Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) prokurorės Ritos Raulynaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis individualiai statybose, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 1999 m. liepos 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 217 straipsnio 4 dalį, BK 278 straipsnio 2 dalį, BK 278 straipsnio 1 dalį, BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija). Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams su turto konfiskavimu ir bauda 20000 Lt. 1999 m. gruodžio 15 d. Kauno apygardos teismas šį nuosprendį panaikino ir bylą perdavė tam pačiam teismui nagrinėti nuo teisminio nagrinėjimo stadijos; 2. 2000 m. gegužės 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3. 2002 m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, BK 271 straipsnio 2 dalį, BK 241 straipsnio 1 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija), pritaikius BK 42 ir 35 straipsnius iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu. 2002 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismas panaikino 2002 m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo dalyje – pagal BK 241 straipsnio 1 dalį išteisino, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu; 2004 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismas perkvalifikavo veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, nuo turto konfiskavimo atleido; 4. 2004 m. vasario 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos, 294 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams; 5. 2004 m. gegužės 12 d. Jurbarko apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 2 MGL, t. y. 250 Lt dydžio bauda; 6. 2013 m. gegužės 31d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto, 2015 m. gegužės 15 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikęs arešto bausmę, kaltinamas BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2019 m. gegužės 25 d. apie 14.50 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu, pažymėtu Nr. 5, elgdamasis įžūliai, savo automobiliu „Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užblokavo nukentėjusiojo T. Ž. vairuojamą automobilį „VW Cady“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po to keikdamasis necenzūriniais žodžiais, atidaręs nukentėjusiojo T. Ž. automobilio dureles, kaire ranka smaugė nukentėjusįjį T. Ž., tokiu būdu padarydamas jam odos nubrozdinimą kaklo srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d., galėjo būti apie 15.00 val. savo automobiliu „Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo drauge S. G. ir jų sūnumi A. važiavo pas draugą T., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve norėjo atbulas įsukti į draugo kiemą. Kadangi tuo metu gatvėje nebuvo daugiau automobilių, jis pradėjo manevrą, kurį baigiant, keliu atvažiavo baltos spalvos automobilis, galėjo būti „VW Cady“ markės. Kadangi pastarajam automobiliui teko pristabdyti, pravažiuodamas pro jį, kai jis baigė manevrą, vairuotojas parodė vidurinį pirštą ir jis perskaitė iš lūpų, kad to automobilio vairuotojas jį pavadino „pyderastu“. Todėl jis apsisuko, išvažiavo, minėtą vairuotoją aplenkė ir sustabdė savo automobilį. Kitas vairuotojas pats sustojo. Kaltinamasis priėjo prie minėto vairuotojo, paklausė, kodėl jis jį taip vadina ir rodo vidurinį pirštą. Vairuotojas atsakė, kad dėl to, jog jam jis užblokavo kelią. Tuomet jis bandė paaiškinti, kad tiesiog atliko manevrą, o ne bandė jį užblokuoti. Tačiau „VW Cady“ vairuotojas net nebandė jo klausyti, pradėjo jį vadinti „gaidžiu“, „ožiu“, bandė išlipti iš automobilio, pradėjo mojuoti rankomis. Todėl nenorėdamas, kad kiltų dar didesnis konfliktas, kaire ranka suėmė vairuotojui už megztinio iš priekio, o dešine ranka suėmė sprandą. Tada vairuotojas nurimo, pradėjo sakyti, kad dabar policiją iškvies. Kadangi automobilyje kaltinamojo laukė draugė ir sūnus, jis grįžo į automobilį, įsėdo ir išvažiavo į šašlykinę (duomenys neskelbtini), po to grįžo į namus. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Jis suvokia, jog sudrumstė viešą tvarką, tačiau buvo išprovokuotas, o asmens, su kuriuo kilo konfliktas, nesmaugė, tik suėmęs už sprando palaikė, kad nurimtų ir nebemosikuotų rankomis (b. 1. 69-70). Papildomai apklaustas įtariamasis R. G. parodė, kad nori patikslinti, jog pirmos apklausos metu nurodė, jog asmenį, vairavusį automobilį „VW Cady“, suėmė viena ranka už sprando, tačiau iš tiesų buvo suėmęs iš priekinės kaklo dalies, netiksliai nurodė aplinkybes, kadangi buvo susijaudinęs (b. 1. 73)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusiojo T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2019 m. gegužės 25 d. baltos spalvos automobiliu „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Važiuodamas savo eismo juosta pastebėjo iš priekio atvažiuojantį juodos spalvos automobilį „Range Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įsuko į jo juostą, norėdamas atbulas įsukti automobilį į šalia esančią gatvelę. Pastebėjęs tokį jo manevrą, sustabdė automobilį, nes būtų į jį atsitrenkęs. Kai minėtas vairuotojas baigė manevrą, pravažiuodamas pro jį pakėlė rankas rodydamas, kad jis pasielgė netinkamai. Pravažiuodamas pastebėjo, kaip ir „Range Rover“ vairuotojas pakėlė rankas, tačiau jis nesustojo ir važiavo toliau. Važiuojant per šoninį veidrodėlį pastebėjo, kad minėtas automobilis atvažiuoja iš paskos, po to jį aplenkė ir sustojo. Jis sustojo už šio automobilio, atsidarė langą. „Range Rover“ vairuotojas atėjo prie jo automobilio, atidarė dureles. Jis pastarojo paklausė, ką jis daro. Ar naudojo necenzūrinius žodžius, nepamena. „Range Rover“ vairuotojas kažką jam pasakė, liepė lipti iš automobilio, grasino primušti. Jis atsakė, kad nelips ir paklausė, kuris iš jų iš tiesų yra kaltas. „Range Rover“ vairuotojas dar kažką pasakė ir tuomet viena ranka sugriebė nukentėjusiajam už kaklo ir jį pastūmė į keleivio pusę. Dar kažką aiškino, po to paleido. Nukentėjusysis pasakė, kad kviečia policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, pareigūnai užrašė jo parodymus ir davė siuntimą nuvykti pas teismo medikus. Ant jo kaklo matėsi žymės, paliktos po sugriebimo už kaklo, žymes matė ir atvykę policijos pareigūnai (b. 1. 30-31);

