
Vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, pagarsinami ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. M. parodymai, kad jis dirba VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriuje. Jo darbo vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) užkardoje. 2016-03-18 nuo 20.00 val. dirbo (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, posto pamainos vyresniojo pareigose. Atvykus į darbą sužinojo, kad žodžiu gauta informacija iš Lazdijų rinktinės pareigūnų, kad iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką gali vykti du (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai – A. R. ir S. P.. Apie 20.40 val. iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, lengvuoju automobiliu „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko minėti Baltarusijos piliečiai. Jų dokumentus tikrino A. M.. Pasienio tikrinimo metu, minėtų piliečių dokumentai buvo tvarkingi. Po patikrinimo vairuotoją jis atsivedė į tarnybines patalpas, o vyr. pasienietis S. S. sėdo už automobilio vairo ir pastatė automobilį šalia esančioje aikštelėje. Pastatęs automobilį, į tarnybines patalpas atvedė automobilyje sėdėjusį keleivį – A. R.. Jis susisiekė su Lazdijų rinktinės pareigūnais, kurie nurodė, kad „VW Passat“ vairuotojui S. P. galima vykti toliau, o A. R. reikia sulaikyti. Tada jis paklausė, ar yra kokių nors A. R. daiktų. A. R. atsakė, kad su savimi turi mobilaus ryšio telefoną, o automobilyje liko jo rankinė. Jis su vairuotoju nuėjo iki automobilio. S. P. paėmė priekyje, keleivio pusėje, ant grindų stovėjusią A. R. juodos spalvos rankinę. S. P. klausė, ar rankinėje yra vertingų daiktų ar jo paties daiktų, dar liepė pasižiūrėti, kas yra jos viduje, S. P. atidarė rankinę, pasižiūrėjo ir atsakė, kad nei vertingų, nei jo daiktų nėra. Automobilyje, ant galinės sėdynes dar matė stovintį didelį kelioninį krepšį. S. S. apžiūrėjęs automobilį pamatė tarp priekinių sėdynių, atviroje daiktadėžėje, gulintį mobilaus ryšio telefoną, telefono modelio neatsimena, pamena, kad jis buvo senas, su mygtukais. Jis paėmė telefoną ir S. P. paklausė kieno šis telefonas, šis atsakė, kad jo. Tada grįžo į tarnybines patalpas. Pas A. R. taip pat paklausė ar rankinėje yra vertingų daiktų, šis atsakė, kad nieko vertingo neturi. Apie pinigus nieko neužsiminė. Kas rankinės viduje jis nežiūrėjo. Visus daiktus (du mobilaus ryšio telefonus ir juodos spalvos rankinę) sudėjo tarnybinėse patalpose ant stalo. Po maždaug valandos laiko atvažiavo Lazdijų rinktinės pareigūnai, kurie perėmė sulaikytąjį A. R. ir daiktus: du mobilaus ryšio telefonus ir juodos spalvos rankinę. Perėmę A. R., Lazdijų rinktinės pareigūnai jį išsivežė, o „VW Passat“ vairuotojui buvo leista vykti toliau. Išvažiuojant Lazdijų rinktinės pasieniečiams ir išsivežant A. R., S. P. pasakė: „Telefonas... Pinigai.“. Perklausė, kokie pinigai, tada S. P. truputį susimėtė ir atsakė „Ne, ne, nieko.“, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Abu piliečiai jau buvo perėję muitinės patikrinimą, tačiau turėtų pinigų nebuvo deklaravę, nes jie važiavo vadinamu „žaliuoju kanalu“, kur vykstama be deklaruoti privalomų daiktų (t. 2, b. l. 13-15). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino.
Liudytojas A. M. parodė, kad dirba VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriuje, jaunesniojo specialisto pareigose (duomenys neskelbtini) užkardoje. 2016-03-18 20 val. pradėjęs budėjimą E. M. buvo informuotas, kad gali vykti toks asmuo, kurio vardo ir pavardės nenurodė, nurodė transporto priemonės valstybinį numerį. Transporto priemonė turėjo vykti iš Lietuvos. Sulaikymo tikslo ar pagrindo nežinojo, liepė jam informuoti, kai atvyks ta transporto priemonė. Būdamas darbo vietoje pastebėjo, kad atvyko nurodytas automobilis, iš karto paėmė patikrinimui dokumentus ir informavo laisvą pareigūną, kad šis informuotų pamainos vyresnįjį. Prie automobilio priėjo vienas, abiejų – keleivio ir vairuotojo paėmė asmens dokumentus, pasą ir automobilio dokumentą. Informavo pamainos vyresnįjį E. M., kuris atėjo į darbo vietą ir jam tada atidavė dokumentus. Pats nei automobilio, nei asmenų neapžiūrėjo, su pačiais asmenimis apie nieką nekalbėjo, tuo viskas ir baigėsi. Asmenys važiavo Žaliuoju kanalu, kuriuo gali važiuoti tie, kurie nesiveža didelės pinigų sumos ir daiktų. Pagal taisykles galima veržtis 10 000 eurų vienam asmeniui. Kokių daiktų pas juos buvo rasta, apie tai nieko nežino. Kuris iš asmenų buvo sulaikytas ir ar buvo pareikšti įtarimai – nežino, nes ėjo toliau dirbti.
