Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirta galutinė bausmė 20 parų areštas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 17 d. apie 15.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia savo šeimos narei – sutuoktiniai A. R. sudavė vieną kartą dulkių siurblio metaline dalimi, tuo šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą juosmens srityje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde prašo 2016 m. birželio 26 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti kitą, švelnesnę bausmės rūšį.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmės rūsį. Apelianto teigimu jo santykiai su žmona būna konfliktiški, ji pati išprovokavo jo veiksmus. Anot apelianto, jis teismo paskirto arešto negali atlikti dėl savo sveikatos būklės, yra pensininkas. Dėl lėtinės smegenų išemijos, galvos smegenų ligos liekamojo periodo, potrauminės encelopatijos, sensovegetatyvinės polineurologijos, dvylikapirštės žarnos opos jam reikalingas nuolatinis medikamentų vartojimas. Be to, dėl paminėtų ligų turi vartoti specialų maistą. Skunde nurodoma ir tai, kad dukra gyvena užsienyje, šiuo metu tvarko dokumentus dėl jo išvežimo ir gydymo užsienyje. Nors teismas sprendė, kad už šią veiką turi būti skiriama griežtesnė bausmės rūšis, tačiau apelianto teigimu jis nėra pavojingas visuomenei. Pati nukentėjusioji yra konfliktiška asmenybė, o duodama parodymus nebuvo nuoširdi.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. R. gynėjas advokatas A. Jarašius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti, tačiau siūlė arešto bausmę paskirti atlikti savaitgaliais.

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis V. R. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Skundžiamu nuosprendžiu V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą nubaustas 30 parų areštu, o pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirta 20 dienų arešto bausmė. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. R. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. R. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš tą patį asmenį, turi dvi galiojančias administracine nuobaudas. Pirmosios instancijos teismas taipogi įvertino tai, kad yra nustatyta viena V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimąTeisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai V. R. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą ne pačią švelniausią ir ne pačią griežčiausią bausmes, o arešto bausmę, dydžiu mažesnę negu šios bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog jis arešto bausmės negali atlikti dėl savo sveikatos būklės, jam nuolatos reikalinga vartoti vaistus ir reikalinga kitų žmonių pagalba. Tačiau teisėjų kolegija įvertinus visą byloje esančią medžiagą daro išvadą, kad nors nuteistasis V. R. yra pensininkas, neįgalus, turi sveikatos problemų, tačiau minėtos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog nuteistasis negali atlikti jam skirtos arešto bausmės. Byloje esantys medicininiai duomenys liudija, kad nuteistasis iš tiesų turi sveikatos problemų, bet šios ligos neatsirado po nusikalstamos veikos padarymo, jomis nuteistasis sirgo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesutrukdė jam padaryti nusikalstamą veiką. Be to, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nors nuteistasis V. R. serga įvairiomis ligomis, jo teigimu, nuolat vartoja medikamentus, tačiau nuteistasis piktnaudžiauja alkoholiu. Minėta aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys apie jo baustumą administracinėmis nuobaudomis (2015-06-11 buvo nustatytas 1,85 prom. Neblaivumas, o 2015-07-20 10.30 val. 4,03 prom), bei sveikatos priežiūros centro pateikti duomenys, jog V. R. nuo 2005-12-15 yra Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu V. R. paskirta bausmė – laisvės apribojimas – teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus, kolegija sprendžia, kad skirti V. R. švelnesnę negu areštas bausmės rūšį, nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis negali atlikti arešto bausmės dėl savo sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė išsakė nuomonę, kad nuteistajam V. R. paskirtą arešto bausmę galima nustatyti atlikti poilsio dienomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. BPK 354 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti BPK 49 straipsnyje numatytais atvejais. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klausimus dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Taigi nuteistasis V. R. gali prašyti apylinkės teismo nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Keisti skundžiamą nuosprendį V. R. skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. R. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad V. R. buvo paskirtas gynėjas V. Karpovas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 40,53 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistąjį gynė, paskirtas gynėjas advokatas V. Karpovas, o advokatas A. Jarašius, su kuriuo nuteistasis sudaręs susitarimą. Esant tokioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidoms ir iš nuteistojo V. R. neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.