2019 m. gegužės 25 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame užfiksuotos nukentėjusiojo T. Ž. nurodytos aplinkybės, iš esmės analogiškos kaip ir duodant parodymus (b. l. 13-15);

2019 m. gegužės 25 d. apžiūros protokolu, iš kurios matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 5 (b. 1. 21-26);

2019 m. gegužės 27 d. specialisto išvada Nr. G1299/2019(02), kurioje nurodyta, kad T. Ž. konstatuota odos nubrozdinimas kaklo srityje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu paveikus kaklą. Sužalojimas galėjo būti padarytas suspaudus kaklą pirštais. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi (b. 1. 37).

Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma (nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad R. G. 2019 m. gegužės 25 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu, pažymėtu Nr. 5, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo vairuojamu automobiliu užblokavo nukentėjusiojo T. Ž. vairuojamą automobilį, o po to keikdamasis necenzūriniais žodžiais, atidaręs nukentėjusiojo automobilio dureles kaire ranka smaugė nukentėjusįjį, padarydamas jam odos nubrozdinimą kaklo srityje, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu R. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šie kaltinamojo R. G. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu (b. l. 78-80).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

R. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Jis praeityje teistas (b. l. 47-62), administracine tvarka baustas (b. l. 39-42), psichiatrijos ir priklausomybės ir ligų gydymas – nesigydė/nesilankė/neužregistruotas (b. l. 64, 65), Sodros duomenų bazėje duomenų apie oficialius jo įsidarbinimus nėra (b. l. 46), pasak kaltinamojo, jis dirba individualiai statybose.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-75), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę - 51 MGL, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti, paskirtą baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, paskirtoji bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.