Liudytojas S. S. parodė, kad dirba VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriuje, vyresniuoju pasieniečiu, (duomenys neskelbtini) užkardoje. 2016-03-18 20 val. pradėjo pamainą, tikrino iš Lietuvos išvažiuojančias mašinas. Pamainos vyresnysis buvo E. M.. Tiksliai nepamena, bet lyg buvo nurodytas automobilio numeris ir asmenų pavardės ir duotas nurodymas, kad jei jie vyks – informuoti vyresnįjį E. M. ir automobilio neišleisti. Kodėl tą turėjo daryti – nebuvo informuoti. Tuo metu dirbo krovininių automobilių išvažiavime ir jam paskambino kolega A. M., kuris pasakė, jog atvyko minėtas automobilis ir paprašė informuoti pamainos vyresnįjį, tuomet kartu nuėjo prie automobilio. Pamainos vyresnysis E. M. išsilaipino vairuotoją ir nusivedė pas save į patalpas. Pats sėdo į vairuotojo vietą ir patraukė mašiną į stovėjimo aikštelę, išlaipino keleivį ir nusivedė pas vyresnįjį E. M. į patalpas. Nepamena, kurioje vietoje buvo kaltinamasis – ar keleivio ar vairuotojo pusėje. Antrą kartą prie automobilio grįžo su vairuotoju, nes pamainos vyresnysis liepė paimti keleivio daiktus iš mašinos. Vairuotojas paėmė juodą rankinę, kuri buvo prie priekinės keleivio pusės sėdynės ant kilimėlio, kitus keleivio daiktus ir padavė jam, jis leido vairuotojui pačiam paimti, kad atsirinktų kurie jo daiktai, o kurie keleivio. Apžiūrėjo, ar neliko daugiau daiktų ir dar rado telefoną, kurį atnešė. Kieno telefonas nenustatinėjo, telefono modelio neatsimena, tai buvo neišmanus senas telefonas. Telefoną padavė pamainos vyresniajam. Pačių daiktų ir kas jų viduje neapžiūrinėjo. Vairuotojas padavė keleivio rankinę pamainos vyresniajam, bet šis liepė pasižiūrėti vairuotojui, ar nėra vertingų daiktų, jis apžiūrėjo ir pasakė, kad nieko vertingo joje nėra. Pats nekreipė dėmesio ar vairuotojas tikrai žiūrėjo, ar tik imitavo, kadangi jis pats tik stebėjo, kad asmeniui nekiltų noras pabėgti. Vairuotojas neminėjo, kad pas keleivį gali būti jo daiktų. Su vairuotoju iš vis nekalbėjo, nieko neklausinėjo. Apie pinigus jokios kalbos nebuvo. Bendravo minimaliai rusų kalba, šią kalba moka, būtų supratęs jei būtų kažkokių pasakymų apie pinigus. Atliekant asmenų asmens kratas nedalyvavo. Nematė, kad pas juos buvo aptikti pinigai. Apie tai, kad aptikta didesnė suma pinigų nei galima vežtis, nežinojo.
Liudytojas I. G. parodė, kad dirba VSAT Lazdijų rinktinėje Sargybų skyriuje, kuris dabar priklauso (duomenys neskelbtini) rinktinei. 2016-03-18 vakare iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) punktą ir atlikti veiksmus – paimti asmenį ir atgabenti į jų skyrių. Į (duomenys neskelbtini) punktą vyko trise – jis, R. L. ir R. Ž.. Jis buvo sargybos vyresnysis. Jiems atvykus į (duomenys neskelbtini) punktą, buvo sulaikyti du asmenys. Ten matė kaltinamąjį. Kuo asmuo įtariamas – tokios informacijos neturėjo, žinojo, kad asmuo susijęs su kontrabanda, tačiau konkrečiai nieko nežinojo, jam nebuvo sakyta, kad neprasitartų ir, kad asmuo nesugalvotų, nepasiteisintų, negalvotų paaiškinimo, o spontaniškai atsakytų į klausimus. Nei su vienu asmeniui iš sulaikytų tuo metu nekalbėjo, neatliko jų apžiūros, galvojo, kad jie buvo pas pareigūnus, todėl kratą jau padarė. Nepamena kokius daiktus perdavė jiems pareigūnai. Čia pirmas toks atvejis, kuris jam pasitaikė, kad pirma žmogus sulaikomas, o tik paskui randami daiktai, kurių negalima vežtis per sieną. Atvykęs suprato, kad sulaikytas asmuo turi tik rankinuką, o daugiau jis nieko neturėjo. Kaip tas rankinukas atrodė nelabai pamena, rankinuko turinio neapžiūrinėjo. A. R. kalbėjo rusiškai, jie susikalbėjo, vienas kitą gerai suprato. Kad A. R. kažką rašytų – nepamena, turėjo tikrai pasirašyti ant asmens kratos protokolo. Kad A. R. nekalbėtų, o užrašytų pinigų sumą ant lapelio – to nepamena. Negali atsakyti, ar pasakė konkrečią pinigų sumą, kadangi pirmiau kalbėjo jis su kitais dviem pareigūnais, kurie darė kratą ir tik paskui su juo. Jis dalyvavo atliekant kratą, kolegos darė kratą, o jis toje patalpoje rašė sulaikymo protokolą. Regis, kad kai buvo surasti pinigai, A. R. pasakė, kad ne visi pinigai yra jo. Gali būti, kad kai pradėti skaičiuoti pinigai buvo, A. R. parašė kokia suma jo, o kokia draugo, tiksliai neatsimena, kategoriškai paneigti negali. Sulaikymo protokolą rašė jis, viską teisingai užpildė, tik negali atsakyti, ar nurodytas tikslus laikas, gali būti, kad suklysta valanda, kadangi 20 val. asmens dar nebuvo parsivežęs, tai netyčinė klaida. Visus asmens kratos protokole nurodytus daiktus paėmė iš rankinuko, kurį (duomenys neskelbtini) poste jam perdavė pareigūnai, kas perdavė telefonus neatsimena, gali būti, kad pareigūnai. Telefonus ne pas A. R. rado. Nurodė, kad visi daiktai rasti pas A. R. dėl to, kad viską rado rankinėje, o joje negalėjo būti kažkieno kito daiktai. Viską surašė protokole, davė pasirašyti A. R. ir jis pasirašė. Telefonai tikrai nebuvo rankinėje, gali būti, kad juos įdavė jam į rankas pareigūnai. Kiti daiktai nežino, ar kišenėje buvo ar rankinėje. Rankinėje buvo piniginė, kurioje buvo A. R. leidimas gyventi Lenkijoje, vizitinės kortelės. Negali taip būti, kad buvo duotas lapelis asmeniui, ant kurio jis kažką užrašė, o vėliau buvo įformintas, kaip rastas kratos ar apžiūros metu. Darant asmens kratą, toks lapas su skaičiais nebuvo įrašytas, jei parašyta, kad rastas piniginėje – taip ir buvo. Iš kur buvo išimti pinigai – nematė, popieriaus lapelis, skiautė – negali atsakyti. Su kokiu tušinuku rašė A. R. pasiaiškinimą negali atsakyti. Jei lapelis būtų rastas asmens kratos metu – būtų jį įrašęs į asmens kratos protokolą, kodėl jis neįrašytas – atsakyti negali, nežino, iš kur tie lapeliai atsirado, gal galėjo praleisti.
Vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, pagarsinami ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo I. G. parodymai, kad jis dirbo VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje Sargybų skyriuje. 2016-03-18 21.00 val. atvykus į naktinę pamainą iš Specialiosios paskirties užkardos vado gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) PKP, kur yra sulaikytas asmuo Lazdijų rinktinėje atliekamame ikiteisminiame tyrime. Kartu su R. L. ir R. Ž. nuvykus į (duomenys neskelbtini) PKP, (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnai jiems perdavė sulaikytą asmenį – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. R.. Kai jie atvyko, A. R. buvo (duomenys neskelbtini) PKP administracinėse patalpose. Kartu su šiuo asmeniu (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnai jiems perdavė ir jo daiktus, t.y. juodos spalvos odinę rankinę ir du telefonus, vieną naujesnį, o kitą seną „N“. Tuo metu rankinės turinio jie netikrino. Apie tai, kad A. R. turi didelę sumą pinigų jiems nesakė nei (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnai, nei pats A. R.. Išeinant iš (duomenys neskelbtini) PKP administracinių patalpų A. R. paklausė, ar ilgai jis bus sulaikytas, kadangi jam reikalingi specialūs vaistai nuo astmos, jeigu tiksliai prisimena ligos pavadinimą. Jie išsiaiškino, kad areštinė turės jam reikalingų vaistų, daugiau A. R. nieko neklausinėjo. Išvedant A. R. prie administracinių patalpų sutiko, kiek suprato, automobilio, kuriuo vyko A. R. vairuotoją, jo vardo ir pavardės nežino. A. R. jo paprašė paskambinti kažkam ir pranešti apie jo sulaikymą, tada tas vairuotojas kreipėsi į juos klausdamas ką pasakyti šeimai, ar ilgai A. R. bus sulaikytas. Jis pasakė, kad yra tik konvojaus pareigūnas ir kad viską A. R. paaiškins tyrėjas, kai jie A. R. pristatys į Lazdijų rinktinę. Vairuotojas jo neklausė apie jokius pinigus, kad pas A. R. yra jo pinigų neminėjo. Kai jie pasiėmė A. R. iš (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) PKP ir jau ruošėsi išvykti, kartu su A. R. vykęs (duomenys neskelbtini) pilietis, automobilio, kuriuo vyko A. R. vairuotojas, prašė grąžinti telefoną „N“, tai senas, aptrintas telefonas, sakė, kad tai jo telefonas. Perėmus iš (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnų A. R. jį pristatė į Lazdijų rinktinės SPU patalpas. Jis surašė sulaikymo dokumentus. Tada paprašė kolegos R. L. jam padėti – padaryti A. R. asmens kratą. Jis pradėjo rašyti A. R. asmens kratos protokolą. Administracinėse patalpose buvo jis, sulaikytasis A. R. ir R. L. bei R. Ž., A. R. rankinė, kurią jiems perdavė (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnai, stovėjo ant stalo. Pradėjus daryti A. R. asmens kratą, kažkuris iš kolegų pasakė, kad yra didelė pinigų suma. Atsisukęs jis pamatė, kad R. L. vienoje rankoje laiko rankinę, o kitoje pinigus, atrodo, du pundelius, kurie perrišti gumelėmis. Prie vieno pundelio, negali pasakyti prie kurio, buvo pridėtas nedidelis lapelis su užrašytais kažkokiais skaičiais, tiksliai nepamena kokiais, buvo kažkiek nulių, lapelis visai nedidelis, tikrai mažesnis nei A4, ar A5 formato lapas. Prisimena, kad iki to momento, kol nebuvo pradėta daryti asmens krata A. R. apie pinigus nieko nesakė, t.y. nesakė, kad jis su savimi turi didelę sumą pinigų, kurią turėjo vykdamas per valstybės sieną. Kai jau buvo surasti pinigai, jis paklausė pas A. R. kieno šie pinigai. A. R. atsakė, kad pinigai yra jo, paklausus, kiek pinigų, jis atsakė, kad apie 12000 eurų. Jis nepamena, kad tuo momentu A. R. būtų minėjęs, kad pinigai ar dalis pinigų yra draugo, negali šito pasakyti. Tada jis pasakė kolegoms, kad suskaičiuotų pinigus. Suskaičiavus paaiškėjo, kad tuose dviejuose pundeliuose yra 12000 eurų, t.y. lygiai tiek, kiek sakė pats A. R.. Nepamena kiek kuriam pundely. Matė, kad buvo baltas plastikinis maišelis, mano, kad pinigai buvo įdėti į tą maišelį, kadangi maišelis buvo tinkamo dydžio pinigams sudėti, tai sumai pinigų sudėti. Kai jis atsisuko, pamatė tą maišelį ant stalo šalia juodos spalvos A. R. rankinės, o pinigus R. L. jau laikė rankose. Pas A. R. piniginėje kolegos rado dar 110 eurų ir 368 100 Baltarusijos rublių. Jis neprisimena, ar klausė A. R., kodėl jis nedeklaravo pinigų vykdamas per valstybės sieną. Jis pabaigė rašyti asmens kratos protokolą, į kurį įrašė ir pinigus, kurie buvo rasti A. R. asmens kratos metu jo rankinėje. A. R. pasakojo, kad jis buvo atvažiavęs į Lietuvą pirkti automobilio, kam jis turėjo pirkti automobilį, negali pasakyti, ar jis sakė kur važiavo automobilio pirkti taip pat nepamena. Kažkokia kalba apie tai, kad dalis iš A. R. paimtų pinigų yra ne jo, buvo, bet tiksliai nepamena. Nepamena, ar tai jis sužinojo iš R. L. ar R. Ž., ar sakė pats A. R.. Tai tiksliau galėtų pasakyti R. L. arba R. Ž., kadangi jie daugiau bendravo su A. R., nes jis rašė protokolą (t. 2, b.l. 29-31). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino.
