Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui K. Z. dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti grunto krūvą nuo žemės sklypo ir gyvenamojo namo pamatų bei servintuto nustatymo, tretysis asmuo S/b „Vaivorykštė“, teismas, priimdamas sprendimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus (b.l. 46-47, 67) ir prašė įpareigoti atsakovą per septynias kalendorines dienas pašalinti supiltą gruntą nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, sienos, pamatų ir žemės sklypo. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, leisti atlikti šiuos veiksmus ieškovei atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Ieškovė taip pat prašė nustatyti servitutą, nurodant servituto turėtoja ją, suteikiant ieškovei teisę naudotis atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalimi, esančia du metrai nuo ieškovės žemės sklypo ribos, pažymėtos taškais Nr. 6 ir Nr. 7 inžineriniame topografiniame sklypo plane, o servituto nustatymo tikslas - tinkamas namo statybos užbaigimas, tinkama namo prežiūra ar remontas ateityje.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad jis yra UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ matininkas. Atsakovas prašė atlikti jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, matavimus. Riboženklio tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypo nebuvo. Į matavimus ieškovė neatvyko. Taip pat liudytojas patvirtino, jog fiziškai sudėtinga prižiūrėti ieškovės namo sieną, besiribojančią su atsakovo žemės sklypu, esant tokiam mažam atstumui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 48-49), o atsakovui - žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 63). Ieškovei ir atsakovui priklausantys žemės sklypai ribojasi, kaip nurodyta inžineriniame topografininiame plane per taškus Nr. 5 ir Nr. 7 (b.l. 6). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-02-03 išdavė ieškovei statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)naujo vienbučio gyvenamojo namo statybai pagal UAB „Achturis“ parengtą ir Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje apsvarstytą projektą (b.l. 51-52). 2006-12-29 atsakovas davė sutikimą, kad ieškovė statytų pastatus, statinius nesilaikant įstatymų nustatyto atstumo nuo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos (b.l. 5). Iš byloje esančio inžinerinio topografinio plano matyti, kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas pastatytas atstumu atitinkamai 0,28 m ir 0,32 m iki žemės sklypo ribos su atsakovo žemės sklypu (plane taškai Nr. 6 ir Nr. 7, b.l. 6). Ieškovė nurodė, kad namo statybos negali užbaigti dėl to, kad atsakovas uždraudė jai vaikščioti jo sklype, todėl prašė nustatyti servitutą, nurodant servituto turėtoja ją, suteikiant teisę naudotis atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalimi, esančia du metrai nuo ieškovės žemės sklypo ribos, pažymėtos per taškus Nr. 6 ir Nr. 7 inžineriniame topografiniame sklypo plane, o servituto nustatymo tikslas - tinkamas namo statybos užbaigimas, tinkama namo prežiūra ar remontas ateityje.

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios kategorijos bylose nurodyta, jog servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-196/2005; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24, p. 63-67; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. R. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007, Teismų praktika 28, p. 71-77). Pažymėtina, jog statybos leidime (b.l. 51-52) nurodyta, jog ieškovės namo sienos yra rąstinės. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole – fotonuotraukose, matyti, kad namo siena, kuri ribojasi su atsakovo žemės sklypu, yra užbaigta (b.l. 41), todėl ieškovė visiškai nepagrindė priežasties, jog servitutą būtina nustatyti namo statybos užbaigimui. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog servitutą būtina nustatyti namo priežiūrai ir remontui ateityje (CPK 178 str.). Nors ieškovė keletą kartų tikslino ieškinio reikalavimus, tačiau reikalavimas dėl servituto nustatymo yra netikslus, nepagrįstas, kodėl reikia suteikti teisę naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi, esančia du metrai nuo ieškovės žemės sklypo ribos, nepateikė plano, iš kurio matytųsi, kokiai konkrečiai atsakovui priklausančio žemės sklypo daliai reiktų nustatyti servitutą. Taip pat pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013-02-07 rašte nurodė, jog ieškovės namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba yra neužbaigta, yra statinio neatitikimai projektui (b.l. 78-79), todėl teismas daro išvadą, jog nesant šio statinio teisinei registracijai, negalimas servituto nustatymas, remiantis šiais argumentas, ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo atmestinas. Atsakovo nurodyti argumentai, jog ieškovė yra apie 0,28 m užėmusi jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, nenagrinėtini, nes atsakovas nepareiškė priešieškinio dėl sklypų ribų nustatymo.

Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą per septynias kalendorines dienas pašalinti nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo supiltą gruntą:

antstolis Gintas Badikonis 2012-08-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, jog atsakovui priklausančiame žemės sklype yra supilta grunto (smėlio-žvyro) krūva. Grunto krūva užpilta ir ant ieškovei priklausančio gyvenamojo namo pamatų, juos apkalus polietileno plėvele, gruntas dalinai dengia namo rąstinę sieną (b.l. 38-42). 2012-08-02 pretenzija ieškovė pareikalavo, kad atsakovas pašalintų grunto krūvą nuo jos žemės sklypo ir gyvenamojo namo (b.l. 13-14). Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsakovas, supylęs gruntą ant ieškovei priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo pamatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturint jokio teisėto pagrindo, pažeidžia ieškovės kaip savininkės teises. Įstatymas suteikia teisę savininkei reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymu (CK 4.93 str., 4.98 str.). CPK 422 str. nustato, kad valdymo pažeidimo atveju, pažeidimas turi būti pašalinamas nesiaiškinant nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, trečiojo asmens atstovo, liudytojo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės šios teisės yra pažeistos, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, atsakovas K. Z. įpareigotinas per septynias kalendorines dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo ieškovei G. B. priklausančio žemės sklypo ribos, inžineriniame topografiniame plane pažymėtų taškais Nr. 7 ir Nr. 6, ir namo sienos bei pamatų, (duomenys neskelbtini), Vilnius, supiltą gruntą. Nustatytu terminu teismo reikalavimo atsakovui neįvykdžius, supiltas gruntas pašalintinas ieškovės lėšomis, pastarąsias išieškant iš atsakovo.

CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė patyrė 1946,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 204,75 Lt žyminis mokestis, 242 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1500 Lt už teisinę pagalbą, atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė (CPK 98 str. 1 d.). Vadovaujantis šia įstatymine nuostata, iš atsakovo priteistina ieškovei 973,38 Lt bylinėjimosi išlaidų, tai yra proporcingai pusei patenkintų reikalimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) per septynias kalendorines dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo ieškovei G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo ribos, inžineriniame topografiniame plane pažymėtų taškais Nr. 7 ir Nr. 6, bei namo sienos ir pamatų, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, supiltą gruntą.

Nustatytu terminu teismo reikalavimo atsakovui neįvykdžius, supiltas gruntas pašalinamas ieškovės lėšomis, pastarąsias išieškant iš atsakovo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 973,38 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. B. a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.