Liudytojas R. L. parodė, kad dirba VSAT Lazdijų rinktinėje Sargybų skyriuje. 2016-03-18 teko važiuoti į (duomenys neskelbtini) PKP paimti sulaikytą asmenį. Tuo metu vairavo automobilį. Sulaikyti buvo du asmenys, o atsivežė vieną asmenį. Pamainos vyresnysis jo daiktus paėmė iš (duomenys neskelbtini) PKP. Grįžus ir darant kratą, rankinuke buvo rasti pinigai, bet sumos neatsimena. Be pinigų buvo rasti asmens asmeniniai daiktai, bet jie neįstrigo. Konkrečiai kokius daiktus rado pas asmenį negali pasakyti. Jis su kolega R. Ž. atliko asmens kratą, o protokolą rašė sargybos vyresnysis I. G.. Gali būti, kad kolega R. Ž. buvo įformintas kaip vertėjas, nes jis pats minimaliai rusų kalbą suprato. Buvo apžiūrėtas telefonas, pinigai ir rankinukas, o daugiau daiktų – pasas, darbo knygelė, vairuotojo pažymėjimas, rudos spalvos peilis, rudos spalvos odinė piniginė su vizitinėmis kortelėmis, raktai su pakabuku – kur jie buvo rasti nepamena, arba rankinėje, arba kišenėse, o kur buvo telefonas, SIM kortelės, taip pat nepamena. Baltarusijos rubliai ir keli eurai buvo rasti piniginėje, o kiti pinigai buvo rasti plastikiniame maišelyje. Asmens kratos protokolą jis pasirašė. Šalia pinigų kad būtų kažkoks lapukas su skaičiais, ar iš vis kad būtų toks lapukas – nepamena. Nepamena kaip vyko daiktų fiksavimas protokoluose. Galėjo būti kad įvardijo daiktą, o kitas asmuo fiksavo protokole jį, galėjo būti kad ir nešė tą daiktą parodyti ir tik tada jis buvo užfiksuotas protokole. Ar visus daiktus rastus rankinėje ir piniginėje surašė – negali atsakyti, nes ne jis pats rašė. Jokių rastų lapelių nepamena. Pinigus skaičiavo kelis kartus. Nepamena, ar A. R. kažką rašė, jokių lapelių nepamena. Rusų kalbą supranta minimaliai, nesuprato ką sakė vairuotojas, kai buvo išvežamas A. R.. Nesuprato ką jam sakė A. R., nežino ar sakė, kad ne visa pinigų suma jo. Nepamena, kad A. R. būtų rašęs, jog 7500 eurų priklauso jam, o 4500 draugui. Asmens kratos protokolą pasirašė jis, protokole surašyti visi daiktai, kurie buvo rasti. Asmenys minėjo, kad vyko pirkti automobilio. Dalis A. R. daiktų jiems buvo perduota pareigūnų (duomenys neskelbtini) rinkinėje, tame tarpe du telefonai. Asmens kratos protokole nurodė, kad pas A. R. rasti telefonai dėl to, kad tai buvo jo daiktai. Visi daiktai buvo laikomi A. R., kadangi antrojo asmens jie nesivežė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.
Vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, pagarsinami ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo R. L. parodymai, kad jis dirbo VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje Sargybų skyriuje 2016-03-18 gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) PKP, kur yra sulaikytas asmuo Lazdijų rinktinėje atliekamame ikiteisminiame tyrime. Nuvykus (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnai jiems perdavė sulaikytą asmenį – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. R.. Kai jie atvyko, A. R. buvo (duomenys neskelbtini) PKP administracinėse patalpose. Sargybos vyresnysis I. G. perėmė nurodytą asmenį ir jo daiktus, jis matė juodos spalvos rankinę ar buvo kokių daiktų daugiau nepamena, kad I. G. tuo metu tikrintų rankinę, jis nematė. Apie tai, kad A. R. turi didelę sumą pinigų jiems nesakė nei (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnai, nei pats A. R., bent jis to negirdėjo. Mano, jeigu būtų dar (duomenys neskelbtini) PKP paaiškėję, kad pas A. R. yra pinigų suma didesnė nei galima nedeklaruotą gabenti per valstybės sieną, būtų apie tai pasakę pareigūnai, mano, nei jie, nei (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnai nebūtų norėję persiimti tokią sumą pinigų jų bent jau neperskaičiavę. A. R. daugiau kalbėjosi su I. G., todėl jis ne viską girdėjo ką jie kalbėjo. Išvedant A. R. prie administracinių patalpų sutiko, kiek suprato, automobilio, kuriuo vyko A. R. vairuotoją, jo vardo ir pavardės nežino. Vairuotojas kažką kalbėjo, bet jis negirdėjo ką, kadangi jis vairavo tarnybinį automobilį, įsisodino A. R. į automobilį ir laukė sargybos vyresniojo jau automobilyje. Perėmus iš (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnų A. R., jį pristatė į Lazdijų rinktinės SPU patalpas. I. G. rengė A. R. sulaikymo dokumentus. Jam nurodė I. G. padaryti A. R. asmens kratą. Administracinėse patalpose buvo jis, sulaikytasis A. R. ir I. G. bei R. Ž., A. R. rankinė, kurią perdavė (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnai, stovėjo ant stalo. Jis pradėjo daryti A. R. asmens kratą. Atidaręs A. R. juodos spalvos rankinę, pamatė, kad joje yra baltos spalvos plastikinis maišelis. Išėmė iš rankinės maišelį ir pamatė, kad jame yra du pundeliai pinigų, kurie perrišti gumelėmis. Tada pasakė, kad yra daug pinigų. I. G. liepė suskaičiuoti pinigus. Viename pundelyje buvo kupiūromis po 50 eurų, o kitoje įvairiomis kupiūromis eurai. Iki to momento, kol nebuvo pradėta daryti asmens krata, A. R. apie pinigus nieko nesakė, t.y. nesakė, kad jis su savimi turi didelę sumą pinigų. Kai jau buvo surasti pinigai, tada A. R. sakė, kad ne visi pinigai jo, dalis yra jo, o dalis draugo, su kuriuo važiavo. Su A. R. kalbėjo I. G., todėl visko tiksliai neprisimena ką A. R. sakė. Negali pasakyti, ar A. R. nurodė bendrą pinigų sumą, ar po kiek pinigų yra kiekviename paketėlyje. Suskaičiavus tame maišelyje rastus pinigus viso rado 12000 eurų, kiek kuriame paketėlyje, nepamena, bet ne po lygiai. Perskaičiavęs pinigus, juos surišo tomis pačiomis gumelėmis, kuriomis jie ir buvo surišti ir įdėjo į tą patį maišelį, kurį įdėjo į juodą A. R. rankinę. Ar buvo tame maišelyje koks lapelis su užrašais, nepamena. Patikrinus A. R. piniginę, joje rado dar 110 eurų ir virš 300 000 Baltarusijos rublių, sumos tiksliai nepamena. Jis neklausė A. R., kodėl šis nedeklaravo pinigų vykdamas per valstybės sieną, ar tą darė kolegos, negali atsakyti. A. R. turėjo du telefonus – vienas naujesnis, kitas senas. A. R. sakė, kad tas senas telefonas yra ne jo, jeigu gerai supranta, tas senas telefonas buvo vairuotojo, t.y. to asmens, su kuriuo jis važiavo per sieną. A. R. pasakojo, kad jis buvo atvažiavęs į Lietuvą pirkti automobilio, ar jis sakė kur važiavo automobilio pirkti taip pat nepamena (t. 2, b. l. 36-39). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino.
Liudytojas R. Ž. parodė, kad daugiau nei prieš metus laiko, kai dirbo VSAT Lazdijų rinktinėje sargybų skyriuje specialistu, konvojavo kaltinamąjį. Tai galėjo būti 2016-03-18, kadangi 2016-04-01 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) rinktinėje. Jie dirbo pamainoje trise, sargybos vyresnysis I. G. davė nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) punktą parsivežti asmenį. Už ką tas asmuo sulaikytas – nepasakė. Nuvyko trise – jis, I. G. ir R. L.. (duomenys neskelbtini) poste asmeniškai nieko neapžiūrėjo, asmens kratos neatliko. Vienas asmuo buvo poste patalpose, o kitas asmuo buvo automobilyje. Tas asmuo, kuris sėdėjo automobilyje, kiek suprato, nebuvo sulaikytas, jis laukė draugo, kuris buvo patalpose, tai yra kaltinamojo. Kaltinamajam toje vietoje jokių klausimų neuždavinėjo, tik parsivežus teko užduoti jam klausimus. Jokių papildomų daiktų kartu su kaltinamuoju gabentis negavo, tik tą, ką kaltinamasis turėjo prie savęs – du telefonus, tašę. Prieš įsodinant vežtis kaltinamąjį, jo asmens kratos neatliko. Lazdijų rinktinės tarnybinėse patalpose asmens kratos protokolą pasirašė R. L.. Kaip vyko procesas neatsimena. Rankinę apžiūrėjo R. L.. Buvo rasta nemaža suma pinigų, todėl ją perskaičiavo. A. R. lyg sakė, kad rasti pinigai yra jo ir jo draugo, kas sumos skiriasi, kiek pamena, pinigai buvo perrišti. Buvo sąsiuvinio lapelis ir ant jo surašyti skaičiai, tą lapelį rado prie pinigų, buvo užkištas prie pinigų. Perskaičiavus pinigus jie atitiko nurodytas sumas lapelyje. Kad tas lapelis buvo prie pinigų negali garantuoti, bet jam taip atrodo. Pinigus asmenys vežėsi per pusę, todėl nereikėjo deklaruoti. Nepamena fakto, kad A. R. rašytų kokias nors sumas savo ranka. Jie vertėjavo visi bendromis pajėgomis, pagrinde kalbėjo I. G., nes jis pats nelabai viską suprato ką kalbėjo A. R.. Nepamena ar radę pinigus pas A. R. paklausė kiek jų ten yra, jis tik pasakė, kad dalis jo, kita dalis jo draugo. Pats jis nieko nefiksavo, ne jis darė kratą. Rasto popieriuko niekur nedėjo, visus daiktus sudėjo atgal į rankinę. Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) punkte S. P. prašė grąžinti jam telefoną, o apie pinigus negali pasakyti, nes galėjo nesuprasti ką jam sakė S. P.. Dėl lapelio su užrašu „660“ negali atsakyti, ar buvo antras lapelis. Gal ir galėjo būti, kad A. R. užrašė pinigų sumas, kurios priklauso jam ir draugui. Lapelis buvo nedidelis, iš sąsiuvinio, kokie skaičiai buvo užrašyti – nepamena. Matė tokį lapelį, kaip ir byloje yra užfiksuotas su skaičiais 660, gali būti, kad tas kitas dvi sumas užrašė kaltinamasis. Nepamena konkrečių sumų, tik užsifiksavo, kad ta suma atitiko. Ar lapeliai su nurodytomis sumomis buvo įrašyti į kratos protokolą negali atsakyti. Įsakymo dėl vertėjavimo jam paskyrimo nebuvo, jis tik uždėjo parašą prie vertėjo, tačiau vertėjavo visi. Jei S. P. būtų kalbėjęs apie pinigus ir reikalavęs juos grąžinti – būtų supratęs, tačiau negali pasakyti, ar jis pinigų reikalavo, kas atsakė į jo prašymą atiduoti pinigus ir telefoną – nepamena.
Vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, pagarsinami ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo R. Ž. parodymai, kad dirbo VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje Sargybų skyriuje. 2016-03-18 21.00 val. atvykus į naktinę pamainą iš paminos vyresniojo I. G. gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) PKP (duomenys neskelbtini) r. sav., kur yra sulaikytas asmuo Lazdijų rinktinėje atliekamame ikiteisminiame tyrime. Iškart išvyko aš kartu su I. G. ir R. L. į (duomenys neskelbtini) PKP. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnai jiems perdavė sulaikytą asmenį - A. R. ir jo turėtą juodos spalvos odinę rankinę. (duomenys neskelbtini) PKP apžiūrėjus A. R. pas jį buvo rasta tik vaistai nuo slogos. Atvykus į Lazdijų rinktinės tarnybines patalpas ir rašant asmens kratos protokolą buvo apžiūrimi daiktai, esantys minėtoje rankinėje. Atidarius šią rankinę matėsi, kad joje yra baltos spalvos maišelis-paketėlis, kuriame didelė suma eurų. Paklausus pas A. R. kieno šie pinigai jis atsakė, kad pinigai yra jo ir jo draugo, kuris vyko kartu su juo tame pačiame automobilyje. Negali nurodyti to draugo nei vardo, nei pavardės, kadangi A. R. to neminėjo, galbūt tai žinos (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnai. A. R. pasakė, kad šie pinigai skirti automobilių pirkimui ir, kad dalis pinigų - 7 500 eurų priklauso jam, o kita dalis - 4 500 eurų jo draugui. Taip pat pasakė, kad viso yra 12 000 eurų. A. R. kalbėjo su I. G., jis tik girdėjo jų pokalbį. Matė, kad pinigai buvo dviejuose ar trijuose punduose, kurie buvo perrišti gumutėmis. Taip pat buvo sąsiuvinio lapelis ant kurio buvo ranka užrašyti skaičiai 660. Pas A. R. piniginėje buvo rasta 110 eurų ir apie 300 000 Baltarusijos rublių. Taip pat A. R. pasakė, kad pinigų nedeklaravo todėl, kad dalis šių pinigų yra ne jo, o kaip jau minėjo, kartu vykusio draugo ir, kad suma, kurią kiekvienas turėjo atskirai neviršija leistinos pinigų sumos, kurią galima vežti nedeklaravus muitinės pareigūnams (2 t., b.l. 22-25). Papildomos apklausos metu jis nurodė, kad apie tai, jog sulaikytasis A. R. turi didelę pinigų sumą (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) PKP pareigūnai perduodami sulaikytąjį A. R. neminėjo, bent jau jis to negirdėjo. Mano, jeigu kolegos apie tai būtų žinoję, tikrai būtų pasakę ir jam. Tuo metu ir pats A. R. nieko apie tai nesakė. Tik atliekant detalią A. R. asmens kratą ir jo daiktų patikrinimą jau Lazdijų rinktinės Specialiosios paskirties užkardos tarnybinėse patalpose surado pinigus. A. R. turėjo juodos spalvos rankinę, atidarius tą rankinę kolega R. L. išėmė baltos spalvos maišelį su juodos spalvos užrašais. Matė, kad tame maišelyje yra didelė pinigų suma. Pinigai buvo dviejuose paketėliuose, surištuose gumele. Rankinėje dar buvo rudos spalvos piniginė. Piniginę patikrino jis, joje rado 110 eurų ir Baltarusijos rublių, sumos tiksliai nepamena, bet daugiau nei 300 000 rublių. R. L. maišelyje rastus pinigų paketėlius jis matė. Nei vienas iš tų paketėlių nebuvo įvyniotas į baltos spalvos popierių, į jokį popierių nebuvo suvynioti pinigai. Jeigu gerai pamena, prie to paketėlio, kuriame buvo tik 50 eurų kupiūros, buvo pridėtas mažas lapelis su užrašu „660“. A. R. neatrodė nustebęs, kai pamatė tuos pinigus, bet iki to momento, kol nesurado pinigų, jis apie turimą didelę pinigų sumą, jiems nesakė, nieko apie tai neminėjo. Kai jie pasiėmė A. R. iš (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) PKP ir jau ruošėsi išvykti, kartu su A. R. vykęs (duomenys neskelbtini) pilietis, jo vardo ir pavardės nežino, prašė grąžinti telefoną „N“, tai senas telefonas, sakė, kad tai jo telefonas. Apie pinigus tas A. R. bendrakeleivis nieko nesakė, jis nei prašė grąžinti pinigus, nei sakė, kad pas A. R. yra jo pinigai. Apie pinigus iš to žmogaus jis nieko negirdėjo (2 t., b.l. 24, 26-27). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.
Liudytoja V. S. parodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje. Iš kaltinamojo A. R. asmens kratos metu buvo išimti daiktai – pinigai, telefonai, piniginė su pinigais, kiti kai kurie daiktai ir perduoti jai. Pareigūnai daiktus apžiūrėjo ir vėl viską atgal sudėjo ir pateikė jai. Asmens kratos protokole parašyta, kad pinigai paimti iš A. R., neturėjo pagrindo netikėti tuo dokumentu. Atliko daiktų apžiūrą ir surašė protokolą pagal asmens kratos protokolą ir vadovavosi tuo, kas buvo parašyta pareigūnų asmens apžiūros protokole. Daiktus surašė remiantis asmens kratos protokolu, surašė ne visus daiktus, o tik tuos, kurie galėjo turėti reikšmę bylai, kita dalis daiktų buvo grąžinti A. R. (vizitinės kortelės ir pan.), be to, surašė ir tuos daiktus, kurių nebuvo protokole nurodyta, pavyzdžiui, nebuvo parašyta, o ji parašė, kad pinigai surišti gumele. Jai buvo pateiktas lapelis maišelyje, kuriame buvo sudėti pinigai. Maišelis buvo nedidelis, plastikinis, baltas su kažkokiu užrašu. Maišelyje buvo supakuoti 3 pakeliai pinigų, du pakai buvo surišti gumelėmis, o trečio neatsimena. Pinigai nebuvo atskirai į maišelius sudėti. Viename paketėlyje buvo 7500 eurų, kitame 4500 eurų ir trečiame buvo Baltarusijos rubliai. Lapelis buvo su užrašu 660, nepamena, ką ta suma reiškė, apie tai turėjo klausti įtariamojo, bet dabar nepamena. Lapelį su sumomis rado piniginėje, ją apžiūrinėdama. Kiek pamena, po savaitės apklaustas liudytojas S. P. sakė, jog tai yra A4 formato lapas ir jame buvo įdėti pinigai, tačiau maišelyje buvo ne A4 formato lapas, o išplėštas lapukas. Aiškino, kad jie atsivežė į Lietuvą tuos pinigus, o kelionės tikslas buvo automobilių pirkimas. S. P. sakė kokia jo suma buvo, kiek pamena, jo ta mažesnė suma buvo. Nepamena kodėl S. P. sakė laikė savo pinigus draugo rankinėje. Mano, kad buvo prievolė deklaruoti vežamų pinigų sumą, nes vežama 12 000 eurų suma viršijo leistiną 10 000 eurų sumą. S. P. raštu kreipėsi dėl telefono ir pinigų grąžinimo, tačiau pinigai jam nebuvo grąžinti, o telefonas buvo grąžintas A. R., kadangi duomenų, jog telefonas ir pinigai priklausė S. P., nebuvo.
Byloje esantys 2016-06-15 duomenys iš LR VRM Informacinės centrinės duomenų bazės apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. R. 2016-03-18 19.26 val. atvyko į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos per VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos (duomenys neskelbtini) tarptautinį PKP, kad vyko per nurodytą pasienio kontrolės punktą 2016-03-18 20.40 val. automobiliu, Baltarusijos Respublikos valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33-35).
Iš 2016-03-19 įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. R. buvo faktiškai sulaikytas 2016-03-18 apie 20 val., sulaikymo protokolas surašytas 2016-03-19 00.10 val. (t. 1, b. l. 40-41). Sulaikius asmenį buvo atlikta jo asmens krata, iš 2016-03-19 asmens kratos protokolo matyti, jog iš A. R. paimti 12110 eurų ir 368100 Baltarusijos rublių įvairiomis kupiūromis, rudos spalvos odinė piniginė su vizitinėmis kortelėmis, juodos spalvos krepšys (t. 1, b. l. 43). Byloje surašytas 2016-03-28 apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti asmens kratos protokolu iš įtariamojo A. R. paimti daiktai: pinigai - 12110 eurų ir 368100 Baltarusijos rublių, kurie yra baltos spalvos polietileniniame maišelyje su užrašu „Bershka“. Maišelyje yra trys paketėliai pinigų ir lapelis su užrašu „660“. Viename paketėlyje, kuris perrištas žalios spalvos gumine juostele yra 7500 eurų, kupiūromis po 50 eurų, antrame paketėlyje, kuris perrištas raudonos spalvos gumine juostele, yra 4500 eurų kupiūromis po 10, 20 ir 50 eurų. Trečiame paketėlyje yra 110 eurų, kupiūromis po 20 ir 10 eurų bei 368100 Baltarusijos rublių įvairiomis kupiūromis. Taip pat apžiūrėtas juodos spalvos krepšys (vyriška juodos spalvos rankinė su ilga rankena), kuriame buvo sudėti iš įtariamojo A. R. paimti pinigai. Rudos spalvos piniginėje, paimtoje asmens kratos metu iš įtariamojo A. R., rastas lapelis su rankraštiniais įrašais „7500“ ir „4500“ (t. 1, b. l. 52-168).
Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.
Daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Kitaip tariant, pagal šios normos prasmę, kontrabandos dalyku gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.
2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones (4 straipsnio 1 dalis). Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikytinas tuo atveju, kai nevykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (9 straipsnio 1 dalis). Šio Reglamento nuostatas įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad Muitinės įstaigos atlieka į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis (2 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 1dalyje nurodyti atvejai, kai per Lietuvos Respublikos sieną gabenamos grynųjų pinigų sumos privalo būti deklaruojamos: 1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje; 2) Muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintos į Europos Bendriją per Lietuvos Respublikos iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklės, reglamentuojančios įvežamų į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išvežamų iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar vežamų per ją tranzitu, kai vykstama iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumų, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų, privalomo deklaravimo ir gabenimo kontrolės tvarką, vadovaujantis 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1889/2005. Grynųjų pinigų deklaracija pildoma ir įforminama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-891(su vėlesniais pakeitimais, padarytais Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 8 d., 2007 m. liepos 9 d., 2011 m. liepos 4 d., 2011 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. spalio 9 d. įsakymais) patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos forma, Reikalavimais grynųjų pinigų deklaracijos blanko formai bei Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija.
Remiantis paties kaltinamojo bei byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, 2016 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) pilietis A. R. atvyko į Lietuvos Respubliką bei tą pačią dieną ketino išvykti iš jos kartu su S. P., kuris ir vairavo bei kuriam priklausė automobilis, kuriuo jie keliavo. Vykstantys asmenys buvo užlaikyti (duomenys neskelbtini) pasienio punkte, A. R. sulaikytas, o S. P. leista vykti namo. Tik nusigabenus sulaikytąjį A. R. į VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Specialiosios paskirties užkardą, A. R. rankinėje rasta daugiau nei 12000 Eur, t.y. suma, viršijanti leistiną su savimi gabenti prie valstybės sieną 10 000 eurų sumą. Tačiau kaip matyti iš paties A. R. parodymų, kuriuos taip pat patvirtino ir liudytojai S. P., T. R., A. V., S. Z., kaltinamasis tvirtino, jog jam priklausė tik 7500 eurų ir kiti, rasti piniginėje (110 eurų ir Baltarusijos rubliai) bei, kad važiavo pirkti automobilio, kiti 4500 eurų priklausė S. P.. Šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir Lazdijų rinktinės pareigūnų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme – I. G., R. Ž., R. L. apie tai, jog A. R. nuo pat sulaikymo tvirtino, jog tik dalis pinigų yra jo, kiti – draugo. Be to, liudytojas E. M. parodė, jog su A. R. važiavęs asmuo (S. P.) užsiminė apie jo paimtą telefoną ir pinigus, šių jo žodžių sulaikytasis A. R. negalėjo girdėti. Minėti pareigūnai taip pat patvirtino ir kaltinamojo bei S. P. duotus parodymus, apie tai, kad rasti pinigai buvo sudėti į maišelį, ir kiekvieno iš jų pinigai – 7500 ir 4500 Eur buvo perrišti gumytėmis. Tą patvirtino ir daiktų apžiūros protokolas. Be to, liudytojai negalėjo konkrečiai nurodyti, ar tikrai lapelį su užrašytomis sumomis 7500 ir 4500 rado A. R. piniginėje, ar sulaikytasis surašė sumas prie jų, kadangi liudytojai R. Ž., R. L. iš dalies patvirtino, kad nelabai suprato ką rusiškai kalbėjo A. R.. Nei vienas liudytojas konkrečiai negalėjo patvirtinti, jog tas lapukas tikrai buvo rastas A. R. piniginėje.
Visi šie duomenys nepaneigia kaltinamojo A. R. nurodytų aplinkybių, kad jo ir S. P. turėta bendra pinigų suma neviršijo dviem asmenims leistinos į Lietuvos Respubliką ar iš jos gabenti pinigų sumos.
Teismo manymu, pagrindinis kontrabandos kaip nusikalstamos veikos objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Kontrabandos dalyku gali būti ir pinigai, nes jų gabenimas per sieną taip pat yra reglamentuotas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, t.y. kalbant apie baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, būtina nustatyti ne tik vežamų pinigų kilmę, bet ir pinigų panaudojimo galimybes, nes daiktų/pinigų pateikimas muitinės kontrolei nėra savitikslis. Priešingai – išvežamų/įvežamų daiktų muitinės kontrolės tvarka siekiama, kad nebūtų pažeista ūkininkavimo ir verslo tvarka, reguliuojanti vidaus rinkos plėtrą, užsienio prekybos interesus, muitinės politikos įgyvendinimą.
Byloje nėra jokių įrodymų kurie patvirtintų, kad A. R. per sieną gabenti pinigai buvo įgyti neteisėtu būdu. Iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, jog jie per sieną buvo gabenami turint teisėtą tikslą – A. R. ir S. P. įsigyti automobilius. Jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes – byloje nėra, atvirkščiai, liudytojas R. L. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog sulaikytas A. R. tvirtino vykęs į Lietuvą pirkti automobilio. Jokių duomenų, kad šie pinigai yra gauti iš nusikalstamų veikų ar skirti daryti tokias veikas, byloje nėra. Tyčinis pinigų nedeklaravimas, nesant kitų duomenų, negali būti interpretuojamas kaip rodantis tikslą plauti pinigus. Taigi vienintelė galima A. R. padaryta neteisėta veika, tai deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams.
Atkreiptinas dėmesys, jog A. R. ir S. P. tvirtino, jog jie buvo įsitikinę, kad jokių galiojančių įstatymų nepažeidžia, nes jų abiejų turėti pinigai neviršijo dviem asmenims leistinos vežtis sumos. Duomenų apie tai, kokia tvarka ir kaip yra paskaičiuojama kelių asmenų turimos lėšos (ar gali turėti vienoje vietoje, ar privalo turėti kiekvienas prie savęs), nėra detalizuota, be to, sulaikant asmenį net nebuvo pasiteirauta nei pas jį, nei pas kartu važiavusį ir automobilį vairavusį asmenį apie tai, kokią pinigų sumą vežasi, kartu važiavęs S. P.. Todėl esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad A. R. ir S. P. kertant sieną, jokiais objektyviais jiems prieinamais įrodymais nėra paneigta aplinkybė, jog jie nežinojo, jog bendrai laikyti kelių asmenų pinigų negalima, arba reikia deklaruoti bendrą sumą.
Pripažintina, kad pagal pinigų deklaravimo tvarką – pareiga deklaruoti pinigines lėšas, viršijančias 10 000 eurų, atsiranda jas vežančiam asmeniui, todėl nustatant A. R. kaltės turinį, svarbi ir ši aplinkybė. Akivaizdu, jog asmuo, suvokdamas, kad jo turimų asmeninių pinigų suma viršys privalomų deklaruoti pinigų sumą, o jų nedeklaravimas užtrauks baudžiamąją atsakomybę už sunkaus nusikaltimo padarymą, tikrai taip nesielgtų. Tuo labiau, kad deklaracijos užpildymas nesukelia visiškai jokių papildomų prievolių. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju pinigus padalijus į dvi atskiras dalis (kaltinamajam – 7500 eurų ir S. P. – 4500 eurų) ir gabenant juos per sieną, pinigų deklaruoti iš viso nereikėtų. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad kaltinamasis A. R. neturėjo jokios tyčios padaryti sunkų nusikaltimą.
Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad šioje byloje, taikant baudžiamąją atsakomybę, būtų pažeistas proporcingumo principas. Nedeklaruojant pinigų, viršijančių 10 000 eurų sumą, muitinėje nebuvo vengiama muitų ar kitų mokesčių, nebuvo sukelta kita turtinė žala valstybei, t.y. nebuvo padaryta žala nei valstybės mokesčių sistemai, nei ekonominei tvarkai. Šiuo atveju žala pasireiškė tik tuo, kad valstybė galėjo prarasti galimybę žinoti apie į jos teritoriją patekusius ar išgabenamus pinigus.
Pripažintina, kad BK 199 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, tačiau tai nereiškia, jog byloje neturi būti nustatinėjamas motyvas ir tikslas. Formalus požiūris į teisės taikymą, neadekvačių sankcijų padarytam pažeidimui taikymas iškreiptų baudžiamosios teisės paskirtį. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Šiame kontekste teismas akcentuoja tai, kad asmenys buvo sulaikyti pasienio poste net neturint konkrečios informacijos apie tai, jog yra daromas konkretus nusikaltimas – t.y. pažeidžiama pinigų gabenimo per valstybės sieną tvarka. Ši aplinkybė paaiškėjo tik jau sulaikius A. R. ir darant jo asmens kratą ir turimų daiktų apžiūrą. Nors nuo to momento A. R. iš karto tvirtino, kad ne visi pinigai jo – pareigūnai šios informacijos net netikrino. Be to, net ir esant tokiai aplinkybei ir nustačius, kad asmuo turi kiek daugiau nei keliais tūkstančiais eurų daugiau nei galima, šiuo atveju pareigūnai pareigos deklaruoti vežamus pinigus nepriminė ir neišaiškino. Byloje nustatyta, kad A. R. ir kartu važiavęs S. P. vežamų pinigų niekur neslėpė, kad paprašius pareigūnams pateikė rankinę su joje esančiais pinigais.
Teismo manymu, baudžiamoji atsakomybė už sunkaus nusikaltimo padarymą galėtų kilti tik tuo atveju, jei asmuo būtų paragintas pildyti deklaraciją, to nedarytų ir bandytų nuslėpti vežamus pinigus. Pripažintina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-772, patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija su vėlesniais pakeitimais nustato, kad kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąją šalį ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti raštu muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Tokiu atveju jis privalo pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo, tačiau teismo manymu, toks reikalavimas ir tvarka negali būti taikoma formaliai ir tuo labiau kalbant apie baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą atsiradimo sąlygas. Šiame kontekste paminėtina ir ta aplinkybė, jog deklaruotina didesnė nei 10 000 eurų suma atitinka daugiau nei 265 MGL, tuo tarpu pagal BK 199 str. 1 d. kontrabandos dalyku laikomas daiktas, tame tarpe ir pinigai, kurių vertė viršija 250 MGL, t. y. 9415 Eur. Šie skaičiavimai akivaizdžiai parodo, kad formalus teisės taikymas reikštų, kad pats nedeklaravimo faktas prilyginamas sunkaus nusikaltimo padarymui, todėl informacija apie nedeklaravimo pasekmes (gresia baudžiamoji atsakomybė už sunkaus nusikaltimo padarymą) turėtų būti labai aiški ir suprantama, neapsiribojant teiginiu, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, iš A. R., liudytojų S. P., R. Ž., R. L. paaiškinimų matyti, jog neatmestinas ir kaltinamojo bei pareigūnų kalbinis nesusipratimas, tai yra nesusikalbėjimas.
Aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad A. R. veiksmai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes nepadaryta veika, turinti BK 199 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl A. R. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p., BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Kardomoji priemonė – 3000 eurų užstatas (t. 2, b. l. 92-97), vadovaujantis BPK 139 str. 3 d., paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina užstato davėjui.
Daiktiniai įrodymai: 12110 eurų ir 368100 Baltarusijos rublių saugoma VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Finansų skyriuje ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 169-187), juodos spalvos vyriška rankinė, baltos spalvos maišelis su užrašu „B“, lapelis su rankraštiniu užrašu „660“, rudos spalvos piniginė su vizitinėmis kortelėmis, lapelis su rankraštiniais užrašais: „7500“, „4500“ saugomi VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Štabo Logistikos skyriuje ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 188-190) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. R..
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytų ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-305, 307 str., teismas
n usprendė:
A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – 3000 Eur užstatą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir užstatą grąžinti Sv. Z..
Daiktinius įrodymus: 12110 eurų ir 368100 Baltarusijos rublių, juodos spalvos vyrišką rankinę, baltos spalvos maišelį su užrašu „B“, lapelį su rankraštiniu užrašu „660“, rudos spalvos piniginę su vizitinėmis kortelėmis, lapelį su rankraštiniais užrašais: „7500“, „4500“ saugomus VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Štabo Finansų ir Logistikos skyriuose ((duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti išteisintajam A. R..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.